Kunigas E. A. Markauskas: „Konklavos slaptumas mums byloja, kad joje labiausiai veikia Šventoji Dvasia“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kaip rengiamasi šiam svarbiam Bažnyčios įvykiui, dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovės rezidentas kunigas ELIJAS ANATOLIJUS MARKAUSKAS. youtube.com video Kunige, po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Vatikane kardinolai renkasi į generalines kongregacijas – susirinkimus. Pirmojoje kongregacijoje buvo paskelbta, kad konklava prasidės gegužės 7 dieną. Kas vyksta šių kongregacijų metu? Popiežiaus rinkimai yra labai svarbūs visam pasauliui. Pontifikui iškeliavus, po jo laidotuvių prasidėjo vadinamasis Sede vacante („Tuščio sosto“) laikotarpis. Kardinolai neleidžia laiko tuščiai – jie jį skiria popiežiaus profiliui formuoti. Vyksta susirinkimai, pokalbiai, kurių metu kardinolai aptaria viską, kas aktualu Bažnyčiai. Mes girdėjome apie daugelį vykusių kongregacijų – vienoje jų buvo paskelbta, kada vyks popiežiaus rinkimai, kada ir kaip prasidės konklava. Tai nustatoma griežtomis konstitucijomis. Nėra taip, kad kardinolai nuspręstų po dviejų mėnesių ar pusmečio skelbti konklavą. Aiškiai nustatyta, kada ji turi vykti. Kokius pagrindinius klausimus, jūsų žiniomis, gvildena konklavai besirengiantys kardinolai? Generalinėse kongregacijose kalbama apie iššūkius, su kuriais susiduria ne tik Bažnyčia, bet ir visas pasaulis. Atkreipkime dėmesį, kad katalikų pasaulyje yra labai daug. Tai viena didžiausių pasaulyje krikščioniškų denominacijų. Tad, be abejo, kardinolai kalba apie tai, gal net parodo būsimam popiežiui kelią, iškelia klausimus, į kuriuos jam kaip institucijos vadovui reikės atsakyti.
Šventojo Petro aikštė, Vatikanas, 2025 m. gegužės 6 d. Fabio Frustaci / EPA-EFE nuotrauka Kodėl konklava tokia svarbi visam pasauliui? Juk čia ne futbolo čempionatas, o ja domisi milijonai pasaulio žmonių, tarp jų ir tie, kurie nieko bendra neturi nei su katalikybe, nei apskritai su tikėjimu. Svarstant apie aktualumą, reikia kalbėti apie viską – apie dvasinę lyderystę, nes popiežius yra dvasinis lyderis visam pasauliui, apie moralinį autoritetą, kurio taip pat reikia pasauliui. Su tuo susiduriame ir Lietuvoje – mes per mažai turime moralinių autoritetų, o jie yra tarsi kelrodžiai, rodantys žmonėms kelią. Labai svarbus ir tarpreliginis dialogas. Taip pat – istorinė reikšmė, tautų santykiai – popiežius atlieka labai svarbų vaidmenį. Prisiminkime popiežių Pranciškų. Kai kilo Rusijos ir Ukrainos karas, niekas neatkreipė dėmesio, ką jis pasakė Maskvos patriarchui Kirilui. Popiežius tuomet aiškiai pabrėžė, kad mes turime būti virš politikos; mes neturime būti altoriaus patarnautojai – klapčiukai – politikams; mes turime vykdyti pasiuntinybės funkciją šiame pasaulyje, o ši pasiuntinybė yra nekintama. Kai Viešpats prieš 2000 metų skelbė Evangeliją, kuo ji buvo grindžiama? Meile, taika, ramybe, vienybe, atleidimu. Tie kriterijai nepakito ir šiandien. Todėl pasaulis, be abejo, perlenkia kalbėdamas ir laukdamas popiežiaus kaip asmens (nors ir tai labai svarbu), bet jis labiausiai laukia ir kažko iš popiežiaus kaip institucijos. Ši institucija neprarado aktualumo – ji yra labai svarbi. Kunige, kas žinotina apie konklavos vyksmą? Konklava neturi būti viešas dalykas. Mes visi apie konklavą kalbame, domimės, norėtume kuo daugiau sužinoti... Atkreipkime dėmesį, kad visi žurnalistai nori ten patekti, daugiau sužinoti, pirmieji paskelbti duomenis visam pasauliui. Todėl konklava yra uždara, nes tai pirmiausia labai svarbus įvykis Bažnyčioje. Konklavoje veikia ne tos jėgos, apie kurias dažniausiai kalbame, nes mes kažkodėl šnekame apie kardinolus kaip apie politikus, kurie turi tam tikras frakcijas, tam tikras partijas ir panašiai... Nepamirškime, konklavos slaptumas mums byloja, kad joje labiausiai veikia Šventoji Dvasia – tai yra labai intymus ir individualus dalykas. Trečiadienį, gegužės 7 dieną, 10 valandą Romos laiku bus aukojamos šv. Mišios „Už Romos popiežiaus išrinkimą“. Yra šių Mišių protokolas – nustatyta, kad joms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re. Mes jį matėme per popiežiaus laidotuves – jis vadovavo jų šv. Mišioms, sakė pamokslą. Pati konklava prasidės 16.30 val. Romos laiku malda Apaštališkųjų rūmų Pauliaus koplyčioje. Po jos bus surengta procesija į Siksto koplyčią. Tą pačią dieną vyks pirmasis balsavimas. Paprastai per dieną balsuojama kelis kartus. Po kiekvieno balsavimo skaičiuojami biuleteniai – kiek kas surenka balsų. Jeigu balsų, kad popiežius būtų išrinktas, nepakanka, balsuojama dar kartą. Tad kiek dienų vyks konklava – mes nežinome.
Konklavai paskirti pareigūnai ir darbuotojai prisiekia Pauliaus koplyčioje, Apaštališkųjų rūmų pirmojoje lodžijoje, Vatikane, 2025 m. gegužės 5 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Galime spėlioti, kad ši konklava nebus ilga dėl kelių priežasčių. Visų pirma susirinkę į konklavą kardinolai puikiai supranta, kad popiežiaus rinkimai kausto viso pasaulio dėmesį. Jeigu konklava užsitęstų savaitę, būtų didelė sensacija – to niekas nenori. Kardinolai suvažiuoja iš 71 šalies, per generalines kongregacijas jie turi galimybę vienas su kitu susipažinti, išgirsti vienas kitą, bendrauti. Tai yra labai svarbu. Tuo metu, kai kardinolai įeina į Siksto koplyčią, ji užrakinama, ir prasideda popiežiaus rinkimai. Kadangi kardinolai vienas kitą jau daugiau ar mažiau pažįsta, manau, konklava truks ilgiausiai tris dienas. Kiek kardinolų, dabartiniais duomenimis, rinks naują popiežių? Visą Kardinolų kolegiją sudaro 252 nariai. Iš jų rinkti popiežių turi teisę 135 kardinolai, jaunesni nei 80 metų. Pagal visus duomenis, kuriuos man pavyko surinkti, konklavoje dalyvaus 132 kardinolai. Du kardinolai atsisakė, pareiškė neatvyksiantys dėl sveikatos. Vienas negali dalyvauti dėl teisinių priežasčių. Tad, viską susumavus, konklavoje dalyvaus 132 kardinolai, daugiausia – 133. Kunige, ir paskutinis klausimas: kai jau išrenkamas naujas popiežius, kada ir kaip jis pristatomas pasauliui? Nusistovėjusi praktika, kad popiežiumi išrenkamas vienas iš kardinolų. Tad be rimtų priežasčių nebūna taip, kad keletą dienų būtų laukiama skelbti pasauliui, jog išrinktas naujas popiežius, nes ir pačioje Romos Šv. Petro aikštėje labai daug žmonių budi, laukia, kol iš kamino pasirodys balti dūmai. Tad maždaug po dviejų trijų valandų popiežius visada prisistato pasauliui – išeina į Šv. Petro bazilikos balkoną.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama