Habemus papam! Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV

Kaip buvo skelbiama prieš konklavą, kardinolas R. F. Prevostas – vienas iš kompromisinių kandidatų į popiežiaus sostą – toks, kuris galėtų įveikti nelengvą užduotį suvienyti skirtingas ir dažnai priešingas Katalikų Bažnyčios sroves šiuo didelių permainų laikotarpiu. Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Vatikano. Netrukus po džiaugsmingo varpų skambesio Kardinolų kolegijos protodiakonas prancūzų kardinolas Dominique'as Mamberti Šventojo Petro bazilikos balkone pasirodė susirinkusiai miniai ir iškilmingai paskelbė Annuntio Vobis Gaudium Magnum: Habemus papam! („Skelbiu jums didį džiaugsmą: turime popiežių!“), ištarė jo vardą, pavardę ir pasirinktą naująjį vardą. Šv. Petro aikštėje naujojo popiežiaus laukiantys tikintieji baltus dūmus pasitiko ovacijomis ir plojimais. Šiuo metu Šventojo Petro aikštė Vatikane jau sutraukė 50 tūkst. žmonių, atvyko ir orkestras. Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Vatikanas, 2025 m. gegužės 8 d. EPA-EFE nuotrauka „Ramybė tebūna su jumis visais, – pasirodęs balkone Šv. Petro aikštėje ištarė naujasis popiežius Leonas XIV. – Brangūs broliai ir seserys, tai yra pirmasis pasveikinimas Prisikėlusio Kristaus, kuris atidavė gyvybę už mus visus. Norėčiau, kad šis pasveikinimas pasiektų visus žmones ir visą žemę: ramybė tebūna su jumis.“ „Tai Prisikėlusio Kristaus ramybė. Ramybė, kuri nuginkluoja ir yra be ginklo“, – pridūrė Šventasis Tėvas. Po to popiežius Leonas XIV pasidalijo prisiminimais apie popiežių Pranciškų ir jo Velykų dienos taikos žinią. Leonas XIV – kas jis toks?

Kardinolas Robertas Francis Prevostas OSA – Vyskupų dikasterijos prefektas, arkivyskupas, vyskupas emeritas iš Čiklajo (Peru), gimė 1955 m. rugsėjo 14 d. Čikagoje (Ilinojaus valstija, JAV). 1977 m. įstojo į Šv. Augustino ordiną (OSA) Dievo Motinos Gerosios Patarėjos augustinų provincijoje Sent Luise. 1981 m. rugpjūčio 29 d. davė iškilmingus įžadus. Teologijos studijas baigė Katalikų teologijos sąjungos (Catholic Theological Union) institute Čikagoje.

Būdamas 27-erių buvo išsiųstas į Romą studijuoti kanonų teisės Popiežiškajame šv. Tomo Akviniečio universitete Angelicum. Į kunigus įšventintas 1982 m. birželio 19 d. 1984 m. įgijo kanonų teisės licenciato laipsnį, o vėliau buvo paskirtas į misiją Čulukanese (Piūros regione, Peru), ten dirbo 1985–1986 m.

1987 m. apsigynė daktaro disertaciją tema „Vietinio prioro vaidmuo Šv. Augustino ordine“. Tais pačiais metais paskirtas provincijos pašaukimų ir misijų reikalų vadovu (Ilinojus, JAV). 1988 m. išsiųstas į Truchiljo (Peru) misiją, kur vadovavo jungtinei kandidatų formavimo programai trijuose vikariatuose: Čulukanese, Ikitose ir Apurimake. Ten ėjo bendruomenės prioro (1988–1992 m.), formacijos direktoriaus (1988–1998 m.) ir įžadus davusiųjų ugdytojo (1992–1998 m.) pareigas.

Kardinolas Robertas Francis Prevostas per konsistorijos ceremoniją Šventojo Petro aikštėje Vatikane 2023 m. rugsėjo 30 d. EPA-EFE nuotrauka

Truchiljo arkivyskupijoje taip pat dirbo teisėjo vikaru (1989–1998 m.), dėstė kanonų teisę, patristiką ir moralinę teologiją Šv. Karolio ir šv. Marcelio didžiojoje seminarijoje. 1999 m. išrinktas Dievo Motinos Gerosios Patarėjos provincijos prioru (Čikaga), o po dvejų su puse metų – viso ordino generaliniu prioru. 2007 m. šios pareigos jam buvo patikėtos dar kartą.

2013 m. spalį grįžo į savo provinciją Čikagoje, kur vėl dirbo ugdytoju ir provincijos vikaru. Šias pareigas ėjo iki 2014 m. lapkričio 3 d., kai popiežius Pranciškus jį paskyrė Čiklajo vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi ir suteikė vyskupo titulą (Sufaro titulinė vyskupija). Vyskupo šventimus gavo 2014 m. gruodžio 12 d. – švenčiant Meksikos Dievo Motinos dieną.

2015 m. rugsėjo 26 d. paskirtas nuolatiniu Čiklajo vyskupu. Nuo 2018 m. kovo buvo Peru vyskupų konferencijos antrasis vicepirmininkas. 2019 m. popiežius Pranciškus jį paskyrė Dvasininkijos kongregacijos (dabar – dikasterijos) nariu, o 2020 m. – ir Vyskupų kongregacijos nariu. 2020 m. balandžio 15 d. R. F. Prevostas paskirtas Kaljao vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.

Nuo 2023 m. sausio 30 d. ėjo Vyskupų dikasterijos prefekto pareigas, buvo Popiežiškosios komisijos Lotynų Amerikai pirmininkas. 2025 m. vasario 6 d. popiežius Pranciškus R. F. Prevostą paskyrė į Vyskupų ordiną ir suteikė Albano suburbinės vyskupijos titulą.

2023 m. rugsėjo 30 d. R. F. Prevostas paskirtas kardinolu, jam suteiktas diakonijos Šv. Monikos bažnyčios titulas. Jis taip pat yra šių dikasterijų narys: Evangelizacijos (pirmojo evangelizavimo ir naujųjų partikuliarinių Bažnyčių sekcija), Tikėjimo mokymo, Rytų Bažnyčių, Dvasininkijos, Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštalinio gyvenimo bendrijų, Kultūros ir švietimo, Įstatymų tekstų. Taip pat – Popiežiškosios komisijos Vatikano Miesto Valstybei narys.

Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Vatikanas, 2025 m. gegužės 8 d. EPA-EFE nuotrauka Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Vatikanas, 2025 m. gegužės 8 d. EPA-EFE nuotrauka Naujasis popiežius – Robertas Francis Prevostas – Leonas XIV. Vatikanas, 2025 m. gegužės 8 d. EPA-EFE nuotrauka Ambasadorė prie Šventojo Sosto S. Maslauskaitė-Mažylienė: Roma nekantriai laukia inauguracijos Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui SIGITA MASLAUSKAITĖ-MAŽYLIENĖ džiaugiasi naujuoju Bažnyčios vadovu. „Pirmoji emocija yra didžiulis džiaugsmas – pirmieji žodžiai, jaudulys, žmogiškas švelnumas. Visa Šv. Petro aikštėje esanti minia buvo tiesiog nuščiuvusi. Netikėta, bet tas netikėtumas tapo dar didesniu džiaugsmu“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė ji. Paklausta, ar tikėjosi, kad popiežius bus amerikietis, ambasadorė pabrėžė, jog tautybė yra antrinis dalykas. „Iš karto nepagalvojau apie tautybės ar kilmės dalykus, nes tai yra popiežius misionierius. Visi jį žino kaip misionierių, kuris kaip dvasininkas, ganytojas formavosi misijiniame pasaulyje. Ir tai, kad jis gimęs Čikagoje, bet turi itališkų, ispaniškų, prancūziškų šaknų, yra tarsi tiltas per pasaulį. Tad visi ženklai, žodžiai ir jo asmenybė nuteikia nepaprastai šviesiai“, – tikino ambasadorė ir linkėjo naujajam pontifikui tiesti tiltus tarp pasaulio, žmonių, eiti sinodiniu keliu ir siekti taikos, ką Leonas XIV ir akcentavo savo kalboje. Ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Urtės Sedvilaitės / Vilniaus arkivyskupijos nuotrauka

Anot S. Maslauskaitės-Mažylienės, popiežiaus išrinkimas – didelė šventė, o dabar Roma nekantriai lauks jo inauguracijos. „Tikiuosi, jau rytoj sužinosime, kada ji vyks Vatikano Šv. Petro bazilikoje“, – tikino pašnekovė.

Kunigas A. Malakauskis OFM: tai yra Amerikos Katalikų Bažnyčios, kuri subrandino savo popiežių, įvertinimas 

Mažesniųjų brolių ordino (pranciškonų) vienuolis kunigas ALGIRDAS MALAKAUSKIS OFM, šiuo metu esantis Jungtinėse Valstijose, dienraščiui „Bernardinai.lt“ papasakojo pirmuosius įspūdžius, kaip jaučiasi Amerikos tikinčiųjų bendruomenė išgirdusi žinią apie naująjį popiežių.

„Šiuo metu esu Amerikoje, tad labai džiugu, kad išrinktasis popiežius yra iš Amerikos. Pirmas įspūdis tikrai labai geras. Rodos, kad popiežius Leonas XIV yra šiltas ir kuklus, manau, tai tinka ganytojui.

Nuvažiavęs į paštą, sutikau amerikiečius, vieni kitus sveikinome, kad Amerika turi pirmąjį popiežių. Ką tik iš amerikiečių sutikau, visi labai nustebę, žinią priėmė džiaugsmingai. Būdamas Jungtinėse Valstijose, džiaugiuosi kartu su šios šalies žmonėmis, kad jų tautietis tapo popiežiumi. Šventoji Dvasia mus visus nustebino“, – pasakojo kunigas A. Malakauskis OFM.

Jis sakė, kad jį pradžiugino naujojo popiežiaus pamokslas, jis be galo svarbus.

„Labai patiko pamokslas ir pirmieji žodžiai, kurie buvo apie Kristų – tai, manyčiau, yra esminis dalykas ganytojui. Pirmasis sveikinimas buvo Kristaus žodžiai apie ramybę – šiandien tai labai aktualu. Visame pasaulyje, o ypač mūsų krašte, dabar visi kalba apie taiką arba karą. Ir popiežius pasiuntė svarbią žinią. Pirmuose pasveikinimo žodžiuose jau tarsi užkoduota jo pontifikato esmė: Kristus, taika, bendrystė“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino kunigas A. Malakauskis OFM.

Kunigas Algirdas Malakauskis OFM. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Anot jo, džiugu, kad popiežius padėkojo kardinolams, kurie jį išrinko. Nes popiežiaus pirmoji užduotis yra bendradarbiauti su kardinolais ir vyskupais, kurie jį supa – jie yra pirmieji popiežiaus bendradarbiai. Per juos jis veikia, su jais dirba.

„Tai, kad išrinktas pirmasis popiežius iš Amerikos, rodo, jog tauta subrandino žmogų, atvedė jį iki tokios atsakingos pozicijos Bažnyčioje. Tai yra įvertinimas. Gyvendamas Amerikoje matau, kad tai yra krikščioniškas kraštas. Nors protestantų čia daugiau, jie labai išsisklaidę. O kaip vienetas Katalikų Bažnyčia yra gausiausia.

Taip pat matau, kad amerikiečiai turi labai gražių tikėjimo vaisių: nuoširdumo, atsidavimo. Mūsų pranciškonų bendruomenėje žmonės itin pamaldūs“, – teigė kunigas A. Malakauskis OFM.

Telšių vyskupas A. Jurevičius: Šventoji Dvasia parinko tinkamiausią kandidatą Telšių vyskupas ALGIRDAS JUREVIČIUS atviravo, kad naujai išrinktas popiežius maloniai nustebino ir šią žinią sutiko džiugiai.

„Kadangi buvo kaip visuomet – žiniasklaida, žmonės rinko vienus kandidatus, tačiau Šventoji Dvasia parinko tinkamiausią, tą, kuris pažįsta tikrai daug pasaulio, ne tik Lotynų Ameriką, Šiaurės Ameriką, bet ir Romos kuriją iš vidaus, nes pastaruosius kelerius metus tarnavo vienoje iš kongregacijų. Leonas XIV – plataus žvilgsnio popiežius. Džiaugiuosi – toks yra pirmas įspūdis. O kas toliau – parodys laikas“, – sakė jis.

Anot vyskupo A. Jurevičiaus, svarbus Leono XIV vardas, kurį pasirinko naujasis popiežius. „Visų pirma reikėtų pasižiūrėti į visą istoriją. Pirmasis Leonas yra vadinamas Leonu Didžiuoju – jis apsaugojo Romą nuo sunaikinimo. Būtent šioje vietoje reikia labiau pasigilinti į istoriją, nes kai barbarai plėšė Romą, miestui kilo didžiulė grėsmė. Leonas XIII labiausiai žinomas dėl savo socialinio mokslo, XIX amžiaus pabaigos enciklikų. Jis man reiškia tam tikrą darbininkų klasės atpažinimą – kad Bažnyčia turi atkreipti dėmesį į išnaudojamus žmones.

Popiežius, pasirinkęs Leono vardą, stovi toje pačioje linijoje – kitų Leono vardą turinčių popiežių istorijoje. Ir, be abejo, dabar reikės atsiversti Bažnyčios istorijos vadovėlį, susipažinti su Leonais. Manau, tai padės geriau suprasti ir naujojo popiežiaus kryptį“, ­– dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė vyskupas.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius vadovauja šv. Mišioms Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos koplyčioje 2024 m. rugsėjo 25 d. Telšių vyskupijos nuotrauka

Pirmą kartą pasirodęs Šv. Petro bazilikos balkone, naujasis popiežius linkėjo taikos. Popiežiaus pamoksle girdėjome daug reikšmingų žinių.

„Svarbiausia žinia yra ta, kad prisikėlęs Kristus atnešė ramybę – atėjo su ramybės žinia pas savo mokinius, pas apaštalus. Ir popiežius taip pat ateina į savo kaimenę su ramybės žinia. Jis aiškiai duoda suprasti, kad viskas ateina iš Prisikėlusio Kristaus – tai labai daug žadantis dalykas, nubrėžtas kursas. Popiežius aiškiai įvardijo, kad gyvename nesaugumo laikotarpiu, todėl būtent koncentravimasis į Kristų, kuris prisikėlė ir kuris atneša mums ramybę, manau, yra labai gera žinia“, – tikino vyskupas A. Jurevičius.

Kunigas A. Peškaitis OFM: bus geras ganytojas Kunigas ARŪNAS PEŠKAITIS OFM, Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino vienuolyno gvardijonas, mano, kad Leonas XIV bus geras ganytojas. „Jis buvo vyskupas Pietų Amerikoje, o tai nelengva misija. Reikalaujanti įsiklausymo ir jautrumo paties mažiausiems. Tuo su kaupu buvo apdovanotas popiežius Pranciškus, vyskupavęs tame pat žemyne. Todėl labai viltingai žiūriu ir į naująjį popiežių“, – sakė jis. Kunigas Arūnas Peškaitis OFM. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka Prof. V. Ališauskas: Leonas XIV sugrąžina mus prie Bažnyčios socialinio mąstymo šaknų Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui VYTAUTAS ALIŠAUSKAS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad išrinktasis naujasis popiežius Leonas XIV išskirtinis tuo, jog vienija abi Amerikas. „Atkreipkime dėmesį, kad kalbama ne tik apie Jungtines Valstijas. Popiežius pats paminėjo Amerikas ir priminė jam brangią vyskupiją, kurioje daug metų dirbo. Kita vertus, jis, be jokios abejonės, yra asmuo, gerai suprantantis ir Europą: ilgą laiką dirbęs Romoje, puikiai kalbantis itališkai. Popiežiaus pasirinktas vardas liudija gilų įsišaknijimą Bažnyčios tradicijoje. Viena vertus – tai tęstinumas. Kita vertus – primenamas Leono XIII vardas – tai popiežius, kuris atvėrė Bažnyčiai naują, tuo metu modernų požiūrį, aktualizavo socialines problemas ir jas įprasmino krikščioniškai. Šis vardas iškalbingas – jis tarsi sugrąžina mus prie Bažnyčios socialinio mąstymo šaknų“, – komentavo prof. V. Ališauskas. Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui Vytautas Ališauskas. „Wikimedia Commons“ nuotrauka

Prof. P. Subačius: gana greita konklava, Leono XIV pasisveikinimas – neutralus

Bažnyčios istorikas, literatūrologas, Vilniaus universiteto profesorius PAULIUS SUBAČIUS pirmiausia paminėjo, kad šią konklavą galima vadinti gana greita.

„Tai liudija, kad margas kardinolų būrys ir naujai atėję vienas kito nepažįstantys kardinolai greitai susitarė ir išsiaiškino. Galime kalbėti apie Šventosios Dvasios vedimą, bet akivaizdu, kad didelės įtampos ir radikalaus pasidalijimo tarp kardinolų nebuvo“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo profesorius.

Pirmąjį popiežiaus Leono XIV pasisveikinimą jis pavadino neutraliu. „Popiežius paminėjo sinodinę Bažnyčią, tačiau tai buvo tik viena frazė, paminėjimas. O ką jis sakė daugiau – buvo iš gana įprastų formulių“, – teigė prof. P. Subačius.

Literatūrologas, istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Anot Bažnyčios istoriko, tai, kad naujasis popiežius yra iš Amerikos, byloja bendrą kardinolų norą Bažnyčios branduolį išlaikyti Vakaruose.

„Kitaip, negu galbūt buvo kalbama Bažnyčios viduje, nuo Vakarų plačiąja prasme nenusigręžta. Akcentas vis dėlto ne Azija ar Afrika. Per popiežiaus asmenį Bažnyčios centras toliau lieka tradiciniuose Vakaruose, Vakarų pusrutulyje, ir tai yra visų kardinolų bendras pasirinkimas“, – kalbėjo jis.

Naujasis popiežius gimęs Jungtinėse Valstijose, didelę laiko dalį praleidęs Peru, pastaruosius metus – Italijoje, todėl, prof. P. Subačiaus manymu, jo laikyti vienos šalies popiežiumi negalime.

Prof. P. Aleksandravičius: Leonas XIV nebus toks, koks buvo Pranciškus, bet reformas tęs

Filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius POVILAS ALEKSANDRAVIČIUS taip pat sutiko su teiginiu, kad tai buvo greita konklava. Jis atkreipė dėmesį, kad šis popiežiaus rinkimo procesas atitinka pastarąsias konklavas pagal trukmę, tačiau tikėjosi didesnio kardinolų nesutarimo.

„Mano požiūriu, situacija Bažnyčioje buvo sudėtinga, kardinolai ganėtinai susiskaldę. Matyt, konsistorija vyko itin sėkmingai, ir dar iki konklavos kardinolams pavyko rasti kompromisą. Leonas XIV yra kompromisinė figūra, bet tai jokiu būdu nemažina jo vertės“, – komentavo filosofas.

Pasak P. Aleksandravičiaus, dėl popiežiaus Leono XIV kilmės su juo tapatinsis Jungtinių Valstijų katalikai, kurie šalyje yra didelė politinė jėga, nors ir susiskaldžiusi.

„Naujasis popiežius turės ypatingą įtaką ir poveikį JAV politiniame gyvenime. Nežinau, kaip jis ta įtaka naudosis. Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus irgi galėjo turėti didelę politinę įtaką Argentinoje, bet griežtai to nedarė, visiškai atsitraukė nuo Argentinos reikalų. Matysime, ką daryti pasirinks Leonas XIV. Tačiau potencialiai jis gali turėti labai didelę įtaką JAV vidaus politikai, vadinasi – ir visai geopolitinei pasaulio situacijai“, – tvirtino prof. P. Aleksandravičius.

Filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka

Profesoriui jau šiek tiek teko panagrinėti naujojo popiežiaus asmenybę. Jis atkreipė dėmesį, kad Leonas XIV yra atviras žmogus, tačiau kitaip nei pirmtakas Pranciškus.

„Kalbant apie vadinamąsias periferijas (tai Pranciškaus žodis), daugiausia ginčų sulaukiančias grupes, pavyzdžiui, LGBT bendruomenę ar išsiskyrusius ir naujai susituokusius žmones, Leonas XIV nebus toks, koks buvo Pranciškus. Tačiau iš esmės jis tęs Pranciškaus reformas“, – svarstė profesorius.

Anot jo, apie naujojo popiežiaus būsimąjį pontifikatą galima spręsti ir iš pasirinkto vardo. „Pats Leono vardo pasirinkimas rodo, kad tai bus popiežius reformatorius, nes Leonas XIII buvo ypač aštrus reformatorius, toks kaip Pranciškus“, – konklavos vakaro pabaigoje dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė P. Aleksandravičius.

Tikintieji džiaugiasi naujuoju popiežiumi Minios žmonių suplūdo į Vatikano Šv. Petro aikštę ir jos prieigas, skambėjo plojimai ir liejosi džiaugsmas. Dienraštis „Bernardinai.lt“ pakalbino tikinčiuosius – jie negailėjo gerų žodžių naujajam popiežiui Leonui XIV. Maddi iš Filipinų pasidalino savo džiaugsmu. „Konklavai vadovavo Šventoji Dvasia, todėl esu laiminga dėl rezultato. Nors naujojo popiežiaus dar gerai nepažįstu, jaučiu džiaugsmą. Esu iš Filipinų, tad emocijos iš pat pradžių buvo sumišusios. Vis dėlto tikiu, kad viskas vyko pagal Dievo valią, priimu šį pasirinkimą su dėkingumu. Labai tikiuosi, kad naujasis popiežius tęs tai, ką pradėjo Pranciškus. Nors ir šiek tiek liūdžiu, kad popiežiumi netapo filipinietis Luisas Tagle“, – prisipažino Maddi. Tikinčioji Maddi iš Filipinų. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Štai tikinčioji Phill iš Niujorko sakė esanti šokiruota, kad popiežiumi tapo amerikietis. „Tikrai maniau, kad tai labai menka tikimybė. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad amerikietis kardinolas taps popiežiumi. Maniau, galbūt bus išrinktas vengras arba kardinolas iš Afrikos. Esu visiškai nustebusi – kai klausiausi popiežiaus kalbant, iš pradžių net neatpažinau. Tik iš šalia buvusių žmonių sužinojau, kad popiežius yra amerikietis. Todėl dabar visi esame labai susijaudinę“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikino pašnekovė. Apie naująjį popiežių ji sakė daug nežinanti, tik žinojo kardinolą Timothy Dolaną iš Niujorko. „Tikiuosi, kad popiežius gerai vadovaus Katalikų Bažnyčiai. Linkiu jam viso geriausio ir viliuosi, kad visi bus patenkinti Leono XIV sprendimais“, – linkėjimais ir lūkesčiais dalijosi amerikietė. Tikinčioji Phill iš Niujorko. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Pranciškaus pėdomis sekti bus sunku Kunigas Rosario De Luca iš Italijos taip pat džiaugiasi naujuoju popiežiumi, tačiau šiek tiek nustebo, kad jis pasirinko Leono XIV vardą. „Pastarosiomis dienomis šiek tiek skaičiau laikraščius, atkreipiau dėmesį, kad tarp galimų kandidatų buvo minimi kiti. Esu italas, todėl, žinoma, kardinolas Matteo Zuppi man buvo artimesnis, turėjau asmeninių simpatijų. Esu labai patenkintas pasirinktu vardu – mano manymu, tai jau parodo kryptį, kurią Leonas XIV nori suteikti savo pontifikatui. Manau, kad teisingumo, taikos, komunikacijos temos jam yra svarbios ir jis sieks jas gilinti“, – pabrėžė pašnekovas. Jis sakė, kad eiti popiežiaus Pranciškaus pėdomis bus sudėtinga. „Pranciškus mus daug ko išmokė, atvėrė naujus kelius, naujas galimybes, todėl tikiu, kad naujasis popiežius galėtų tęsti bent kai kuriuos iš jų. Labai svarbus bus įsipareigojimas taikai, bendrystei Bažnyčioje – tiek tarp dvasininkų, ypač vyskupų, tiek tarp pasauliečių“, – tikino jis. Kunigas prisipažino, kad naujasis popiežius jam visiškai nežinomas. „Jo pavardės net nebuvo tarp dažniausiai minėtų kandidatų. Buvo klasikiniai favoritai: Zuppi, Pizzaballa, taip pat Parolinas. Visa tai, viena vertus, parodo, kad galime turėti favoritų, bet galiausiai viską nusprendžia veikianti Šventoji Dvasia. Tai mums primena, kad Dievas veda savo Bažnyčią“, – apibendrino dvasininkas. Kunigas Rosario De Luca iš Italijos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Kitas dienraščio „Bernardinai.lt“ sutiktas kunigas Revas Jude Okoye iš Nigerijos vylėsi, kad Šventoji Dvasia vedė kardinolus priimant teisingą sprendimą. „Bažnyčia devynias dienas gedėjo dėl popiežiaus mirties. Dabar labai džiaugiamės galėdami būti šios didžios progos liudininkais. Galima sakyti, kad Bažnyčia atgaivinta, ir tarp tikinčiųjų matome tikrą vienybės jausmą. Net tie, kurie nėra katalikai, meldžiasi už mus ir su mumis. Tai džiaugsmas mums visiems, tikiu, kad visas pasaulis laimingas matydamas tokią Bažnyčią“, – džiaugėsi pašnekovas. „Apie naująjį popiežių daug nežinau. Tiesą sakant, asmeniškai jo nepažįstu, pirmą kartą jį matau. Tačiau esu laimingas ir tikiu, kad Šventoji Dvasia vedė kardinolus priimant teisingą sprendimą“, – pridūrė jis. Kunigas Revas Jude Okoye iš Nigerijos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Italų kunigas Adrianas atviravo, kad jaučiasi ypatingai: „Atvykome specialiai iš Feraros, kad patirtume šią akimirką. Visiškai nesitikėjome, kad tai įvyks būtent dabar. Nepaprasta jausti, kad turime naują ganytoją – tai tikrai ypatinga. Tai lyg turėti tėtį, kuris vėliau mumis rūpinsis. Šį rytą važiavau traukiniu ir atvykau čia; nesitikėjau, kad taip nutiks, bet beveik jaučiau tai širdyje. Linkiu, kad popiežius būtų ganytojas pagal Dievo širdį.“

„Juk tai istorinė akimirka, todėl jaudulio tikrai daug, jaučiamas didelis emocinis pakilimas. Su popiežiumi Pranciškumi panašiai buvo antrąją dieną, tad labai tikėjomės būti čia ir pamatyti naująjį popiežių. Norime, kad jis toliau skleistų taikos žinią visam pasauliui, nepriklausomai nuo rasės ar politinių įsitikinimų“, – vylėsi Alejandra iš Kolumbijos.

Tikintieji Šv. Petro aikštėje. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad tam, jog taptų popiežiumi, kandidatas turėjo surinkti du trečdalius ar daugiau visų elektorių balsų. Tada jo paklausiama, ar sutinka imtis popiežystės naštos, – specialia lotyniška formule: Acceptanse electionem de te canonice factam in Summum Pontificem? („Ar pritariate kanoniškai nustatytam jūsų išrinkimui Aukščiausiuoju popiežiumi?“). Jei kandidatas atsako Accepto („Sutinku“), nuo tos akimirkos Bažnyčia jau turi naują popiežių. Pasirinkęs vardą Šventasis Tėvas vedamas apsirengti popiežiaus drabužiais į Ašarų kambarį ir paskui vėl grįžta į Siksto koplyčią pas kardinolus. Čia jam įteikiamas laikinas Žvejo žiedas, ir kiekvienas kardinolas prieina prie pontifiko prisiekti jam ištikimybę. Paprastai nuo to laiko, kai pasirodo balti dūmai iš Siksto koplyčios kamino, iki tol, kol naujasis popiežius pirmą kartą viešai kreipiasi į žmones, praeina 45 minutės ar valanda. Konklavoje dalyvavo 133 balso teisę turintys kardinolai – ne vyresni kaip 80 metų amžiaus. Popiežiaus rinkimai vyko laikantis visiško slaptumo, kardinolai buvo izoliuoti nuo visuomenės. Jie turėjo atiduoti visus išmaniuosius telefonus ir kitus elektroninius įrenginius. Kardinolai konklavos metu apsistojo Šv. Mortos svečių namuose, tačiau ir ten negalėjo turėti jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Per Velykas miręs Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus – iš Buenos Airių vadovavo Bažnyčiai 12 metų ir paskyrė 80 proc. dabartinių kardinolų elektorių. Jis konklavoje išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną penktojo balsavimo metu. Didelė dalis diskusijų dėl Bažnyčios ateities pastarosiomis dienomis vyko Vatikane rengtose kardinolų generalinėse kongregacijose, kuriose teisę dalyvauti turėjo visi kardinolai nepaisant amžiaus. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama