Ukrainos karo kapelionas S. Dmitrijevas: jei Bažnyčia neateina į pagalbą žmonėms karo metu – tai ne Bažnyčia

Ukrainos karo kapelionas SERHIJUS DMITRIJEVAS yra vienas tokios tarnybos sukūrimo iniciatorių. Veiklos modeliu jam tapo Europos bažnyčios – ir katalikų, ir liuteronų. 2014-aisiais jis su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Eleos-Ukraine“ (išvertus iš graikų kalbos eleos reiškia „gailestingumą, užuojautą“). „Karas man yra lakmusas, patikrinantis mūsų meilę ir gailestingumą“ „Mums svarbu, kad gailestingumas pasireikštų veiksmu, – sako tėvas Serhijus, plačiajai visuomenei žinomas kariniu šaukiniu Padre Serhiy. – Mes renkame pinigus, kad padėtume įvairiems žmonėms, patekusiems į bėdą. Šiuo metu vykdome projektus, kurių apimtis siekia septynis milijonus dolerių. Daugumą šių lėšų skiria įvairios šalys: Japonija, Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija, Kanada, taip pat JAV stačiatikių bažnyčios. Ši parama auga, nes esame didžiausia konfesija Ukrainoje, mūsų dvasininkai tarnauja karščiausiose vietose, evakuoja žmones.  Dėkoju visiems lietuviams už pagalbą, už kiekvieną paramos eurą, už tai, kad esate su mumis iki šiol. Esu Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkas – anksčiau ši Bažnyčia buvo vadinama Kyjivo patriarchatu. Iki 2014-ųjų joje nebuvo leidžiama melstis ukrainiečių kalba, taip pat nebuvo leidžiama įsigyti žemės šventovių statybai, nes tuometinė valdžia talkino tik rusų Bažnyčiai, vadinamai Maskvos patriarchatu. Ji netgi pasisavino mūsų pavadinimą ir iki šiol save vadina Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia.“  Tėvas Serhijus yra „Eleos-Ukraine“ vadovas ir Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo bičiulis. Prieš kelias dienas Vilniuje jis susitiko su Lietuvos visuomenės atstovais, aktyviai talkinančiais jam renkant paramą paleistoms iš Rusijos nelaisvės moterims, veteranams ir netekusiems namų žmonėms. Susirinkusieji turėjo galimybę iš pirmųjų lūpų išgirsti apie „Eleos-Ukraine“ organizacijos veiklą, nuotaikas Ukrainos visuomenėje ir naujienas fronte. Ukrainos karo kapelionas Serhijus Dmitrijevas ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris susitikime su Lietuvos visuomenės atstovais. Rasos Baškienės nuotrauka „Esame evakavę daugiau nei 8000 žmonių, dalijame trijų milijonų eurų metinę humanitarinę paramą Sumų, Charkivo, Zaporižios, Donecko, Dnipropetrovsko, Chersono apskrityse. Mūsų organizacija jau pirmąją dieną davė 12 valčių žmonėms, nukentėjusiems susprogdinus Kachovkos užtvanką, – susitikimo dalyviams pasakojo tėvas Serhijus. – Įsteigėme prieglobsčio namus moterims, nukentėjusioms nuo buitinio smurto, nes jis Ukrainoje auga. Turime lietuvių lėšomis pastatytus namus, skirtus moterims, kurias išprievartavo rusų kariai. Didžiuojuosi, kad toks projektas prasidėjo po skambučio visuomenininkui Edmundui Jakilaičiui. Po pokalbio su juo buvo surinktos lėšos centrui, teikiančiam pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto per karą. Moterims teikiame penkiolikos rūšių reabilitacijos paslaugas. Visos, kurias apklausia Generalinė prokuratūra ir policija, vėliau pakliūva pas mus, o mes viską fiksuojame ir kartu su Nyderlandų vyriausybe teiksime informaciją Hagos tribunolui. Vykdome vadinamųjų habų projektą Černihive, Černivciuose – jie skirti šeimoms su vaikais, žmonėms, praradusiems ryšį su artimaisiais, taip pat moterims, laukiančioms savo vyrų. Teikiame teisinę pagalbą. Tokiame habe per mėnesį apsilanko iki pusantro tūkstančio žmonių, jie gauna socialines ir teisines paslaugas. Dar vienas habas skirtas karo veteranams: vykdome projektą „Herojaus namai“ – tokiame būste bent keliems mėnesiams gali apsistoti veteranai, praradę savo namus ar netekę sveikatos. „Eleos-Ukraine“ taip pat įgyvendina projektą „Atminties knyga“: organizacijos svetainėje skelbiamos žuvusių Ukrainos gynėjų istorijos, fotografijos, laidojimo vietos. Jei Bažnyčia neateina į pagalbą žmonėms karo metu – tai ne Bažnyčia. Svarbu deklaruoti meilę ir pagalbą, ne tik maldą. Karas man yra lakmusas, patikrinantis mūsų meilę ir gailestingumą.“

Kuo mes skiriamės nuo NATO valstybių kapelionų? Ukraina yra vienintelė iš šalių, kurios kapelionai dalyvauja paties baisiausio karo veiksmuose. Kartais per dieną tenka palaidoti 25 žmones arba surengti 17 karių laidotuves skirtingose Ukrainos vietose.

Sako, kad kovos ir su amerikiečių pagalba, ir be jos Tėvas Serhijus turi socialinio darbo magistro diplomą. Iki karo, prasidėjusio 2014-aisiais, jis dirbo su priklausomais nuo narkotikų asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV, ir ši patirtis jam pravertė vėliau pradėjus darbuotis su nedidelėmis kariškių grupėmis. 2014 m. jis tapo kapelionu, o nuo 2015-ųjų karo kapelionai yra Ukrainos karinių pajėgų dalis. „Su kariškiais kūrėme daug projektų, vienas jų – veteranų teatras, – susitikimo dalyviams pasakojo tėvas Serhijus. – Mokėmės anglų kalbos, teatro meno, rengėmės vykti į festivalį Jungtinėje Karalystėje, bet sutrukdė plataus masto karas, prasidėjęs 2022-aisiais. Visi išvyko kariauti, žuvo trys mūsų aktoriai. Vėliau įkūrėme verslo mokyklą veteranams. Per dešimt kapeliono tarnybos metų su visais susipažinau, o ir mane jau žino beveik visi mūsų trijų milijonų kariuomenės kariškiai. Šiuo metu esu veteranų reikalų ministrės Natalios Kalmykovos patarėjas. Kapeliono tarnyba nėra lengva: turiu balansuoti tarp dvasininko ir kariškio pareigų. Kuo mes skiriamės nuo NATO valstybių kapelionų? Ukraina yra vienintelė iš šalių, kurios kapelionai dalyvauja paties baisiausio karo veiksmuose. Kartais per dieną tenka palaidoti 25 žmones arba surengti 17 karių laidotuves skirtingose Ukrainos vietose. Fiziškai neįmanoma visur spėti, bet privalau tai daryti, nes brigadoje niekas tuo neužsiims – ji yra kare. Tai iššūkis, nes ne visuomet pavyksta viską atlikti.“  Ukrainos karo kapelionas Serhijus Dmitrijevas. Asmeninio archyvo nuotrauka 2022-aisiais karo kapeliono tarnyba buvo reformuota, sutrumpinta priėmimo procedūra. Tėvas Serhijus tuo metu buvo Donbase. Davęs priesaiką per vieną dieną tapo kariu. Iš pradžių tarnavo medicinos dalinyje, vėliau tapo seržantu, dar vėliau – instruktoriumi, atsakingu už brigados karių fizinį parengimą. 2023-iaisiais tarnavo Ukrainos teritorinės gynybos pajėgose, vėliau buvo pervestas į Karo institutą, kuriame žmonės rengiami ir karo kapeliono tarnybai. „Esu paprastas žmogus, turiu žmoną, du vaikus ir bengališką katę Lilią, – pasakojo tėvas Serhijus. – Dešimt karo metų paliko pėdsaką ir mūsų šeimoje. Kai išvykstu, žmona man skambina, nes bijo likti viena namie per apšaudymus. Prieš metus prie mūsų namo atskriejusi raketa „Cirkon“ sulygino su žeme priešais esantį namą. Mes neturime slėptuvės nuo bombų – į artimiausią tenka eiti gana toli, o oro pavojaus sirena pradeda kaukti pirmą, antrą ar trečią valandą nakties. Žmona teikia pagalbą moterims, jai kitą rytą tenka pristatyti ataskaitą į ministro kabinetą, visa tai ją psichologiškai išsunkia. Visuomenė yra traumuota. Traumos – įvairios, tačiau Ukrainoje dar nesuvokta psichologinės pagalbos reikšmės, nes anksčiau psichologija buvo siejama su bausmėmis. Psichologinės pagalbos priėmimo kultūra mūsų šalyje tik mezgasi.“

Pastebėjau, kaip greitai keičiasi vietos gyventojų nuotaikos prasidėjus plataus masto karui – ne tik ukrainiečių, bet ir europiečių, tarp kurių turiu draugų. Mes pavargę nuo karo, bet ar nebekovosime? Ne, mes kovosime.

Paklaustas apie nuotaikas visuomenėje tėvas Serhijus sakė, kad žmonės reaguoja skirtingai: „2022-ųjų kovą mūsų 30-oji brigada buvo prie Bachmuto, aš lydėjau medikus. Atvažiavome į degalinę, kurioje buvo daug pabėgėlių iš Donbaso, dauguma – rusakalbiai. Dar prieš tris mėnesius jie šnekėjo, kad karas baigsis, jei Ukrainos kariuomenė pasitrauks iš Donbaso. Mūsų automobiliuose buvo mėsos konservų, ruošėmės juos dalyti pabėgėliams, tačiau jie mums tiesė savo sumuštinius ir prašė neišvažiuoti. Pastebėjau, kaip greitai keičiasi vietos gyventojų nuotaikos prasidėjus plataus masto karui – ne tik ukrainiečių, bet ir europiečių, tarp kurių turiu draugų. Mes pavargę nuo karo, bet ar nebekovosime? Ne, mes kovosime. Ar kyla panika, kai Donaldas Trumpas sako neremsiantis Ukrainos? Aš paprasčiausiai nustojau klausytis žinių. Kai turi tikslą, atsiranda motyvacija, kurią vadinu beribe, nes tai yra tavo šeimos, tavo šalies, netgi tavo katės ateities klausimas. Mes suprantame – jei neišsaugosime savo valstybės, ją prarasime – turbūt visiems laikams, tad kovosime ir su amerikiečių pagalba, ir be jos.“ Iš Rusijos nelaisvės grįžę ukrainiečiai kariai 2024 m. liepos 17 d. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio telegramo kanalo / EPA-EFE nuotrauka Išaugo buitinis smurtas šeimose Paklaustas, dėl kokių priežasčių išaugo buitinis smurtas šeimose, tėvas Serhijus pateikė dvi priežastis. Viena jų susijusi su didesniu dėmesiu šiai problemai. „Tai nereiškia, kad anksčiau smurto nebuvo, tiesiog dabar turime daugiau žinių, kaip buitinį smurtą atpažinti. Antra priežastis susijusi su karo metu išaugusia agresija visuomenėje. Motinos šaukia ant savo vaikų, nes po apšaudymo negali nubausti rusų kareivio, paleidusio raketą. O pyktį ant ko nors reikia išlieti. Dar viena problema – iš karo grįžtantys veteranai. Jie grįžta pasikeitę. Tai nereiškia, kad jie virsta blogais žmonėmis, bet grįžta kitokie, nes karas tave keičia. Namuose parsiranda nepažįstamas žmogus, kurio vaikai neatsimena ir nevadina tėčiu. Tai kelia stresą ir agresiją. Karas aštrina jausmus – jei žmogus buvo agresyvus, iš karo grįš dar agresyvesnis. Deja, karas trukdo plėtoti socialinius projektus. Valstybei trūksta lėšų socialinėms paslaugoms. Mes spėjame, kad bent trečdaliu mažės lėšų, skiriamų projektams, susijusiems su buitiniu smurtu. Tačiau galima pasidžiaugti, kad žmonės dirba, mokytojai moko vaikus, gimsta vaikai – visa tai tęsiasi net per karą. Nuo 2022-ųjų gyvenimas tapo it loterija: nežinai, atskris ar neatskris bomba, raketa; nežinai, leistis ar nesileisti į slėptuvę. Vieni labiau, kiti mažiau rūpinasi savo saugumu. Sunku kurti planus, nes jie gali būti sugriauti. Tačiau mes vis tiek išlaisvinsime savo žemes. Laimi ne fiziniai resursai – Rusija yra pralaimėjusi ne vieną karą nedidelėms šalims. Tikiu, kad ši imperija žlugs, nes toks dėsnis. Tikiu, kad sulauksiu tokio laiko“, – lūkesčiais dalijosi Ukrainos karo kapelionas S. Dmitrijevas. „Eleos-Ukraine“ yra tikėjimu pagrįsta visuomeninė organizacija. Ji yra oficiali Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios sinodo Socialinės tarnybos ir labdaros departamento atstovė. „Eleos-Ukraine“ tinklui priklauso 15 regioninių organizacijų įvairiuose Ukrainos miestuose. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rasa Baškienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama