Australijos lietuviai: geografiškai nutolę, bet artimi širdimi
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Parodos idėja gimė tolimojoje Australijoje
Įdomu, kad virtualios parodos mintis kilo ne Lietuvoje, bet Australijoje. Iniciatyvą parodė Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė RASA MAURAGIENĖ. 2022 m. ji lankėsi Lietuvos centriniame valstybės archyve. Vizito metu buvo pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis tarp minėto archyvo Lietuvoje, taip pat Australijos lietuvių bendruomenės ir Australijos lietuvių archyvo Adelaidėje.
„Palyginti su kitomis diasporomis, pavyzdžiui, JAV ar net Brazilija bei Argentina, Australijos lietuviai Lietuvoje buvo gana mažai žinomi ir tarytum užmiršti“, – pasakoja Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja INGA VIZGIRDIENĖ. Pašnekovių teigimu, archyvas Adelaidėje padarė didelį įspūdį dokumentų gausa ir tvarkingumu.
Australijos lietuvių istorija – turtinga ir sudėtinga
Lietuvių migracija į Australiją prasidėjo jau XIX a. pabaigoje, tačiau didžiausia banga vyko po Antrojo pasaulinio karo, kai lietuviai, bėgdami nuo nacių ir sovietų okupacijų, telkėsi DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose Vakarų Vokietijoje.
„1947 m. Australijos vyriausybė, stokodama darbo jėgos, pakvietė emigrantus iš Europos. Pirmaisiais laivais atvyko vadinamieji baltai – daugiausia lietuviai, šiek tiek mažiau latvių ir estų“, – laidoje aiškina I. Vizgirdienė.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo atstovių teigimu, Australijos valdžia atsirinko lietuvius vyrus DP stovyklose, vertindama juos kaip aukštus ir tvirtus. Skaičiuojama, kad tuomet per septynerius metus į Australiją nuvyko daugiau nei 9 tūkst. lietuvių.
Virtualioje parodoje užfiksuota ilga ir sudėtinga kelionė laivais, trukusi beveik mėnesį, ir pirmieji migrantų metai. Atvykusieji mainais už apsigyvenimą privalėjo sudaryti dvejų metų sutartį su vyriausybe ir dirbti nekvalifikuotus darbus – geležinkeliuose, plantacijose.
„Daugybė nuotraukų liudija šį sunkų darbą karštame klimate. Atvykę lietuviai dažnai buvo įgiję aukštą išsilavinimą, bet negalėjo iš karto jo pritaikyti“, – atkreipia dėmesį pašnekovės.
Virtuali paroda – priemonė pasiekti pasaulyje išsibarsčiusius lietuvius
Virtualios parodos būdas pasirinktas dėl didesnio pasiekiamumo. „Ją gali matyti lietuviai Lietuvoje, Australijoje ir kitose diasporose – taip pasiekiama daug daugiau žmonių nei fizine paroda tokioje didelėje šalyje kaip Australija“, – sako pašnekovės.
Paroda parengta kaip dešimties dalių ciklas, apimantis laikotarpį iki 1990 m. Pirmosiose dalyse pristatoma kelionė iš pabėgėlių stovyklų Vakarų Vokietijoje į Australiją, įsikūrimas naujoje šalyje ir sunkus darbas. Vėlesnės dalys skirtos Australijos lietuvių dienoms, paramai Lietuvos nepriklausomybei, kultūros veiklai, skautų organizacijai, lietuvių parapijoms ir namams.
Parodoje pateikiami ne tik dokumentai ir nuotraukos, bet ir istorinis pasakojimas, paaiškinimai, padedantys suprasti aplinkybes. Paroda taip pat parengta anglų kalba, norint pasiekti platesnę auditoriją.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rokas Simanavičius, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
