Skurdo Lietuvoje paradoksas: kodėl gerėjant ekonomikai didėja nepriteklių patiriančiųjų skaičius?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Kaip kovoti su skurdu, įžvalgomis dalijasi Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė AISTĖ ADOMAVIČIENĖ ir „Maisto banko“ vadovas SIMONAS GUREVIČIUS.
Nerimą kelianti statistika
Lietuvos skurdo rodikliai kelia nerimą – pagal skurdo rizikos rodiklį valstybė šiuo metu užima trečią vietą nuo galo Europos Sąjungoje, lenkdama tik Bulgariją ir Latviją. Beveik 170 tūkst. šalies gyventojų gyvena visiškame skurde.
„Padėtis tikrai yra prasta ir negerėja – tiek santykinio, tiek absoliutaus skurdo rodikliai pablogėjo“, – diskusijoje teigia A. Adomavičienė. Anot jos, ypač nerimą kelia vaikų skurdo rodiklio pakilimas per pastaruosius metus, nors prieš tai jis daugelį metų mažėjo.
Statistikos realybė žmonių gyvenime
„Maisto banko“ vadovas atkreipia dėmesį, kad už statistikos skaičių slypi realūs žmonių likimai.
„Kasdien „Maisto banko“ atiduotuvėse tenka sutikti šimtus tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga pagalba“, – sako S. Gurevičius. Jis pabrėžia, kad kreipiasi įvairios socialiai pažeidžiamos grupės: senjorai, vieni vaikus auginantys tėvai, šeimos, kuriose yra neįgalių žmonių.
Proveržio ir skurdo paradoksas
Laidoje gvildenamas klausimas, kaip suderinti viešojoje erdvėje matomą gerėjančio gyvenimo Lietuvoje naratyvą su prastėjančia skurdo statistika.
Anot S. Gurevičiaus, gyvenimas tikrai pagerėjo daugumai žmonių, turinčių darbus ir antrąsias puses. Tačiau jei bendri rodikliai blogėja, o dalies visuomenės gerėja, matematiškai reiškia, kad pažeidžiamiausiųjų būklė darosi vis sunkesnė.
Sisteminės problemos šaknys
Pašnekovų teigimu, daugybę metų vadovautasi idėja, kad ekonomikos augimas savaime išspręs visas problemas. Su skurdu kovojančių organizacijų atstovų tikinimu, į socialinę apsaugą investuojama gerokai mažiau nei kitose ES šalyse – tik du trečdaliai ES vidurkio.
„Socialinės išmokos veikia, tačiau jų poveikis nepakankamas, siekiant reikšmingai pagerinti situaciją“, – komentuoja A. Adomavičienė. Jos teigimu, ypač sunkiai verčiasi grupės, kurios negali pragyventi vien iš darbo pajamų: senjorai, neįgalūs žmonės, vaikai. Jų pajamos, pavyzdžiui, šalpos pensijos, siekiančios 250–500 eurų, yra nepakankamos pragyventi.
Mokesčių reforma – žingsnis tinkama linkme?
Aptardami neseniai vykusią diskusiją su premjeru apie mokesčių reformą laidos dalyviai sutinka, kad mokesčių sistemos pertvarka yra būtina. Vyriausybės siūloma mokesčių reforma, paliesianti turtingiausius gyventojus, vertinama kaip žingsnis teisinga linkme.
A. Adomavičienė kelia idėją, kad pelno mokestį reikėtų didinti labiau, artėjant prie ES vidurkio, ir į vertinamas pajamas įtraukti dividendus, nes dabartinė sistema, ypač pasiturintiesiems, tampa regresinė. Jos nuomone, mokesčių sistemos išimtys ir lengvatos, padedančios turtingiausiems, turėtų būti peržiūrėtos.
„Svarbu investuoti į socialinę, sveikatos apsaugą, švietimą, nes investicijos į pažeidžiamas grupes ilgainiui atsiperka didesne grąža“, – akcentuoja ekspertė.
Maisto švaistymo problema
Laidoje atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymą, nors šalia yra skurdas ir aukštos maisto kainos. Lietuvoje kasmet iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto, iš kurių 160 tūkst. – iš ūkininkų, gamintojų ir prekybininkų.
„Maisto bankas“ per metus išgelbėja apie 6700 tonų maisto ir išdalija jį 232 tūkst. žmonių, tačiau tai sudaro vidutiniškai tik apie 29 kilogramus maisto žmogui per metus – labai mažas kiekis, palyginti su poreikiu.
„Dažnai maisto turėtojui finansiškai neapsimoka jo atiduoti labdarai – lengviau rinktis utilizavimą, už kurį gaunamos tos pačios mokesčių lengvatos kaip už labdarą“, – aiškina S. Gurevičius.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
