E. Vareikis: geras žingsnis, kad Rusija karą Ukrainoje įvardija kaip karą ir sėda prie derybų stalo

Indija ir Pakistanas paskelbė paliaubas, tačiau kitą dieną šalys jau kaltino viena kitą jų pažeidimu, vis dėlto pačios paliaubos liko galioti. Ketvirtadienį buvo išrinktas naujasis popiežius Leonas XIV, kuris sekmadienį tvirtai pasisakė už taikos siekį. Gegužės 18 d. Lenkijoje vyks prezidento rinkimai. Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

Šeštadienį Kyjive lankėsi ir dėl paliaubų tarėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Kaip vertinate šį Ukrainos prezidento Zelenskio ir Europos lyderių susitikimą?

Šis susitikimas yra gana viltingas, nes atvyko Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai. Tai – pagrindinės Europos Sąjungos valstybės, o šalia jų – dar ir Didžioji Britanija. Ir jeigu tiesa, o greičiausiai taip ir yra, kad šie vizito sprendimai buvo suderinti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, tai yra gerai keliais aspektais. Visų pirma europiečiai – tiek Europos Sąjunga, tiek britai – tikrai nenori pyktis su Amerika. Šiuo atveju geriau su JAV rasti ką nors bendro, nei veikti priešingai. Jeigu JAV ir Europa sutaria dėl savo veiksmų, tai labai geras žingsnis.

Kitas geras žingsnis yra tas, kad priimtas konkretus sprendimas: nuo pirmadienio pradėti 30 dienų paliaubas – tai, beje, yra Donaldo Trumpo sumanymas. Tiesa, turiu tam tikrų nuogąstavimų, kad nėra dokumento, kuris tiksliai apibrėžtų, kaip ugnis turėtų būti nutraukiama – ar galima karių rotacija, koks turėtų būti technikos judėjimas ir panašiai. Toks protokolas kažkur yra, bet apie jį viešai nežinome. Vis dėlto pats faktas, kad europiečiai ir amerikiečiai sutaria, jog Rusija taip pat privalo prisidėti prie ugnies nutraukimo, yra geras.

Dėl 30 dienų paliaubų – jos tarsi ir turėtų įvykti, tačiau tai bus tik tuo atveju, jeigu Rusija paliaubų laikysis. Jei dvi kariaujančios šalys dėl paliaubų sutaria, jos turi būti vykdomos. Jeigu viena šalis nesilaiko – paliaubų nėra.

Šiuo metu nuogąstaujama, kad Rusijai šios paliaubos nėra naudingos. Žiūrėsime, kaip viskas klostysis. Fronto linija labai ilga, todėl gali būti įvairių nesusipratimų. Tad problemų bus, bet jeigu matysime, kad paliaubų laikomasi, – tai jau gerai.

Keli Europos lyderiai šeštadienį lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive ir vizito metu pagerbia žuvusius Ukrainos gynėjus. Pagerbimo ceremonijoje dalyvauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Kyjivas, Ukraina, 2025 m. gegužės 10 d. EPA-EFE nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasiūlė gegužės 15-ąją Stambule surengti tiesiogines derybas su Ukraina, netrukus po to, kai Kyjivas ir Europos lyderiai paragino nuo pirmadienio pradėti besąlygiškas 30 dienų paliaubas. Ką rodo šis Putino pasiūlymas?

Niekas negali pasakyti, ką Putinas galvoja. Jeigu manytume, kad jis ką galvoja, tą ir kalba, – viskas atrodytų neblogai. Beje, pirmą kartą savo kalboje Putinas anksčiau vadintą specialiąją operaciją pavadino karu. Tai yra pokytis – jis sako, kad reikia susitikti, tartis, nors dar visai neseniai teigė, jog nemato Ukrainos atstovo, su kuriuo būtų galima kalbėtis derybose. Dabar jau mato – tai yra gerai.

Bet ar šis pareiškimas tikras? Rusija dažnai apgauna oponentus, todėl iki galo niekas negali atsakyti, ar čia nėra klastos.

Tačiau net jeigu tai ir klasta, Putino retorikoje atsirado pokyčių. Kaip sakiau, karas įvardijamas kaip karas, ir Rusija sėda prie derybų stalo. Ukraina ne kartą deklaravo, kad yra pasiruošusi viešoms deryboms ir jų neatmeta. Zelenskis minėjo, kad Putino pasiūlymą reikia vertinti kaip žingsnį gera kryptimi, bet tai, aišku, priklauso nuo kitų aplinkybių.

Šeštadienį Kyjive lankėsi ir dėl paliaubų tarėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Kyjivas, Ukraina, 2025 m. gegužės 10 d. EPA-EFE nuotrauka

Gegužės 9-ąją Maskvoje buvo minima Pergalės diena, vyko karinis paradas. Kaip vertinate, kad į Rusijos sostinę šia proga atvyko nemažai užsienio šalių lyderių, tarp jų – Kinijos, Serbijos, Baltarusijos, Kazachstano prezidentai? Ką tai rodo?

Galima sakyti „nemažai“, bet prisimenant laikus, kai atvykdavo JAV prezidentas ar Vakarų šalių premjerai, akivaizdu – šis minėjimas buvo labai skurdus. Nei Serbija, nei Slovakija nėra tokios reikšmingos, kad dėl jų vadovų atvykimo Rusijai būtų galima džiaugtis. Matėme, kai kurie lyderiai į Maskvą vyko tarsi nenoriai – buvo net bandymų susirgti ar kitaip aplenkti įvykį.

Tai rodo, kad Pergalės dienos šventė Maskvoje buvo gana liūdna. Esą švenčiama pergalė, nors Rusija šiuo metu karo nelaimi. Tai primena 1944-ųjų Vokietiją, kai buvo bandoma rodyti tvirtumą, nors realybė judėjo visai kita kryptimi. Jei ne karas, visa tai atrodytų juokingai, bet kai jis vyksta – atrodo liūdnai.

Esu daug kartų sakęs, kad palei frontą ar sieną nėra stop kadro – kai viskas sustoja. Net jei nustojama šaudyti, vis tiek vyksta karių rotacija, technikos judėjimas, gabenami sužeistieji. Jeigu tai nėra aiškiai reglamentuota, paliaubos greitai pažeidžiamos.

Pakistanas ir Indija šeštadienį susitarė dėl visiškų ir neatidėliotinų paliaubų po kelias dienas trukusių mirtinų naikintuvų, raketų, dronų ir artilerijos atakų. Tai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis gyrė abi šalis, kad šios „vadovaujasi sveiku protu“. Tačiau sekmadienį šalys jau kaltino viena kitą paliaubų nesilaikymu. Kaip vertinate šią situaciją?

Trumpas nori būti pasaulio taikdariu. Bet jei nuspręsta skelbti paliaubas ir neapibrėžta, kas jos yra, jas lengva pažeisti. Gal net tie, kurie pažeidė paliaubas, iki galo nesuprato, kad daro blogai.

Esu daug kartų sakęs, kad palei frontą ar sieną nėra stop kadro – kai viskas sustoja. Net jei nustojama šaudyti, vis tiek vyksta karių rotacija, technikos judėjimas, gabenami sužeistieji. Jeigu tai nėra aiškiai reglamentuota, paliaubos greitai pažeidžiamos.

Tad niekas rimtai ir nesitikėjo, kad viskas iš karto bus tvarkinga. Abi šalys nori išspręsti šią situaciją parodydamos, kad kažką laimėjo, kažką apgynė, įrodė savo galią. Tačiau jos nenori branduolinio karo – tai aišku. Savo žmonėms jos nori parodyti, kad gynė vertybes – tik tiek.

Indijos Džamu miestas po apšaudymo iš Pakistano. Naujasis Delis, Indija, 2025 m. gegužės 10 d. EPA-EFE nuotrauka

Ketvirtadienį buvo išrinktas naujasis popiežius Leonas XIV. Kokios tikėtumėtės jo diplomatinės veiklos, poveikio JAV politikai (turint omenyje, kad jis amerikietis) ir visai pasaulio geopolitikai? Kaip manote, ar jis galėtų būti tas kertinis asmuo, kuris pasauliui atneš daugiau taikos?

Aš laikausi nuomonės, kuri gal ne visiems patiks. Visada sakau – popiežių renka Šventoji Dvasia. O Šventoji Dvasia, kaip juokaujama, nelabai išmano geografiją ar kvotų politiką.

Vatikane yra absoliuti monarchija – Dievo karalystė. Ir dabar tikėtis, kad popiežius bus aktyvus politikas, kuris spręs geopolitinius klausimus, nėra teisinga. Jo uždavinys – atstovauti Viešpačiui Dievui žemėje, o ne ginčytis su politikais.

Pirmosios Leono XIV pontifikato dienos rodo, kad jis nepasakė nieko tokio, dėl ko būtų verta ginčytis. Popiežius Pranciškus ką nors pasakydavo, o paskui visi kelias dienas aiškindavosi, ką jis turėjo omenyje. Šis popiežius kalba aiškiai.

Vatikanas laikosi pozicijos, kad karas jokiais atvejais nėra tinkama priemonė. Ginti save, garbę ir orumą ne tik galima, bet ir reikia, bet karas vis tiek atneša skausmą net ir laimėtojui. Todėl reikia ieškoti kitokių būdų.

Esu ne kartą diskutavęs su kardinolais. Jie sako, kad žmogus yra klystantis; net jei šiandien jis atrodo priešas – rytoj gali pasikeisti. Todėl Bažnyčios politika kartais atrodo per švelni, bet ji ieško kitokių problemos sprendimų. Popiežius neturi kariuomenės ar raketų, jis turi moralinį autoritetą ir gali jį išnaudoti.

Popiežius Leonas XIV mojuoja tikintiesiems, vadovaudamas „Regina Caeli“ maldai iš Šventojo Petro bazilikos centrinio balkono Vatikane 2025 m. gegužės 11 d. Ettore Ferrari / EPA-EFE nuotrauka

Gegužės 18 dieną Lenkijoje vyks prezidento rinkimai. Kokios galimos rinkimų prognozės ir kokia šių rinkimų reikšmė bei įtaka Europos geopolitikai? Kokio poveikio Lietuvai galėtume tikėtis?

Kalbant apie prezidento rinkimus Lenkijoje gegužės 18-ąją, dėl pirmojo turo didelių abejonių turbūt ir nebuvo. Yra du kandidatai, kurie aiškiai pirmauja apklausose, ir mažai tikėtina, kad juos kas nors nurungs, – jie greičiausiai pateks į antrąjį turą. Tai Rafałas Trzaskowskis ir Karolis Nawrockis. Intriga – ne kas pateks į antrąjį turą, o kas jį laimės.

Lenkija – ne tokia šalis, kaip, tarkime, Prancūzija, kur pralaimėjęs kandidatas gali paraginti savo rinkėjus balsuoti už vieną iš likusių kandidatų. Lenkijoje žmonės, kurie nebalsavo už pirmaujančius kandidatus, dažnai nelinkę remti nė vieno jų. Todėl antrasis turas bus iš tikrųjų lemiamas.

Pirmasis turas reikalingas daugiau tam, kad būtų patvirtintos apklausų prognozės. Taigi, šį sekmadienį ko nors labai naujo veikiausiai nesužinosime.

Prieš prezidento rinkimus Lenkijoje tūkstančiai nacionalistų protestuoja prieš imigraciją. Varšuva, Lenkija, 2025 m. gegužės 10 d. Pawelo Supernako / EPA-EFE nuotrauka

O rinkimų kampanija – gana purvina. Naudojama daug neetiškų metodų, tai akivaizdu. Taip jau sutapo, kad šį pusmetį Lenkija pirmininkauja Europos Sąjungai, tačiau tai nublanksta prezidento rinkimų fone. Net atrodo, kad Lenkija vos ne formaliai atstovauja ES – premjeras, žinoma, važiuoja, dalyvauja, bet visą dėmesį užgožia vidaus politika.

Kokia bus įtaka Lietuvai? Gyvename demokratiniame pasaulyje, tad dirbsime su tuo, ką lenkai išsirinks.

Rafałas Trzaskowskis – vienas iš kandidatų – atstovauja liberalesniam požiūriui, daugiau orientuojasi į ekonomiką, investicijas, racionalius sprendimus. Tokie lyderiai buvo populiarūs prieš 20–30 metų. Kitas kandidatas Karolis Nawrockis – konservatyvesnis, jis, sakyčiau, atstovauja naujai XXI amžiaus politikos bangai, kur svarbūs moraliniai ir dvasiniai dalykai, o ne vien finansai ar projektai.

Nė vienas iš kandidatų neturi ypatingų sąsajų su Lietuva. Mūsų šalis jiems – viena iš kaimynių. Todėl reikia laukti rezultatų.

Manau, Lenkija išliks tokia, kokia yra šiandien – geopolitiškai stiprėjanti šalis, didinanti karinę galią, priimanti drąsius sprendimus. Jai reikia tokio vadovo, kuris būtų atsakingas ir kartu tvirtas, ryžtingas.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama