Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Willemas Jacobus Eijkas
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Į konklavą – su Šventąja Dvasia
Apaštalų darbų knygoje skaitome, kad po Kristaus žengimo į Dangų, laukdami Šventosios Dvasios atsiuntimo, visi vieningai ir ištvermingai meldėsi drauge su Marija, Jėzaus Motina (plg. Apd 1, 14).
„Šiandien ir mes darome tą patį – vos kelioms valandoms likus iki konklavos pradžios, šioje bazilikoje, iškilusioje virš šventojo Petro kapo, drauge su Dievo Motina, esančia šalia altoriaus, susitelkiame maldai. Jaučiame, kaip visa Dievo tauta vienijasi su mumis tikėjime, meilėje popiežiui ir viltingame laukime“, – homilijos pradžioje sakė kardinolas G. B. Re.
Jis akcentavo, kad šiuo išskirtiniu metu, kai kardinolai ruošiasi priimti vieną svarbiausių sprendimų Bažnyčios gyvenime, vienintelė derama laikysena yra maldos dvasia ir nuoširdus Šventosios Dvasios šaukimasis. Šis sprendimas reikalauja atsisakyti bet kokių asmeniškumų, o širdyje ir prote laikyti vien Jėzų Kristų ir rūpinimąsi Bažnyčios bei žmonijos gerove.
Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re vadovauja specialioms šv. Mišioms į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“) Šv. Petro bazilikoje Vatikane prieš prasidedant konklavai 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Šv. Mišios į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“), kurioms vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re, Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Mylėti, kaip Kristus mylėjo
„Evangelijoje nuskambėjo žodžiai, atveriantys pačią Jėzaus testamento šerdį – Jo žinią, perduotą apaštalams per Paskutinę vakarienę: „Tai mano įsakymas: mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau.“ Ir tarsi paaiškindamas, ką reiškia „kaip aš jus mylėjau“, Jis priduria: „Niekas neturi didesnės meilės už tą, kuris guldo gyvybę už savo draugus“ (Jn 15, 12–13).
Tai meilės žinia – naujasis įsakymas, kuriame Jėzus peržengia Senajame Testamente išreikštą mintį „Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau būtų daroma“ ir pakviečia mus į dar gilesnį santykį: mylėti be ribų, kaip myli Jis.
Tokia meilė turi ženklinti kiekvieną Jo mokinį – jų mintis ir darbus. Tik per tikrą, gyvą meilę galime liudyti Evangeliją ir kurti tai, ką popiežius Paulius VI pavadino meilės civilizacija. Meilė – vienintelė jėga, galinti iš tikrųjų perkeisti pasaulį“, – apie tai, ką reiškia prote ir širdyje konklavos metu laikyti Jėzų Kristų, kalbėjo kardinolas G. B. Re.
Šv. Mišios į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“), kurioms vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re, Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolų kolegijos dekanas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandienės liturgijos tekstai kviečia į brolišką meilę, tarpusavio pagalbą, įsipareigojimą siekti bažnytinės vienybės ir visuotinės žmonių brolybės. Viena iš svarbiausių Petro įpėdinio misijų – ugdyti bendrystę: tarp Kristaus ir Jo mokinių, tarp popiežiaus ir vyskupų, tarp pačių vyskupų. Bažnyčia turi būti ne uždara ir orientuota tik į save, bet atvira visiems žmonėms, tautoms ir kultūroms – tikra bendrystės mokykla ir namai.
Naujas popiežius – ne asmenų kaita, bet paties Petro sugrįžimas
„Ypač svarbu šiandien išsaugoti vienybę kelyje, kurį Kristus nubrėžė apaštalams. Vienybė yra ne vienodumas, bet gili ir ištikima bendrystė įvairovėje, jei tik ištikimai laikomasi Evangelijos. Kiekvienas popiežius tęsia Petro misiją – tampa Kristaus atstovu žemėje, ta uola, ant kurios statoma Bažnyčia (plg. Mt 16, 18). Todėl naujo popiežiaus išrinkimas nėra vien asmenų kaita – tai akimirka, kai į Bažnyčios istoriją vėl sugrįžta pats Petras“, – sakė kardinolas G. B. Re.
Šiandien 16.30 val. Romos laiku procesijoje, giedodami himną į Šventąją Dvasią Veni, Creator Spiritus („Ateik, Šventoji Dvasia“), kardinolai iš Šv. Mortos namų eis į Siksto koplyčią. Joje, davę slaptumo priesaiką, bus užrakinti – cum clave – ir pradės pirmąjį balsavimą. Uždarytos Siksto koplyčios durys slepia vieną didžiausių pasaulio paslapčių – kas taps kitu Petro įpėdiniu?
Pasaulis spėlioja, o Šventoji Dvasia žino
Dienraštis „Bernardinai.lt“ irgi to nežino, bet tęsiame straipsnių ciklą, kuriame padedame susipažinti su ryškiausiais Kardinolų kolegijos veidais. Šiandien aptarsime papabile Nyderlandų Utrechto arkivyskupą metropolitą, kardinolą WILLEMĄ JACOBĄ EIJKĄ.
Naujasis kardinolas Willemas Jacobus Eijkas per eilinę viešąją konsistoriją Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2012 m. vasario 18 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolui W. J. Eijkui teko nelengva misija – kovoti su sekuliarizacija Nyderlanduose, kur daugiau kaip pusė gyventojų laiko save netikinčiais. Tačiau jo ištikimybė Bažnyčios tradicijoms, pagarba gyvybei, Eucharistijai ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai duoda vaisių. O gydytojo ir moralinės teologijos specialisto išsilavinimas leidžia kardinolui autoritetingai spręsti ir sudėtingus etinius klausimus.
Per mediciną – į kunigystę
71 metų kardinolo W. J. Eijko gebėjimas sujungti skirtingus mąstymo būdus ir religijas iš dalies kyla iš vaikystės – jo tėtis buvo protestantas, o mama – katalikė.
Baigęs pradines medicinos studijas Amsterdamo universitete, jaunasis W. J. Eijkas iš karto įstojo į seminariją. Leideno universitete studijavo medicinos etiką ir dirbo vidaus ligų gydytoju. 1985 m. buvo įšventintas kunigu ir tarnaudamas kapelionu įgijo medicinos daktaro laipsnį – disertacijos darbe nagrinėjo Nyderlandų eutanazijos praktiką.
1990 m. vyskupas išsiuntė dvasininką W. J. Eijką į Romą, čia jis įgijo moralinės teologijos licenciato ir filosofijos daktaro laipsnį Šv. Tomo Akviniečio universitete (Angelicum). Jis taip pat įgijo teologijos laipsnį Laterano universitete. Vėliau dvasininkas dėstė moralinę teologiją Nyderlanduose ir Šveicarijoje. W. J. Eijkas buvo vienas iš medicinos etiką propaguojančios asociacijos įkūrėjų ir dirbo Tarptautinėje teologijos komisijoje (1997–2000 m.).
1999-aisiais Rurmondo vyskupas Franciscus Wiertzas įšventino W. J. Eijką vyskupu, ir jis septynerius metus tarnavo Groningeno-Leuvardeno vyskupijoje kaip vadovaujantis ordinaras. Didelė dalis vyskupo W. J. Eijko veiklos buvo atsakas į didėjančią sekuliarizaciją ir prarandamą tikėjimą Nyderlandų visuomenėje. Šis įtemptas darbas greičiausiai paveikė sveikatą: 2001-aisiais jam išsivystė subdurinė hematoma (smegenų kraujavimas). W. J. Eijkas gydėsi ir pasveikęs vėl pradėjo eiti pareigas.
2007 m. Benediktas XVI paskyrė W. J. Eijką Utrechto arkivyskupu metropolitu. Eidamas vyskupo pareigas, jis kartu su kitais redaktoriais redagavo katalikų medicinos etikos vadovą, išleistą 2010-aisiais, o kitais metais buvo išrinktas Nyderlandų vyskupų konferencijos pirmininku. Taip pat jis buvo Popiežiškosios gyvybės akademijos narys. 2012-aisiais Benediktas XVI suteikė W. J. Eijkui kardinolo kunigo titulą.
Nyderlandų bažnyčios tuštėjo
Po Vatikano II susirinkimo Nyderlandų Bažnyčia buvo viena radikaliausių. Buvo atliekamos smarkaus modernizavimo reformos, dažnai peržengiančios Bažnyčios doktrinos ribas. Tai galiausiai paskatino dalies tikinčiųjų nusivylimą ir atsitraukimą. Todėl dabar Nyderlandų Bažnyčia išgyvena sekuliarizacijos ir parapijų uždarymo augimą.
Utrechto arkivyskupas ir Nyderlandų primatas, kardinolas Willemas Jacobus Eijkas. Wikipedia.org nuotrauka
Gyvybę gelbstinti patirtis
Kardinolas W. J. Eijikas laikomas tvirtu Bažnyčios tradicijų ir gyvybės gynimo šalininku, pasižyminčiu atsidavimu Dievo Motinai. Apaštališkos jo iniciatyvos sutelktos į meilės Eucharistijai ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai atgaivinimą, šeimos katechezę ir asmeninę evangelizaciją. Dvasininko, gydytojo ir moralinės teologijos specialisto patirtis suteikė jam kompetencijų spręsti aktualias problemas, kurios gali lemti gyvybę arba mirtį. Vienos jų – eutanazija ir apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Aiškiai ir be kompromisų kalbėdamas apie Bažnyčios mokymą, W. J. Eijkas rodo meilę katalikų tiesai net tada, kai ji nepopuliari. Jis gina encikliką Humanae Vitae apie deramą tvarką perteikiant žmogaus gyvybę, kurioje smerkiama dirbtinė kontracepcija, ir palaiko santuokos neišardomumą. Kardinolas pabrėžia – santuoka turi būti tik tarp vyro ir moters. Dvasininkas priešinasi tos pačios lyties asmenų palaiminimui, tačiau tai daro taktiškai ir diplomatiškai.
Kardinolas W. J. Eijikas teigia, kad Eucharistija yra krikščioniškojo gyvenimo viršūnė ir ja turėtų būti paremti visi mūsų veiksmai. „Jei tarnaujame Dievui ir savo artimui, sekmadienio Eucharistija yra įtvirtinta mūsų gyvenime. Kaip moteris Betanijoje, pilanti brangų balzamą Jėzui ant galvos ir kojų, aukokime tai, ką turime, savo Viešpačiui ir tarnaukime vargšams su tokiu pat dosnumu“, – kalbėjo jis.
Kardinolas W. J. Eijkas užjaučia pabėgėlius ir pabrėžia būtinybę jais rūpintis, ypač krikščionimis, bėgančiais nuo persekiojimo. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad ekonominiai migrantai dažnai yra įpareigoti stiprinti savo tėvynę ir turi įsipareigojimų šaliai, į kurią imigruoja. Jis taip pat aiškiai kalba apie esminius islamo ir krikščionybės skirtumus.
Bėgant metams kardinolas priprato prie aršios kritikos dėl ištikimybės katalikų tikėjimui visais jo aspektais, tačiau vis tiek išlieka pavyzdys ganytojams, norintiems globoti Kristaus patikėtą kaimenę, nepaisant aplink slampinėjančių vilkų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Olandų kardinolas Willemas Jacobus Eijkas atvyksta į generalinę kongregaciją Vatikane 2013 m. kovo 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re vadovauja specialioms šv. Mišioms į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“) Šv. Petro bazilikoje Vatikane prieš prasidedant konklavai 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Šv. Mišios į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“), kurioms vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re, Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Mylėti, kaip Kristus mylėjo
„Evangelijoje nuskambėjo žodžiai, atveriantys pačią Jėzaus testamento šerdį – Jo žinią, perduotą apaštalams per Paskutinę vakarienę: „Tai mano įsakymas: mylėkite vieni kitus, kaip aš jus mylėjau.“ Ir tarsi paaiškindamas, ką reiškia „kaip aš jus mylėjau“, Jis priduria: „Niekas neturi didesnės meilės už tą, kuris guldo gyvybę už savo draugus“ (Jn 15, 12–13).
Tai meilės žinia – naujasis įsakymas, kuriame Jėzus peržengia Senajame Testamente išreikštą mintį „Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau būtų daroma“ ir pakviečia mus į dar gilesnį santykį: mylėti be ribų, kaip myli Jis.
Tokia meilė turi ženklinti kiekvieną Jo mokinį – jų mintis ir darbus. Tik per tikrą, gyvą meilę galime liudyti Evangeliją ir kurti tai, ką popiežius Paulius VI pavadino meilės civilizacija. Meilė – vienintelė jėga, galinti iš tikrųjų perkeisti pasaulį“, – apie tai, ką reiškia prote ir širdyje konklavos metu laikyti Jėzų Kristų, kalbėjo kardinolas G. B. Re.
Šv. Mišios į Šventąją Dvasią „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus išrinkimą“), kurioms vadovauja Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re, Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolų kolegijos dekanas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandienės liturgijos tekstai kviečia į brolišką meilę, tarpusavio pagalbą, įsipareigojimą siekti bažnytinės vienybės ir visuotinės žmonių brolybės. Viena iš svarbiausių Petro įpėdinio misijų – ugdyti bendrystę: tarp Kristaus ir Jo mokinių, tarp popiežiaus ir vyskupų, tarp pačių vyskupų. Bažnyčia turi būti ne uždara ir orientuota tik į save, bet atvira visiems žmonėms, tautoms ir kultūroms – tikra bendrystės mokykla ir namai.
Naujas popiežius – ne asmenų kaita, bet paties Petro sugrįžimas
„Ypač svarbu šiandien išsaugoti vienybę kelyje, kurį Kristus nubrėžė apaštalams. Vienybė yra ne vienodumas, bet gili ir ištikima bendrystė įvairovėje, jei tik ištikimai laikomasi Evangelijos. Kiekvienas popiežius tęsia Petro misiją – tampa Kristaus atstovu žemėje, ta uola, ant kurios statoma Bažnyčia (plg. Mt 16, 18). Todėl naujo popiežiaus išrinkimas nėra vien asmenų kaita – tai akimirka, kai į Bažnyčios istoriją vėl sugrįžta pats Petras“, – sakė kardinolas G. B. Re.
Šiandien 16.30 val. Romos laiku procesijoje, giedodami himną į Šventąją Dvasią Veni, Creator Spiritus („Ateik, Šventoji Dvasia“), kardinolai iš Šv. Mortos namų eis į Siksto koplyčią. Joje, davę slaptumo priesaiką, bus užrakinti – cum clave – ir pradės pirmąjį balsavimą. Uždarytos Siksto koplyčios durys slepia vieną didžiausių pasaulio paslapčių – kas taps kitu Petro įpėdiniu?
Pasaulis spėlioja, o Šventoji Dvasia žino
Dienraštis „Bernardinai.lt“ irgi to nežino, bet tęsiame straipsnių ciklą, kuriame padedame susipažinti su ryškiausiais Kardinolų kolegijos veidais. Šiandien aptarsime papabile Nyderlandų Utrechto arkivyskupą metropolitą, kardinolą WILLEMĄ JACOBĄ EIJKĄ.
Naujasis kardinolas Willemas Jacobus Eijkas per eilinę viešąją konsistoriją Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2012 m. vasario 18 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolui W. J. Eijkui teko nelengva misija – kovoti su sekuliarizacija Nyderlanduose, kur daugiau kaip pusė gyventojų laiko save netikinčiais. Tačiau jo ištikimybė Bažnyčios tradicijoms, pagarba gyvybei, Eucharistijai ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai duoda vaisių. O gydytojo ir moralinės teologijos specialisto išsilavinimas leidžia kardinolui autoritetingai spręsti ir sudėtingus etinius klausimus.
Per mediciną – į kunigystę
71 metų kardinolo W. J. Eijko gebėjimas sujungti skirtingus mąstymo būdus ir religijas iš dalies kyla iš vaikystės – jo tėtis buvo protestantas, o mama – katalikė.
Baigęs pradines medicinos studijas Amsterdamo universitete, jaunasis W. J. Eijkas iš karto įstojo į seminariją. Leideno universitete studijavo medicinos etiką ir dirbo vidaus ligų gydytoju. 1985 m. buvo įšventintas kunigu ir tarnaudamas kapelionu įgijo medicinos daktaro laipsnį – disertacijos darbe nagrinėjo Nyderlandų eutanazijos praktiką.
1990 m. vyskupas išsiuntė dvasininką W. J. Eijką į Romą, čia jis įgijo moralinės teologijos licenciato ir filosofijos daktaro laipsnį Šv. Tomo Akviniečio universitete (Angelicum). Jis taip pat įgijo teologijos laipsnį Laterano universitete. Vėliau dvasininkas dėstė moralinę teologiją Nyderlanduose ir Šveicarijoje. W. J. Eijkas buvo vienas iš medicinos etiką propaguojančios asociacijos įkūrėjų ir dirbo Tarptautinėje teologijos komisijoje (1997–2000 m.).
1999-aisiais Rurmondo vyskupas Franciscus Wiertzas įšventino W. J. Eijką vyskupu, ir jis septynerius metus tarnavo Groningeno-Leuvardeno vyskupijoje kaip vadovaujantis ordinaras. Didelė dalis vyskupo W. J. Eijko veiklos buvo atsakas į didėjančią sekuliarizaciją ir prarandamą tikėjimą Nyderlandų visuomenėje. Šis įtemptas darbas greičiausiai paveikė sveikatą: 2001-aisiais jam išsivystė subdurinė hematoma (smegenų kraujavimas). W. J. Eijkas gydėsi ir pasveikęs vėl pradėjo eiti pareigas.
2007 m. Benediktas XVI paskyrė W. J. Eijką Utrechto arkivyskupu metropolitu. Eidamas vyskupo pareigas, jis kartu su kitais redaktoriais redagavo katalikų medicinos etikos vadovą, išleistą 2010-aisiais, o kitais metais buvo išrinktas Nyderlandų vyskupų konferencijos pirmininku. Taip pat jis buvo Popiežiškosios gyvybės akademijos narys. 2012-aisiais Benediktas XVI suteikė W. J. Eijkui kardinolo kunigo titulą.
Nyderlandų bažnyčios tuštėjo
Po Vatikano II susirinkimo Nyderlandų Bažnyčia buvo viena radikaliausių. Buvo atliekamos smarkaus modernizavimo reformos, dažnai peržengiančios Bažnyčios doktrinos ribas. Tai galiausiai paskatino dalies tikinčiųjų nusivylimą ir atsitraukimą. Todėl dabar Nyderlandų Bažnyčia išgyvena sekuliarizacijos ir parapijų uždarymo augimą.
Kardinolas stengėsi skleisti Kristaus šviesą žmonėms ir pasauliui. Dvasininkas remia Vatikano II susirinkimo idėjas ir tiki, kad šis susirinkimas buvo reikalingas, kad tai buvo Šventosios Dvasios darbas.Šioje sudėtingoje situacijoje kardinolas stengėsi skleisti Kristaus šviesą žmonėms ir pasauliui. Dvasininkas remia Vatikano II susirinkimo idėjas ir tiki, kad šis susirinkimas buvo reikalingas, kad tai buvo Šventosios Dvasios darbas. W. J. Eijkui pradėjus eiti arkivyskupo pareigas, pašaukimų Utrechto arkivyskupijoje iš pradžių sumažėjo, tačiau pastarąjį dešimtmetį jų skaičius išliko stabilus, nepaisant stipraus sekuliaraus priešiškumo visuose Nyderlanduose. Kardinolui W. J. Eijkui teko nemaloni užduotis – šalyje uždaryti daug parapijų. Tai sulaukė nemažai kritikos. Tačiau dvasininkas parapijas uždarydavo pačių vietos Bažnyčių prašymu ir bendradarbiavo su tais, kuriems šie sprendimai turėjo įtakos. Ganytojo neatbaidė tokių veiksmų nepopuliarumas. Akis į akį susidūręs su realybe kardinolas išsiskyrė iš daugelio prelatų, tiesiogiai atkreipdamas dėmesį į plačiai paplitusį sekuliarizacijos ir tikėjimo praradimo Vakaruose klausimą. „1950-aisiais devyniasdešimt procentų katalikų vis dar lankė bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Dabar – tik penki procentai“, – kalbėjo kardinolas W. J. Eijikas. Remiantis Nyderlandų statistikos tarnybos duomenimis, 2022 m. 57,2 proc. Nyderlandų gyventojų nurodė nepriklausantys jokiai religinei bendruomenei. Taigi, netikinčiųjų šalyje yra daugiau nei tikinčiųjų. Pristatydamas šią statistiką kardinolas paaiškino, kad netikinčiųjų skaičiui priklauso ateistai arba agnostikai. Pirmieji įsitikinę, kad neįmanoma žinoti, ar Dievas egzistuoja, o agnostikai netiki Dievu.
Utrechto arkivyskupas ir Nyderlandų primatas, kardinolas Willemas Jacobus Eijkas. Wikipedia.org nuotrauka
Gyvybę gelbstinti patirtis
Kardinolas W. J. Eijikas laikomas tvirtu Bažnyčios tradicijų ir gyvybės gynimo šalininku, pasižyminčiu atsidavimu Dievo Motinai. Apaštališkos jo iniciatyvos sutelktos į meilės Eucharistijai ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai atgaivinimą, šeimos katechezę ir asmeninę evangelizaciją. Dvasininko, gydytojo ir moralinės teologijos specialisto patirtis suteikė jam kompetencijų spręsti aktualias problemas, kurios gali lemti gyvybę arba mirtį. Vienos jų – eutanazija ir apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Aiškiai ir be kompromisų kalbėdamas apie Bažnyčios mokymą, W. J. Eijkas rodo meilę katalikų tiesai net tada, kai ji nepopuliari. Jis gina encikliką Humanae Vitae apie deramą tvarką perteikiant žmogaus gyvybę, kurioje smerkiama dirbtinė kontracepcija, ir palaiko santuokos neišardomumą. Kardinolas pabrėžia – santuoka turi būti tik tarp vyro ir moters. Dvasininkas priešinasi tos pačios lyties asmenų palaiminimui, tačiau tai daro taktiškai ir diplomatiškai.
Kardinolas W. J. Eijikas teigia, kad Eucharistija yra krikščioniškojo gyvenimo viršūnė ir ja turėtų būti paremti visi mūsų veiksmai. „Jei tarnaujame Dievui ir savo artimui, sekmadienio Eucharistija yra įtvirtinta mūsų gyvenime. Kaip moteris Betanijoje, pilanti brangų balzamą Jėzui ant galvos ir kojų, aukokime tai, ką turime, savo Viešpačiui ir tarnaukime vargšams su tokiu pat dosnumu“, – kalbėjo jis.
Kardinolas W. J. Eijkas užjaučia pabėgėlius ir pabrėžia būtinybę jais rūpintis, ypač krikščionimis, bėgančiais nuo persekiojimo. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad ekonominiai migrantai dažnai yra įpareigoti stiprinti savo tėvynę ir turi įsipareigojimų šaliai, į kurią imigruoja. Jis taip pat aiškiai kalba apie esminius islamo ir krikščionybės skirtumus.
Bėgant metams kardinolas priprato prie aršios kritikos dėl ištikimybės katalikų tikėjimui visais jo aspektais, tačiau vis tiek išlieka pavyzdys ganytojams, norintiems globoti Kristaus patikėtą kaimenę, nepaisant aplink slampinėjančių vilkų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Olandų kardinolas Willemas Jacobus Eijkas atvyksta į generalinę kongregaciją Vatikane 2013 m. kovo 7 d. EPA-EFE nuotrauka
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
