Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu OFM Cap.

Paskutiniai svarstymai ir Žvejo žiedo sunaikinimas Šiandien rytą kardinolai susirinko į paskutinę, dvyliktąją, prieškonklavinę generalinę kongregaciją. Pasisakymuose kalbėta apie reformas, kurias pradėjo popiežius Pranciškus ir kurias reikia tęsti, įstatymus dėl kovos su lytiniu išnaudojimu, ekonominius klausimus, Romos kuriją, sinodiškumą, pastangas siekiant taikos, rūpinimąsi kūrinija. Pabrėžta bendrystės tema, kuri turi būti svarbi būsimajam popiežiui. Jis turi būti tiltų statytojas, ganytojas, gailestingumo skatintojas. Buvo paminėta Velykų datos tema, Nikėjos susirinkimo sukaktis ir ekumeninis dialogas. Per pastarąją Kardinolų kolegijos kongregaciją buvo panaikintas Pranciškaus Žvejo žiedas. Šiame popiežiaus vyskupiškajame žiede yra išgraviruotas apaštalo Petro, metančio iš valties tinklus, atvaizdas. Anksčiau žiedas būdavo fiziškai sunaikinamas, išlydomas, o dabar sugadinama tik jo herbinė dalis. Sunaikintas taip pat ir švino antspaudas su Pranciškaus herbu. Popiežiaus Pranciškaus pontifikatas užbaigtas galutinai. Popiežiaus Pranciškaus Žvejo žiedo ir švino antspaudo anuliavimas per 12-ąją bendrąją Kardinolų kolegijos kongregaciją Vatikane 2025 m. gegužės 6 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Popiežiaus Pranciškaus Žvejo žiedo ir švino antspaudo anuliavimas dalyvaujant Šventosios Romos Bažnyčios kamerlengui Kevinui Farrellui per 12-ąją bendrąją Kardinolų kolegijos kongregaciją Vatikane 2025 m. gegužės 6 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Kardinolų prašymas kurti teisingą ir ilgalaikę taiką Kardinolai išreiškė susirūpinimą, kad nepadaryta jokios pažangos skatinant taikos procesus Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir daugelyje kitų pasaulio šalių, kur daugybė žmonių vis dar yra karinių konfliktų aukos. Atsižvelgdami į suintensyvėjusius išpuolius, ypač prieš civilius gyventojus, kardinolai kreipėsi į visų susijusių šalių vadovybes, prašydami kuo greičiau sudaryti nuolatines paliaubas ir nutraukti ugnį. Jie vienbalsiai ragina derėtis be išankstinių sąlygų. Kardinolai kviečia visus tikinčiuosius dar karščiau melstis už teisingą ir ilgalaikę taiką. Apgyvendinimas ir logistika Po pietų, kaip ir buvo numatyta, kardinolai apsigyveno jiems paruoštuose kambariuose – naujuosiuose ir senuosiuose Šv. Mortos namuose. Kardinolas Giovanni Battista Re pranešė, kad šeštadienio popietę kardinolas kamerlengas Josephas Kevinas Farrellas traukė burtus, kad paskirstytų kambarius. Apsigyventi kardinolai turės laiko iki trečiadienio ryto, iki šv. Mišių Pro Eligendo Romano Pontifice („Už Romos popiežiaus išrinkimą“), kurioms vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas G. B. Re. Vatikano gubernatūra yra atsakinga už apgyvendinimo patalpų parengimą ir priežiūrą, logistikos ir saugumo užtikrinimą, kurį vykdo žandarmerija. Tikimasi, kad saugumo pajėgos budės maršrute, kuriuo kardinolai keliaus iš Šv. Mortos namų į Siksto koplyčią. Jie galės judėti laisvai – pėsčiomis arba autobusu. Maždaug kilometro ilgio atkarpa, įskaitant ir vidinius perėjimus, pašaliniams bus uždaryta, tačiau prieiga prie kitų Vatikano įstaigų bus leidžiama. Kardinolas Kriengsakas Kovitvanijus Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 5 d. EPA-EFE nuotrauka Jokio kontakto su pasauliu Pagal Universi Dominici Gregis konstituciją kardinolams draudžiama bendrauti su išoriniu pasauliu. Tai būtina atsargumo priemonė siekiant išvengti bet kokio kišimosi į balsavimo pasirinkimą. Kardinolų prašoma palikti mobiliuosius telefonus Šv. Mortos namuose, kur išorinis ryšys bus nutrauktas ir blokuojamas. Visiškas išorinio ryšio blokavimas įrengtas ir Siksto koplyčioje. Kardinolams nedraudžiama kalbėtis vieniems su kitais pasivaikščiojimo metu. Prieš kelias dienas konklavos dalyviai gavo aplankus su visų kardinolų rinkėjų nuotraukomis ir biografijomis. Oficiali reikalinga informacija kardinolams bus skelbiama, bet kitokio pobūdžio, jiems siunčiama įvairių žmonių ir grupių – sulaikoma. Naujausias laiškas kardinolams yra nuo jaunų žmonių grupės, kuriame prašoma išrinkti popiežių ganytoją, panašų į Jorge Mario Bergoglio. Ką praneš dūmai iš Siksto koplyčios kamino? Kai Siksto koplyčios durys užsivers, pasaulis lauks baltų dūmų. Kiekviena konklava – ne tik balsavimas, bet ir apsisprendimas dėl Bažnyčios ateities. Geopolitinių neramumų ir tikėjimo iššūkių fone Katalikų Bažnyčia vėl renka vadovą. Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Šiandien supažindiname su Kinšasos arkivyskupu Kongo Demokratinėje Respublikoje, kardinolu FRIDOLINU AMBONGO BESUNGU OFM Cap. Kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu OFM Cap. atvyksta į septintąjį kardinolų generalinės kongregacijos posėdį Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka Šiuolaikinėje Katalikų Bažnyčioje tai ryški ir kontrastinga asmenybė. Šis kardinolas nebijo kalbėti tiesiai, net jei tai reiškia konfrontaciją su Vatikanu. Jis yra vienas įtakingiausių Afrikos dvasininkų, jo vardas minimas tarp galinčiųjų tapti naujuoju popiežiumi. Kardinolas aktyviai reiškia nuomonę socialinio teisingumo klausimais, dalyvauja politiniuose debatuose Konge, taip pat yra žinomas dėl tradicinio požiūrio į Bažnyčios mokymą. Socialinis teisingumas – gyvenimo misija Kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. yra aistringas socialinio teisingumo propaguotojas, drąsiai dalyvauja politikoje nepasiturinčiųjų labui. Tačiau jo požiūris į katalikiškąją misiją ir kitus svarbius klausimus kartais atrodo prieštaringas. 65-erių F. A. Besungu OFM Cap. gimė Šiaurės Vakarų Kongo Boto miestelyje. Jo tėtis apdirbdavo kaučiukmedžius ir išlaikė vienuolikos vaikų šeimą. Taigi socialinės temos kardinolui yra labai artimos. Jis studijavo filosofiją Bvamandos seminarijoje ir teologiją Šv. Eugenijaus de Mazeno institute Kongo mieste, o 1981 m. prisijungė prie Mažesniųjų brolių kapucinų ordino ir 1987-aisiais davė amžinuosius įžadus. 1988 m. rugpjūčio 14 d. buvo įšventintas kunigu. Po to paskirtas Kinšasos katalikų fakultetų (dabar Kongo katalikų universitetas) profesoriumi. Vėliau studijavo moralinę teologiją Šv. Alfonso Liguorio akademijoje Romoje ir 1995-aisiais apgynė disertaciją moralinės teologijos srityje pavadinimu „Žmogaus reabilitacija kaip tikrojo vystymosi pagrindas Zaire. Už integralaus vystymosi etiką“ (La réhabilitation de l’humain, base de développement vrai au Zaïre. Pour une éthique de développement integral) – apie tai, kad tikroji pažanga gali vykti tik grąžinus žmonėms orumą ir vadovaujantis etiniais principais. Popiežius Pranciškus su Kinšasos arkivyskupu Fridolinu Ambongo Besungu OFM Cap. per eilinę viešą konsistoriją naujiems kardinolams sukurti Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2019 m. spalio 5 d. EPA-EFE nuotrauka Vyskupystė ir kardinolystė 2004 m. popiežius Jonas Paulius II 44-erių F. A. Besungu OFM Cap. paskyrė Bokungu-Ikelos vyskupijos vyskupu. O popiežius Pranciškus 2016-aisiais – Mbandakos-Bikoro arkivyskupu. Vos po dvejų metų, 2018-aisiais – ir Kinšasos arkivyskupijos koadjutoriumi, čia jis vėliau pakeitė artimą Pranciškaus bendradarbį garsų kardinolą Laurent’ą Monsengwo Pasinyą. 2019 m. popiežius Pranciškus F. A. Besungu OFM Cap. įvesdino į Kardinolų kolegiją ir netrukus paskyrė Vatikano Pašvęstojo gyvenimo institutų ir apaštališkojo gyvenimo draugijų dikasterijos, kuri prižiūri vienuolinį gyvenimą visame pasaulyje, nariu. 2020-aisiais dvasininkas paskirtas į Kardinolų tarybą; pastaroji kas tris mėnesius rinkdavosi teikti popiežiui rekomendacijas Bažnyčios valdymo ir reformos klausimais. Nuo 2023 m. kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. eina Afrikos ir Madagaskaro vyskupų simpoziumo (SECAM) prezidento pareigas, todėl yra faktinis visų Afrikos katalikų vyskupų atstovas. Kinšasos arkivyskupas, kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu OFM Cap. atvyksta į Vatikaną 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka Kovotojas už kūrinijos tausojimą Kaip pranciškonas F. A. Besungu OFM Cap. yra griežtas aplinkosaugos gynėjas, jis pasmerkė Kongo ir Afrikos žemyno didžiulių gamtos išteklių plėšimą. Kaip norinčiajam pasipriešinti korporacijoms ir korumpuotoms vyriausybėms jam buvo grasinama mirtimi. Kongo vyskupų konferencijoje kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. vadovavo Teisingumo ir taikos bei Gamtos išteklių komisijoms, o vėliau tapo abiejų pirmininku. Jis keliauja po Vakarų sostines siųsdamas paprastą, bet tiesią žinią apie begalinį gamtos išteklių eikvojimą – šalin rankas nuo Afrikos! 2019 m. kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. buvo Afrikos delegatas popiežiaus Pranciškaus sušauktame Vyskupų sinode, skirtame Amazonijos regionui. 2022-aisiais jis dalyvavo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Egipte, Šarm el Šeiche, žinomoje kaip COP 27.

Amazonijos sinode kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. konkrečiai ragino Sinodo baigiamajame dokumente pabrėžti abejotiną Kinijos verslo etiką mažai kreipiant dėmesio į aplinkosaugą.

Propaguojantis aplinkosaugą kardinolas iš Kongo kritikavo ir Kinijos vyriausybę, kuri taikėsi į šią šalį siekdama praturtėti iš jos mineralų. Amazonijos sinode kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. konkrečiai ragino Sinodo baigiamajame dokumente pabrėžti abejotiną Kinijos verslo etiką mažai kreipiant dėmesio į aplinkosaugą. Jei šis požiūris Kinijos atžvilgiu atitiks platesnę Vatikano santykių su Pekinu poziciją – ypač kalbant apie Vatikano nuolaidas dėl vyskupų skyrimo šalyje, to gali pakakti, kad kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. pelnytų paramą norinčiųjų, jog Šventasis Sostas užimtų griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu. Šią nuomonę palaiko ne tik konservatyvūs kardinolai, bet ir ilgamečiai Pranciškaus sąjungininkai, tokie kaip kardinolas iš Mianmaro Charlesas Bo. Afrikos balsas Iškili kardinolo F. A. Besungu OFM Cap. padėtis Afrikos Katalikų Bažnyčioje glaudžiai susijusi su dalyvavimu Kongo politikoje – čia jis laikomas ne tik Afrikos Katalikų Bažnyčios lyderiu ir potencialiu kandidatu į popiežius, bet ir politinės opozicijos vedliu, oponuojančiu šalies prezidentui Félixui Antoine’ui Tshisekedi Tshilombo. Kardinolas save apibūdina kaip sargybinį ir atvirai kritikuoja vyriausybę. Jo pareiškimai tapo tokie garsūs, kad 2024-ųjų pradžioje Kongo kasacinio teismo prokuroras apkaltino dvasininką „maištingu elgesiu, vedančiu prie nusikalstamų veikų“, nes jis neskatino Kongo armijos kovos rytinėje šalies dalyje. Vėliau vietos vyskupai sumenkino bylos nagrinėjimą. Kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. yra aiškios nuomonės apie politiką ir socialinio teisingumo klausimus, nesvarbu, ar tai būtų neokolonializmas (kolonijinių valstybių dominavimas prieš buvusias kolonijas), Kongo gamtos išteklių naudojimas, turtinė nelygybė, korupcija, ar aplinkos apsauga. Homoseksualių porų palaiminimui – griežtai ne Tikėjimo ir Bažnyčios klausimais kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. taip pat yra aiškių tradicinių pažiūrų – tvirtai gina šeimą, kunigų celibatą ir Bažnyčios moralinį mokymą. Jis pasipriešino popiežiaus Pranciškaus deklaracijai Fiducia Supplicans daugumos Afrikos vyskupų vardu ir sumaniai derėjosi su Vatikanu dėl galimybės šios deklaracijos netaikyti. Šiuo dokumentu numatoma, kad kunigai gali laiminti poras, palaikančias nereguliarius santykius (įskaitant tos pačios lyties poras), ne Bažnyčios liturginiame kontekste, ne jų santuoką ar poros santykius, bet melsdamiesi už asmenis, prašydami jiems Dievo pagalbos, sustiprinimo, atleidimo. Kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. paskelbė pareiškimą, pavadintą tiesmukai: „Afrikos bažnyčiose – jokių palaiminimų homoseksualioms poroms“. Čia pabrėžiama, kad žemyno vyskupai yra visiškoje vienybėje su Pranciškumi, tačiau aiškiai parodo, jog rinksis kitą kelią. Tai buvo beveik neregėtas viso žemyno vyskupų nepaklusnumas popiežiui. Moteris dėvi suknelę su Kinšasos arkivyskupo Fridolino Ambongo Besungu OFM Cap. atvaizdu, kai popiežius Pranciškus eilinės viešosios konsistorijos metu Šv. Petro bazilikoje Vatikane įvesdino jį į Kardinolų kolegiją 2019 m. spalio 5 d. EPA-EFE nuotrauka Beveik per naktį kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. iškilo kaip žvaigždė tarp konservatyvių prelatų ir net nuosaikesnių pažiūrų atstovų, kuriems atrodė, kad popiežiaus pozicija tokiu jautriu klausimu peržengė ribą. Pats afrikietis kardinolas tai grindė tuo, esą sprendimas dėl homoseksualių porų laiminimo yra žalingas sinodiniam procesui. Bažnyčios vizija Kardinolo F. A. Besungu OFM Cap. mąstymas dažnai gali atrodyti painus ir prieštaringas. Jis gina katalikų religijos tapatybę ir pabrėžia jos misijos svarbą, tačiau neprieštarauja, kad protestantai liktų protestantais, musulmonai – musulmonais, ir teigia, jog Krikštas nebūtinas išganymui. Kardinolas pripažįsta Vakarų krikščioniškosios civilizacijos nuosmukį, tačiau popiežiaus Pranciškaus pontifikatą mato kaip būsimos Bažnyčios atspindį. Daugelis šio pontifikato kritikų tvirtina, kad per dažnai buvo priimamos sekuliarios vertybės, kurios ir yra Vakarų nuosmukio priežastis. Ganytojas išreiškia susirūpinimą dėl paviršutiniškos evangelizacijos, vis dėlto renkasi daugiausia dėmesio skirti žmogaus orumui, socialiniams klausimams ir kultūrai, o ne sakramentams ir šv. Mišių aukai. Jis tiki, kad Bažnyčios ateities raktas yra sinodiškumas. Tačiau, regis, nepastebi, kad daugelis sinodinio proceso šalininkų siekia tikslų, kuriems jis pats nuosekliai ir ryžtingai priešinasi. Kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. tvirtai ir aistringai tiki Afrika ir tuo, ką šis žemynas gali pasiūlyti Bažnyčiai. Jis yra stiprus inkultūracijos ir Zairo apeigų šalininkas. Tai reiškia, kad mato poreikį perteikti Evangelijos žinią skirtingų kultūrų kontekste. Pavyzdžiui, Afrikoje liturgijoje gali būti naudojami vietiniai būgnai, šokiai ar tradiciniai drabužiai – tai padeda vietiniams žmonėms nuoširdžiau į ją įsitraukti. Šv. Mišių šventimo liturgines Zairo apeigas Šventasis Sostas aprobavo 1988-aisiais – jos nuo tradicinių lotynų apeigų skiriasi šiek tiek sukeista kai kurių dalių tvarka ir visų pirma gausiai naudojamomis vietinei kultūrai būdingomis giesmėmis, šokiu. Tais laikais, kai šios apeigos susiformavo ir buvo patvirtintos, Kongo Demokratinės Respublikos pavadinimas buvo Zairas. Evangelizaciją kardinolas laiko taip pat būtina savo tėvynei, kaip ir regresuojančioms naujoms misijų teritorijoms Vakaruose. Kalbama, kad šiuolaikinei Romos kurijai trūksta lyderio iš Afrikos. Šiuo metu nė vienai Vatikano institucijai nevadovauja afrikietis. Nors kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. dėjo daug pastangų, kad pabrėžtų savo ištikimybę Pranciškui, šiuos santykius būtų teisingiau vertinti kaip paremtus pragmatizmu ir refleksyviu lojalumu popiežiui, o ne tikra partneryste. Kardinolas F. A. Besungu OFM Cap. turi daug stiprybių ir pastaraisiais metais dažnai buvo minimas kaip galimas kandidatas į popiežius. Kardinolas Fridolinas Ambongo Besungu OFM Cap. išeina iš Vatikano pasibaigus šeštajam Kardinolų kongregacijos posėdžiui 2025 m. balandžio 29 d. EPA-EFE nuotrauka Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama