Tikisi, kad bus tęsiama Pranciškaus linija, o rinkimai neužtruks: išaušo konklavos diena
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Vatikano.
Visi 133 katalikų kardinolai, jaunesni nei 80 metų amžiaus, kurie balsuos rinkdami popiežiaus Pranciškaus įpėdinį, į Romą baigė suvažiuoti pirmadienį. Būsimoji konklava bus pati didžiausia ir tarptautiškiausia – kardinolai atvyko iš 70-ies valstybių, esančių visuose penkiuose žemynuose.
P. Aleksandravičius: „Naują popiežių galime turėti šeštadienį arba sekmadienį“
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje pastarosiomis savaitėmis diskutuojama, kas galėtų užimti apaštalo Petro Sostą, pristatomi vadinamieji papabili sąrašai. Nors skelbiama, kad konklava nebus ilga, tačiau procesus stebintis filosofas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius dr. POVILAS ALEKSANDRAVIČIUS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad tam tikro persigrupavimo esama.
Filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Iš pradžių maniau, kad ši konklava bus ganėtinai trumpa ir popiežių turėsime penktadienį, bet sprendžiant iš to, kas vyksta ir išeina į viešąją erdvę, to, kas šią savaitę vyko kardinolų susitikimuose, atrodo, kad jų nuomonės labai skiriasi.
Tai tėra mano įsitikinimas, bet manau, kad konklava gali užsitęsti, nes ryškiausi kandidatai atsitraukia. Kalbu apie kardinolą, buvusį Vatikano valstybės sekretorių Pietro Paroliną, kuris buvo vienas iš mano favoritų. Maniau, tai centrinė visus tenkinanti figūra, tačiau, naujausiomis žiniomis, jis nebelaikomas pačiu stipriausiu kandidatu“, – sakė profesorius.
Ir tuomet, anot jo, atsiranda didelis vakuumas, kurio niekaip negali užpildyti jokia kita mums žinoma figūra. „Todėl esu linkęs manyti, kad tikėtina, jog bus ieškoma kardinolo, kuris atitinka tam tikras savybes, tokio, kurio vardas iki šiol nebuvo minimas, o tai gali užtrukti. Viskas krypsta kompromisinės figūros link – tokios paieškos užtrunka.
Manau, naują popiežių galime turėti šeštadienį arba sekmadienį, – svarstė P. Aleksandravičius ir pridūrė: – Turiu kelis savo favoritus, bet pats stengiuosi būti kuklus ir duoti vietos Šventosios Dvasios intervencijai.“
Buvęs Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. EPA-EFE nuotrauka
Į konklavą žvelgiama politizuotai?
Be jau minėto konklavos favoritu laikomo kardinolo P. Parolino, papabili sąraše išskiriamas ir Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM. Tarp favoritų taip pat yra kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų ir konservatyvusis Vengrijos kardinolas Péteris Erdő.
Tačiau naujuoju popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris iš konklavos dalyvių, ypač prisimenant 2013-aisiais argentiniečio Jorge Mario Bergoglio išrinkimą pontifiku.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad į konklavą žvelgiama pernelyg politizuotai, tačiau MRU profesorius ramina – žmogiška žiūrėti į tokius reiškinius kaip į politinius dalykus.
„Tuo labiau kad popiežiaus institucija turi ir politinę dimensiją, daro didelę įtaką pasaulio socialiniam gyvenimui, lemia žmonių vidines nuostatas. Jie į popiežiaus rinkimus žvelgia tiesiog keldami klausimus, kas bus naujasis pontifikas, ir politinės dimensijos čia neišvengsi“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė P. Aleksandravičius.
Popiežius Pranciškus atvyksta švęsti šv. Mišių Santakos parke Kaune 2018 m. rugsėjo 23 d. Tomo Kalnino / EPA-EFE nuotrauka
Tikisi popiežiaus, kuris tęstų Pranciškaus darbus
Dienraščio „Bernardinai.lt“ antradienio vakarą Vatikano prieigose kalbintos Joana su dukra Julija iš Lenkijos minėjo besitikinčios, kad konklavoje bus išrinktas popiežius, kuris tęs Pranciškaus liniją.
„Ar mes norime tęsti tai, ką pradėjo popiežius Pranciškus? Taip, turint omenyje jo pavyzdį – kuklumą, paprastumą, perteklinės prabangos atsisakymą. Pranciškus siekė, kad Bažnyčia būtų arčiau žmonių, kad Vatikano valdantieji ne gyventų išskirtinėje prabangoje, o daugiau skirtų žmonėms. Štai ko tikėtumėmės iš dabartinio popiežiaus – tęsti šią liniją, būti artimam žmonėms, tarnauti jiems“, – teigė tikinčiosios.
Pašnekovės taip pat priminė ir pirmojo popiežiaus iš Rytų Europos – šv. Jono Pauliaus II – palikimą. „Jonas Paulius II buvo mūsų favoritas. Jis buvo tas popiežius, kuris daug keliavo, susitiko su žmonėmis, rengė vizitus po pasaulį – tarsi šiuolaikinis Jėzus. Jis buvo arti žmonių ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tokių lūkesčių turime ir dabar: kad popiežius neapsiribotų vien Vatikanu, kad lankytų įvairias šalis, susitiktų su žmonėmis tiek politiniu, tiek dvasiniu lygmeniu“, – sakė jos.
„Mūsų, tipinės lenkų katalikų šeimos, lūkestis paprastas – norime popiežiaus, kuris būtų arti mūsų: kad lankytųsi mūsų kraštuose, atvažiuotų į Lenkiją, į kaimynines šalis, kad parodytų tikrąjį dvasinį artumą“, – pabrėžė tikinčiosios.
Julija ir Joana iš Lenkijos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Kardinolas J. P. Vesco OP: „Intensyvu, todėl ir procesas dažnai būna gana trumpas“
Prieš prasidedant konklavai antradienio vakarą su žurnalistais šalia Šv. Petro aikštės atėjo pabendrauti ir dominikonas Alžyro arkivyskupas, kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP. Jis teigė, kad jaučiasi ramus.
„Manau, kad konklava vyks sklandžiai. Bažnyčios situacija visame pasaulyje yra labai įvairi. Skirtingose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ar Europoje, sąlygos ir poreikiai yra visai kitokie. Todėl svarbu, kad ganytojai būtų laisvi skelbti Evangeliją ir liudyti ją atsižvelgdami į savo regiono padėtį“, – sakė jis.
Anot kardinolo, šiuo metu Bažnyčiai reikia žmonių liudytojų. „Pavyzdžiui, italai sako: „Norime kardinolo Zuppi“, o aš sakau – Bažnyčiai reikia gyvo liudijimo. Tikiuosi, kad konklava bus gana trumpa. Žinoma, jei ji baigtųsi labai greitai, gal net šiek tiek nusivilčiau, nes viskas vyksta Siksto koplyčioje – tai ypatinga patirtis. Bet jei viskas nutiks greitai, tai irgi gerai. Paprastai konklava yra sudėliota taip, kad vyktų sklandžiai – kiekvieną dieną rengiami keturi balsavimai. Tai labai intensyvu, todėl ir procesas dažnai būna gana trumpas“, – pasakojo kardinolas J. P. Vesco OP.
Alžyro arkivyskupas, kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP Šv. Petro aikštėje Vatikane po dešimtosios generalinės kongregacijos 2025 m. gegužės 6 d. EPA-EFE nuotrauka
Konklavoje dalyvaus ir lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas. Rinkimų išvakarėse jis LRT televizijai teigė, kad kardinolai rinks ne popiežiaus Pranciškaus, o šv. Petro įpėdinį. „Naujas popiežius bus dovana Bažnyčiai ir bus Dievo žmogus šio laiko pasauliui. Meldžiamės, kad šio popiežiaus išrinkimas būtų palaima ir viltis visam pasauliui“, – sakė kardinolas R. Makrickas.
Draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad pirmąją konklavos dieną įvyks vienas balsavimas. Vėliau kiekvieną dieną – po keturis balsavimo turus, kol bus išrinktas popiežius. Konklavos dalyviai apsistoję Šv. Mortos namuose Vatikane. Popiežiaus rinkimų metu elektoriams draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu, kol nesibaigs visas procesas.
Po kiekvienų dviejų balsavimo turų Siksto koplyčioje kardinolų biuleteniai sudeginami specialioje krosnyje, iš jos virš Apaštališkųjų rūmų kyla dūmai, pagal kurių spalvą pasaulis sužino rezultatus.
Jei popiežius neišrenkamas – iš kamino pakyla juodi dūmai, jeigu išrenkamas – balti. Anksčiau balsavimo biuleteniai būdavo sumaišomi su kasetėmis, kuriose būdavo kalio perchlorato, antraceno ir sieros, kad kiltų juodi dūmai, arba su kalio chloratu, laktoze ir pušų sakais, kad susidarytų balti dūmai.
Tačiau kartais būdavo neiškumų dėl dūmų spalvos – arba jie būdavo juodesni, arba baltesni, bent jau pačioje pradžioje. Pavyzdžiui, per konklavą 2005 m., kai buvo išrinktas popiežius Benediktas XVI, pradžioje kilo pilki dūmai – buvo neaišku, ar popiežius išrinktas. Todėl ilgainiui buvo nuspręsta išrinkus pontifiką skambinti ir varpais, kad žmonės suprastų, jog popiežius tikrai išrinktas.
Kad tokių dviprasmiškų dalykų nebeatsitiktų, nutarta statyti dvi krosnis – jų dūmtraukiai sujungiami į vieną. Vienoje krosnyje deginami balsavimo biuleteniai, o kitoje – speciali dūmų kapsulė, kuri ir suteikia jiems reikiamą spalvą.
Šeštadienį Vatikano ugniagesiai numatytoje vietoje pastatė abi krosnis ir iškėlė kaminą.
Kaminas ant Siksto koplyčios stogo Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 3 d. Angelo Carconi / EPA-EFE nuotrauka
Pirmadienio rytą technikai įrengė raudonas užuolaidas Šventojo Petro bazilikos balkone, kuriame pirmą kartą pasauliui pasirodys naujasis popiežius, kai Kardinolų kolegijos protodiakonas paskelbs Habemus papam!, ištars jo vardą, pavardę ir pasirinktą naująjį vardą.
Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus iš Buenos Airių, vadovavo Bažnyčiai 12 metų ir paskyrė 80 proc. dabartinių kardinolų elektorių. Jis konklavoje išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną.
Didelė dalis diskusijų dėl Bažnyčios ateities vyko pastarosiomis dienomis Vatikane rengtose kardinolų generalinėse kongregacijose, kuriose teisę dalyvauti turėjo visi kardinolai nepaisant amžiaus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Filosofas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Iš pradžių maniau, kad ši konklava bus ganėtinai trumpa ir popiežių turėsime penktadienį, bet sprendžiant iš to, kas vyksta ir išeina į viešąją erdvę, to, kas šią savaitę vyko kardinolų susitikimuose, atrodo, kad jų nuomonės labai skiriasi.
Tai tėra mano įsitikinimas, bet manau, kad konklava gali užsitęsti, nes ryškiausi kandidatai atsitraukia. Kalbu apie kardinolą, buvusį Vatikano valstybės sekretorių Pietro Paroliną, kuris buvo vienas iš mano favoritų. Maniau, tai centrinė visus tenkinanti figūra, tačiau, naujausiomis žiniomis, jis nebelaikomas pačiu stipriausiu kandidatu“, – sakė profesorius.
Ir tuomet, anot jo, atsiranda didelis vakuumas, kurio niekaip negali užpildyti jokia kita mums žinoma figūra. „Todėl esu linkęs manyti, kad tikėtina, jog bus ieškoma kardinolo, kuris atitinka tam tikras savybes, tokio, kurio vardas iki šiol nebuvo minimas, o tai gali užtrukti. Viskas krypsta kompromisinės figūros link – tokios paieškos užtrunka.
Manau, naują popiežių galime turėti šeštadienį arba sekmadienį, – svarstė P. Aleksandravičius ir pridūrė: – Turiu kelis savo favoritus, bet pats stengiuosi būti kuklus ir duoti vietos Šventosios Dvasios intervencijai.“
Buvęs Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas. EPA-EFE nuotrauka
Į konklavą žvelgiama politizuotai?
Be jau minėto konklavos favoritu laikomo kardinolo P. Parolino, papabili sąraše išskiriamas ir Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM. Tarp favoritų taip pat yra kardinolas Luisas Antonio Tagle iš Filipinų ir konservatyvusis Vengrijos kardinolas Péteris Erdő.
Tačiau naujuoju popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris iš konklavos dalyvių, ypač prisimenant 2013-aisiais argentiniečio Jorge Mario Bergoglio išrinkimą pontifiku.
Nors gali susidaryti įspūdis, kad į konklavą žvelgiama pernelyg politizuotai, tačiau MRU profesorius ramina – žmogiška žiūrėti į tokius reiškinius kaip į politinius dalykus.
„Tuo labiau kad popiežiaus institucija turi ir politinę dimensiją, daro didelę įtaką pasaulio socialiniam gyvenimui, lemia žmonių vidines nuostatas. Jie į popiežiaus rinkimus žvelgia tiesiog keldami klausimus, kas bus naujasis pontifikas, ir politinės dimensijos čia neišvengsi“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė P. Aleksandravičius.
Problema kyla tada, kai į tai žiūrima tik kaip į politinį procesą. Tačiau popiežiaus rinkimai pirmiausia yra metafizinis, dvasinis procesas, labai reikšmingas žmonijos sąmoningumui.„Problema kyla tada, kai į tai žiūrima tik kaip į politinį procesą. Tačiau popiežiaus rinkimai pirmiausia yra metafizinis, dvasinis procesas, labai reikšmingas žmonijos sąmoningumui“, – savo nuomonę dėstė profesorius. Jis pabrėžė, kad būtina tęsti Pranciškaus pradėtus darbus. „Pranciškus radikaliai kaip joks kitas moderniųjų laikų popiežius ėmė kalbėti apie Bažnyčios problemas, apie tai, kas iki šiol buvo po kilimėliu, kas buvo slepiama ir nepatogu. Jis aiškiai nurodė Bažnyčiai išeiti iš fasado statymo logikos, nes ji nepasiteisina, o ir kelia daug didelių problemų. Pranciškus labai stipriai supurtė Bažnyčią, stabdydamas segmentacijos procesą. Mes natūraliai esame linkę į stagnaciją, o jis savo spontaniškumu mus visus sukrėtė, padarė tai rutina ir parodė, kad egzistuoja gyva realybė, su kuria ne visada žinome kaip tvarkytis. Tai labai svarbus ir pranašiškas gestas“, – apibendrino P. Aleksandravičius.
Popiežius Pranciškus atvyksta švęsti šv. Mišių Santakos parke Kaune 2018 m. rugsėjo 23 d. Tomo Kalnino / EPA-EFE nuotrauka
Tikisi popiežiaus, kuris tęstų Pranciškaus darbus
Dienraščio „Bernardinai.lt“ antradienio vakarą Vatikano prieigose kalbintos Joana su dukra Julija iš Lenkijos minėjo besitikinčios, kad konklavoje bus išrinktas popiežius, kuris tęs Pranciškaus liniją.
„Ar mes norime tęsti tai, ką pradėjo popiežius Pranciškus? Taip, turint omenyje jo pavyzdį – kuklumą, paprastumą, perteklinės prabangos atsisakymą. Pranciškus siekė, kad Bažnyčia būtų arčiau žmonių, kad Vatikano valdantieji ne gyventų išskirtinėje prabangoje, o daugiau skirtų žmonėms. Štai ko tikėtumėmės iš dabartinio popiežiaus – tęsti šią liniją, būti artimam žmonėms, tarnauti jiems“, – teigė tikinčiosios.
Pašnekovės taip pat priminė ir pirmojo popiežiaus iš Rytų Europos – šv. Jono Pauliaus II – palikimą. „Jonas Paulius II buvo mūsų favoritas. Jis buvo tas popiežius, kuris daug keliavo, susitiko su žmonėmis, rengė vizitus po pasaulį – tarsi šiuolaikinis Jėzus. Jis buvo arti žmonių ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tokių lūkesčių turime ir dabar: kad popiežius neapsiribotų vien Vatikanu, kad lankytų įvairias šalis, susitiktų su žmonėmis tiek politiniu, tiek dvasiniu lygmeniu“, – sakė jos.
„Mūsų, tipinės lenkų katalikų šeimos, lūkestis paprastas – norime popiežiaus, kuris būtų arti mūsų: kad lankytųsi mūsų kraštuose, atvažiuotų į Lenkiją, į kaimynines šalis, kad parodytų tikrąjį dvasinį artumą“, – pabrėžė tikinčiosios.
Julija ir Joana iš Lenkijos. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Kardinolas J. P. Vesco OP: „Intensyvu, todėl ir procesas dažnai būna gana trumpas“
Prieš prasidedant konklavai antradienio vakarą su žurnalistais šalia Šv. Petro aikštės atėjo pabendrauti ir dominikonas Alžyro arkivyskupas, kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP. Jis teigė, kad jaučiasi ramus.
„Manau, kad konklava vyks sklandžiai. Bažnyčios situacija visame pasaulyje yra labai įvairi. Skirtingose šalyse, pavyzdžiui, Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ar Europoje, sąlygos ir poreikiai yra visai kitokie. Todėl svarbu, kad ganytojai būtų laisvi skelbti Evangeliją ir liudyti ją atsižvelgdami į savo regiono padėtį“, – sakė jis.
Anot kardinolo, šiuo metu Bažnyčiai reikia žmonių liudytojų. „Pavyzdžiui, italai sako: „Norime kardinolo Zuppi“, o aš sakau – Bažnyčiai reikia gyvo liudijimo. Tikiuosi, kad konklava bus gana trumpa. Žinoma, jei ji baigtųsi labai greitai, gal net šiek tiek nusivilčiau, nes viskas vyksta Siksto koplyčioje – tai ypatinga patirtis. Bet jei viskas nutiks greitai, tai irgi gerai. Paprastai konklava yra sudėliota taip, kad vyktų sklandžiai – kiekvieną dieną rengiami keturi balsavimai. Tai labai intensyvu, todėl ir procesas dažnai būna gana trumpas“, – pasakojo kardinolas J. P. Vesco OP.
Popiežiai gali būti labai skirtingų profilių, tačiau matau nemažai žmonių, kurie, nors ir skirtingi, galėtų būti labai geri popiežiai. Didelių ideologinių susipriešinimų nejaučiu – bent jau aš jų nemačiau ir negirdėjau.Ganytojas pabrėžė, kad norėtų popiežiaus, kuris tęstų Pranciškaus pradėtą liniją, bet kartu būtų savimi – turėtų savo unikalų charakterį ir stiprybes. „Popiežiai gali būti labai skirtingų profilių, tačiau matau nemažai žmonių, kurie, nors ir skirtingi, galėtų būti labai geri popiežiai. Didelių ideologinių susipriešinimų nejaučiu – bent jau aš jų nemačiau ir negirdėjau“, – tikino kardinolas. Paklaustas, ko žurnalistai jam galėtų palinkėti, jis akcentavo dėmesingumo Viešpaties žodžiui svarbą. „Norėčiau sulaukti palinkėjimų būti dėmesingam tam, ką Viešpats man kalbės. Konklava – tai ne tik balsavimas, tai taip pat liturgija, malda. Tikiuosi būti dėmesingas ir ištikimas Viešpaties valiai“, – apibendrino kardinolas.
Alžyro arkivyskupas, kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP Šv. Petro aikštėje Vatikane po dešimtosios generalinės kongregacijos 2025 m. gegužės 6 d. EPA-EFE nuotrauka
Konklavoje dalyvaus ir lietuvis kardinolas Rolandas Makrickas. Rinkimų išvakarėse jis LRT televizijai teigė, kad kardinolai rinks ne popiežiaus Pranciškaus, o šv. Petro įpėdinį. „Naujas popiežius bus dovana Bažnyčiai ir bus Dievo žmogus šio laiko pasauliui. Meldžiamės, kad šio popiežiaus išrinkimas būtų palaima ir viltis visam pasauliui“, – sakė kardinolas R. Makrickas.
Draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad pirmąją konklavos dieną įvyks vienas balsavimas. Vėliau kiekvieną dieną – po keturis balsavimo turus, kol bus išrinktas popiežius. Konklavos dalyviai apsistoję Šv. Mortos namuose Vatikane. Popiežiaus rinkimų metu elektoriams draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu, kol nesibaigs visas procesas.
Po kiekvienų dviejų balsavimo turų Siksto koplyčioje kardinolų biuleteniai sudeginami specialioje krosnyje, iš jos virš Apaštališkųjų rūmų kyla dūmai, pagal kurių spalvą pasaulis sužino rezultatus.
Jei popiežius neišrenkamas – iš kamino pakyla juodi dūmai, jeigu išrenkamas – balti. Anksčiau balsavimo biuleteniai būdavo sumaišomi su kasetėmis, kuriose būdavo kalio perchlorato, antraceno ir sieros, kad kiltų juodi dūmai, arba su kalio chloratu, laktoze ir pušų sakais, kad susidarytų balti dūmai.
Tačiau kartais būdavo neiškumų dėl dūmų spalvos – arba jie būdavo juodesni, arba baltesni, bent jau pačioje pradžioje. Pavyzdžiui, per konklavą 2005 m., kai buvo išrinktas popiežius Benediktas XVI, pradžioje kilo pilki dūmai – buvo neaišku, ar popiežius išrinktas. Todėl ilgainiui buvo nuspręsta išrinkus pontifiką skambinti ir varpais, kad žmonės suprastų, jog popiežius tikrai išrinktas.
Kad tokių dviprasmiškų dalykų nebeatsitiktų, nutarta statyti dvi krosnis – jų dūmtraukiai sujungiami į vieną. Vienoje krosnyje deginami balsavimo biuleteniai, o kitoje – speciali dūmų kapsulė, kuri ir suteikia jiems reikiamą spalvą.
Šeštadienį Vatikano ugniagesiai numatytoje vietoje pastatė abi krosnis ir iškėlė kaminą.
Kaminas ant Siksto koplyčios stogo Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 3 d. Angelo Carconi / EPA-EFE nuotrauka
Pirmadienio rytą technikai įrengė raudonas užuolaidas Šventojo Petro bazilikos balkone, kuriame pirmą kartą pasauliui pasirodys naujasis popiežius, kai Kardinolų kolegijos protodiakonas paskelbs Habemus papam!, ištars jo vardą, pavardę ir pasirinktą naująjį vardą.
Jorge Mario Bergoglio – popiežius Pranciškus iš Buenos Airių, vadovavo Bažnyčiai 12 metų ir paskyrė 80 proc. dabartinių kardinolų elektorių. Jis konklavoje išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną.
Didelė dalis diskusijų dėl Bažnyčios ateities vyko pastarosiomis dienomis Vatikane rengtose kardinolų generalinėse kongregacijose, kuriose teisę dalyvauti turėjo visi kardinolai nepaisant amžiaus.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
