Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Rolandas Makrickas

Veni, Creator Spiritus! „O Dvasia, Viešpatie, nuženk! Galingai protą mūs apšviesk ir širdis meile Tu paliesk. Kad nepalūžtų mūs valia, ją stiprink amžina galia.“ Šiuo iškilmingu momentu derėtų baigti svarstyti, kas bus naujasis šventojo apaštalo Petro Sosto įpėdinis, ir atsidėti maldai, kad Šventoji Dvasia vadovautų kardinolų širdims ir protams, ko jie ir prašė Dievo tautos. Reikia ne patarimų ir pageidavimų, o maldos. Te kiekvienas meldžiasi taip, kaip moka. Dienraštis „Bernardinai.lt“ stengėsi pristatyti ryškiausius Kardinolų kolegijos veidus, kurie galbūt yra realiausi kandidatai tapti popiežiumi. Galbūt. Nesvarbu, jei ir nė vienas iš jų nebus išrinktas, bet mes būsime su jais šiek tiek susipažinę. Lietuvos žmonių džiaugsmas ir pasitikėjimas Kad ir kokius kandidatus mes siūlytume, jų vardus Lietuvoje stelbia vienas vienintelis vardas – kardinolas ROLANDAS MAKRICKAS! Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius, kardinolas R. Makrickas – vienas iš 133 kardinolų rinkėjų, trečiasis lietuvis istorijoje, dalyvaujantis konklavoje – atliks pačią svarbiausią savo tarnystės pareigą. Dievas yra staigmenų meistras – kas žino? Kaip ir kiekvienas šios garbingos kolegijos narys, kardinolas R. Makrickas turi teisę būti išrinktas popiežiumi. Šv. Petro aikštėje šiandien susirinks daugybė tikinčiųjų, nekantriai laukiančių baltų dūmų – ženklo, kad naujasis popiežius jau išrinktas. Mes irgi lauksime ir melsimės, kad naujasis popiežius būtų pagal Dievo Širdį. Kardinolas R. Makrickas yra patyręs Šventojo Sosto diplomatas, popiežius Pranciškus jį vertino už administracinius įgūdžius, ypač finansų srityje. Dvasininko vardas buvo paminėtas ir popiežiaus testamente. Kardinolas Rolandas Makrickas. Asmeninio archyvo nuotrauka Nuo lėktuvų iki kunigystės 53 metų dvasininkas gimė Biržuose ir augo sovietmečiu, kai religinė praktika buvo ribojama. Ankstyvasis jo religinis ugdymas buvo privatus ir trumpas. „Bažnyčios persekiojimą sovietmečiu jautėme gana stipriai“, – sakė kardinolas. Būdamas jauniausias iš penkių vaikų, R. Makrickas iš pradžių svarstė apie aviacijos karjerą ir jaunystėje netgi skraidė sklandytuvais. „Labai traukė skraidymas, galimybė pakilti virš žemės, – prisipažino dvasininkas. – Vis dėlto nusprendžiau pasirinkti seminariją, bet skraidyti galiu ir dabar.“ Į Kauno kunigų seminariją R. Makrickas įstojo 1990 m., vėliau studijavo filosofiją ir teologiją Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. 1996-aisiais buvo įšventintas Panevėžio vyskupijos kunigu. Dvasininkas ėjo Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriaus pavaduotojo pareigas ir vadovavo 2000-ųjų Didžiojo jubiliejaus nacionaliniam komitetui. Jubiliejus buvo skirtas Jėzaus Kristaus gimimo 2000-osioms metinėms. Šį įvykį Bažnyčia šventė visame pasaulyje, o Lietuvoje vienas iš Jubiliejaus organizatorių buvo R. Makrickas. Arkivyskupas Rolandas Makrickas. Asmeninio archyvo nuotrauka Arkivyskupas Rolandas Makrickas Gabone, susitikime Libreville, 2018 m. Asmeninio archyvo nuotrauka Po studijų Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje R. Makrickas 2004 m. įgijo Bažnyčios istorijos daktaro laipsnį ir prisijungė prie Šventojo Sosto diplomatinės tarnybos. Ši patirtis, tvirtino jis, radikaliai pakeitė gyvenimą. Diplomatinės jo misijos apėmė paskyrimus Bolivijoje, Sakartvele, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Gabone ir Konge. Rusijos ir Sakartvelo karo metu jis dirbo Sakartvele. Dirbdamas apaštališkojoje nunciatūroje Vašingtone, kardinolas R. Makrickas dalyvavo rengiant popiežiaus Pranciškaus vizitą 2015 m. į Jungtines Amerikos Valstijas. Kitus dvejus metus jis tarnavo apaštališkojo nuncijaus reikalų patikėtiniu Gabone ir patarėju Konge, kur padėjo Bažnyčiai teikti socialines paslaugas ir valdyti statybos projektus. Kardinolas pabrėžė, kad šiose šalyse itin aktualus ligoninių klausimas – juk pirmoji pagalba žmonėms yra gyvybiškai svarbi, tačiau valstybės nesugeba jos užtikrinti. Kardinolas R. Makrickas persikėlė į Romą, kai popiežius Pranciškus, dar labiau įvertindamas jo administracinius įgūdžius, patikėjo jam vadovauti Vatikano valstybės sekretoriato Bendrųjų reikalų skyriaus administracijai. Jis buvo pirmasis neitalas, ėjęs šias pareigas. Arkivyskupas Rolandas Makrickas prie darbo stalo 2022 m. Faustinos Elenos Andrulytės nuotrauka Pranciškus patikėjo mėgstamiausią baziliką Popiežiui Pranciškui ypač patiko Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika ir joje esantis Dievo Motinos atvaizdas – ikona Salus Populi Romani („Romiečių liaudies Gynėja“). Popiežius ir savo amžinojo poilsio vieta pasirinko šią baziliką. 2021-aisiais popiežius paskyrė R. Makricką Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos nepaprastuoju komisaru, jam buvo patikėta valdyti šios šventovės turtą. Kardinolas pasakojo, kad bažnyčią valdę kanauninkai buvo senyvo amžiaus, todėl jos ekonominis valdymas buvo pasenęs, neatitiko dabartinių reikalavimų. Popiežius Pranciškus siekė sutvarkyti bazilikos ekonominius reikalus, kad jie būtų skaidrūs, todėl pokalbio pakvietęs R. Makricką paprašė tai atlikti. „Finansinė šios bazilikos padėtis pandemijos metu tapo labai sudėtinga, taip pat kilo struktūrinių administracinių problemų, todėl dabar yra naujas reformų laikotarpis, – 2024-aisiais kalbėjo arkivyskupas R. Makrickas. – Tai nemenkas darbas, reikia bendradarbiauti su įvairių institucijų ekspertais, daug koordinuoti.“ Kardinolą R. Makricką popiežius Pranciškus paminėjo ir savo testamente. Labai aiškiai surašęs, kur ir kaip nori būti palaidotas, pontifikas nurodė, kad išlaidas, kurios bus susijusios su jo laidotuvėmis, padengs auka, pervesta Švč. Mergelės Marijos Didžiajai bazilikai. Testamente Pranciškus rašė, kad šiuo klausimu pateikė nurodymus monsinjorui R. Makrickui, ypatingajam Liberijos kapitulos komisarui (testamento surašymo metu tokios buvo jo pareigos). Popiežius Pranciškus sveikina naująjį kardinolą Rolandą Makricką. Viešosios eilinės kardinolų konsistorijos Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2024 m. gruodžio 7 d. metu buvo sukurtas 21 naujas kardinolas. „Vatican Media“ nuotrauka Popiežiaus Pranciškaus palaidojimas popiežiškojoje Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje: bazilikos arkikunigas koadjutorius, kardinolas Rolandas Makrickas užantspauduoja karstą 2025 m. balandžio 26 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Eidamas šias pareigas, jis buvo paskirtas tituliniu Tolentino vyskupu su asmeniniu arkivyskupo titulu. Tai reiškia, kad R. Makrickas tapo vyskupu, kuris gavo istorinės (nebeveikiančios ar išnykusios) vyskupijos titulą, bet nevykdė joje konkrečios ganytojiškos veiklos. R. Makricko konsekravimo į vyskupus apeigose dalyvavo trys aukšti Bažnyčios pareigūnai: kardinolas Pietro Parolinas, lenkų kardinolas, Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas Stanisławas Rylko ir Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkivyskupas Edgaras Peña Parra. Po metų R. Makrickas buvo paskirtas Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigu koadjutoriumi. Tai reiškia – padėti dabartiniam arkikunigui, ateityje paveldint jo pareigas, kai šis baigs savo tarnystę. Popiežius Pranciškus R. Makricką įvesdino į Kardinolų kolegiją per eilinę konsistoriją Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2024 m. gruodžio 7-ąją. Kardinolas Rolandas Makrickas atidaro Šventąsias duris Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje („Santa Maria Maggiore“) bazilikoje Romoje, Italijoje, Naujųjų metų dieną, 2025 m. sausio 1 d. EPA-EFE nuotrauka Kardinolas R. Makrickas teigė, kad dėl dabartinio Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigo kardinolo S. Ryłko pablogėjusios sveikatos jau dabar jam tenka perimti šias pareigas. Formaliai bazilikos arkikunigas yra kardinolas S. Ryłko, tačiau liepą jam sukaks 80 metų, ir pagal bažnytinę teisę jis turės palikti tarnystę. Kardinolas R. Makrickas nuo tos dienos oficialiai perims visas arkikunigo pareigas. Viena iš reprezentacinių pareigų, kurias atliko kardinolas R. Makrickas, – iškilmingas Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Šventųjų durų atidarymas per 2025-ųjų Bažnyčios Jubiliejų. Tai simbolinės durys, kurios atidaromos tik Jubiliejaus metais ir reiškia dvasinį atsinaujinimą. Tikima, kad pro šias atvertas duris žengiamas žingsnis tikėjimo stiprinimo link. Visos popiežiškosios Romos bazilikos turi tokias duris. Kardinolas R. Makrickas, atverdamas ketvirtąsias iš penkerių Šventųjų durų per 2025-ųjų Bažnyčios Jubiliejų, pasakė: „Paguodos ar vilties mums suteiks ne idėjos ar technologijos, o Dievo Motinos veidas.“ Kardinolas Rolandas Makrickas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.