Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Andersas Arborelius
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Šiandien jau turi būti užbaigti darbai Šv. Mortos namuose, buvusiame Šv. Mortos hospise ir Etiopijos koledže, kur gyvens konklavoje dalyvausiantys kardinolai ir visi tie, kurie jiems talkins sekretoriate, užtikrins saugumą, slaptumą, sveikatą, visų sistemų veikimą, gamins valgį ir prižiūrės patalpas.
Kaip anksčiau buvo pranešta, šiandien rytą buvo atnaujintos kardinolų generalinės kongregacijos – dešimtoji iš eilės įvyko ryte 9 val., vienuoliktoji – 15 val. Romos laiku.
Slaptumo priesaika
Vienuoliktosios generalinės kongregacijos metu Vatikano Apaštališkųjų rūmų Pauliaus koplyčioje konklavoje tarnausiantys oficialūs asmenys ir personalas davė slaptumo priesaiką neatskleisti jokios informacijos apie tai, kas vyksta jos metu.
Vadovaujantis Apaštališkojo statuto 48 straipsnio nuostatais, visi – dvasininkai ir pasauliečiai, kurių sąrašą patvirtino kardinolas kamerlengas ir trys jam talkinantys kardinolai, prisiekė Evangelija ir Romos Bažnyčios kardinolo kamerlengo Kevino Josepho Farrello bei dviejų apaštališkųjų protonotarų akivaizdoje pasirašė savo priesaiką.
Popiežius Pranciškus laiko Evangelijų knygą per Velykų vigilijos šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2014 m. balandžio 19 d. EPA-EFE nuotrauka
Priesaikos tekstas: „Aš, […], pažadu ir prisiekiu visų asmenų, nepriklausančių kardinolų rinkikų kolegijai, ir visų dalykų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su balsavimu ir balsų perskaičiavimu renkant aukščiausiąjį pontifiką, atžvilgiu visam laikui laikytis visiškos paslapties, nebent gaučiau ypatingą naujai išrinkto pontifiko ar jo įpėdinio leidimą.
Taip pat žadu ir prisiekiu nesinaudoti jokiais dokumentais, parengtais užrašant, nagrinėjant ar peržiūrint tai, kas rinkimų metu vyks Vatikano mieste, ir ypač tai, kas yra kokiu nors būdu tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su pačių rinkimų procesu.
Aš pareiškiu, kad priesaiką duodu gerai žinodamas, kad, ją sulaužius, man automatiškai grės ekskomunikavimo bausmė, kurią išimtinai skiria Popiežiaus sostas. Tepadeda man Dievas ir šios Šventosios Evangelijos, ant kurių ranką padėjęs dabar laikau.“
Pasaulis, Bažnyčia ir jos ganytojas
Rytinėje generalinėje kongregacijoje kardinolai tęsė pasisakymus apie tai, kokio popiežiaus reikia šiandienos Bažnyčiai. Pasisakė 26 kardinolai. Buvo kalbama apie Kanonų teisę, Vatikano miesto valstybės vaidmenį, Bažnyčios misiją, „Carito“ paramą vargstantiesiems, Evangelijos prasmę ir aktualumą, maldos reikšmę pandemijų, karų ir įvairių kitokių sunkių laikotarpių metu. Kardinolai skyrė dėmesio ir žurnalistų vaidmeniui.
Kardinolai svarstymuose bandė nusakyti ir būsimo popiežiaus paveikslą – ganytojo, kuris būtų arti žmonių, kviečiantis ir telkiantis dėl Kristaus aukos – už visus pralieto kraujo – pasaulyje, kuriame tvarka išgyvena krizę.
Kardinolai kalbėjo apie dalykus, svarbius ne tik Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui, kuriame Bažnyčia gyvena. Aptartos temos, aktualios visiems visais laikais: kūrinijos tausojimas, karas ir susiskaldęs pasaulis. Ganytojams rūpi ir susiskaldymas pačioje Bažnyčioje, dvasiniai pašaukimai, šeima, vaikų ugdymas ir tikėjimo perdavimas.
Kardinolai išeina po šeštojo generalinės kongregacijos posėdžio Vatikane 2025 m. balandžio 29 d. EPA-EFE nuotrauka
Kaip ir ankstesnėse generalinėse kongregacijose, kardinolai žvelgė į Vatikano II susirinkimo dokumentus, ypač Dei verbum apie Dievo žodį, kaip apie Dievo tautos maistą, akcentavo Eucharistijos šventimo svarbą, kaip krikščioniškojo gyvenimo centrą.
Popiežiaus Pranciškaus pontifikato palikimas atsispindėjo mintyse, kad Bažnyčia matytų sakramentinį Kristų vargstančiuosiuose, svarstymuose apie moters vaidmenį Bažnyčioje sinodiškumo kontekste.
Paskutinės novendiali šv. Mišios
Sekmadienį Šv. Petro bazilikoje buvo aukojamos paskutinės novendiali šv. Mišios už mirusį popiežių Pranciškų. Eucharistijai vadovavo Kardinolų kolegijos protodiakonas kardinolas Dominque'as Mamberti. Homilijoje jis priminė, kad velionis popiežius buvo ištikimas savo misijai iki pat visiško jėgų išeikvojimo.
„Buvau šalia jo Velykų dieną, bazilikos balkone, iš kurio laiminama, mačiau jo kančią, bet pirmiausia jo drąsą ir ryžtą iki galo tarnauti Dievo tautai“, – sakė homilijoje kardinolas D. Mamberti.
Kardinolų kolegijos protodiakonas kardinolas Dominique'as Mamberti vadovauja devintosioms gedulo šv. Mišioms už popiežių Pranciškų Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 4 d. EPA-EFE nuotrauka
Sekmadienį dauguma kardinolų šventė Eucharistiją savo titulinėse Romos bažnyčiose. Kardinolai, kurie tarnauja savo vyskupijose, ypač gyvenantys tolimose šalyse, retai turi galimybę apsilankyti savo titulinėse bažnyčiose, todėl tai puiki proga jiems susitikti su tų bažnyčių bendruomenėmis.
Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Bolonijos arkivyskupas kardinolas Matteo Zuppi vienai dienai grįžo į savo vyskupiją. III Velykų sekmadienio Eucharistiją jis šventė Bolonijos Apeninuose netoli Bortolani miestelio esančioje viloje Pastor Angelicus, kurioje šeimos, jaunimas, neįgalieji ir savanoriai gali praleisti laisvalaikį, įvairiapusiškai ugdytis, tvirtinti įvairius įgūdžius.
Žiniasklaida
Nuo pat tos dienos, kai apskriejo žinia apie popiežiaus Pranciškaus mirtį, į Romą suplūdo žurnalistai iš viso pasaulio. Jų dėka visų kraštų gyventojai galėjo būti svarbiausių įvykių centre, gauti pačias karščiausias naujienas. Naujausiais duomenimis, dabar akreditacijos patvirtintos beveik 5 tūkst. žiniasklaidos atstovų.
Tai pirmosios popiežiaus laidotuvės ir pirmoji konklava, kai informacinės technologijos yra pasiekusios tokį aukštą sklaidos lygį. Daugybė žurnalistų kasdien budi Šv. Petro aikštėje, laukia į generalines kongregacijas einančių ir iš ten išeinančių kardinolų, stengiasi juos užkalbinti, kad perduotų pasauliui naujausią žinią iš pirmųjų lūpų.
Buvęs Pamokslininkų ordino magistras kardinolas Timothy Radcliffe’as OP atvyksta į kardinolų generalinės kongregacijos posėdį Vatikane 2025 m. gegužės 5 d. EPA-EFE nuotrauka
Dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistai taip pat dirbo tiesiogiai iš Romos, pasakodami, kaip miestas ir visas pasaulis atiduoda paskutinę pagarbą ir atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi. Dienraščio skaitytojai ir apie įvykius konklavoje gaus naujausias žinias tiesiai iš Vatikano.
Tyla ir malda už kardinolus
Dabar visi esame Kardinolų kolegijos prašomi labiau susikaupti tyloje ir melstis už kardinolus – už tai, kad pasaulio triukšmo nesigirdėtų ne tik Siksto koplyčioje, bet ir jų širdyse, mintyse, kad Šventoji Dvasia galėtų netrukdomai vadovauti svarbiausiai ir atsakingiausiai jų pareigai – išrinkti Šventojo Petro Sosto įpėdinį.
Bažnyčia yra prie naujos epochos slenksčio. Kardinolai ruošiasi istoriniam sprendimui, o tarp galimų popiežiaus įpėdinių atsiranda vis daugiau vardų iš viso pasaulio. Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Šiandien aptarsime Stokholmo vyskupą ANDERSĄ ARBORELIJŲ.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogų, kuris yra vadovo pavyzdys – kardinolą Arborelijų. Jis nieko nebijo. Jis kalbasi su visais ir nėra prieš nieką nusistatęs. Jis visada siekia pozityvumo. Tikiu, kad toks žmogus kaip jis gali parodyti teisingą kelią“, – 2022 m. kalbėjo popiežius Pranciškus.
Padovanotas katalikų tikėjimas
Kardinolas A. Arborelius yra Stokholmo vyskupas. Ši vyskupija – vienintelė katalikiška Švedijoje ir apima visą šalį.
Prieš 75 metus A. Arborelius gimė Sorengo mieste, Šveicarijoje. Augo su Liuteronų Bažnyčios tikėjimu, bet būdamas dvidešimtmetis atsivertė į katalikybę ir įstojo į karmelitų vienuolyną. „Tiesa man buvo padovanota per katalikų tikėjimą“, – sakė kardinolas.
Vienuolis karmelitas, kunigas Andersas Arborelius OCD prie Šv. Eriko katalikų bažnyčios Stokholme 1998 m. lapkričio 17 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolas A. Arborelius yra švelnaus būdo ir giliai mąstantis. Jis labai atsidavęs šventajai Eucharistijai ir laikosi tradicinio Kristaus mokymo. Dvasininkas puoselėja nuoširdų atsidavimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai, gina kunigų celibatą ir priešinasi moterų diakonių šventimams. Jis tvirtai pasisako už visuotinai taikomą ir nekintamą Bažnyčios moralinį mokymą, ypač seksualinės etikos ir lyties klausimais.
Kardinolo mėgstamiausia šventoji yra Kūdikėlio Jėzaus Teresė. Jam patinka tyli, bežodė malda, detektyvinės istorijos ir maisto ruošimas. „Pirmasis mano kontaktas su karmelitų dvasingumu buvo skaitant šventosios Teresės iš Lizjė autobiografiją. Patraukė jos idėjos apie gyvenimą Bažnyčios širdyje ir tarnystė Viešpačiui gelbėjant sielas“, – pasakojo kardinolas A. Arborelius.
1998 m. gruodį popiežius Jonas Paulius II dvasininką paskyrė Stokholmo vyskupu. Tada jis tapo pirmuoju iš Švedijos kilusiu katalikų vyskupu nuo protestantų Reformacijos laikų, kai Švedija atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios ir tapo protestantiška. Nuo tada jis, ko gero, yra žymiausias katalikas Švedijoje, beveik tris dešimtmečius ėjęs vienintelio ordinaro pareigas. Nuo 2005 iki 2015 m. – Skandinavijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Stokholmo vyskupas Hubertus Brandenburgas 1998 m. gruodžio 29 d. Stokholmo katalikų katedroje Švedijos katalikų vyskupu konsekruoja karmelitą kunigą Andersą Arborelijų OCD (kairėje stovi lenkų vyskupas Alfonsas Nossolis, dešinėje – JAV vyskupas Williamas Kenney). EPA-EFE nuotrauka
2017 m. popiežius Pranciškus A. Arborelijui suteikė kardinolo titulą – tai buvo pirmasis tokio rango vyskupas iš Švedijos ir apskritai Skandinavijos šalių. Švedas kardinolas prisipažįsta nesąs karjeristas. Jis nustebo, kad buvo paskirtas kardinolu, ir iš pradžių manė, jog tai pokštas. Tačiau vėliau, pasakojo, šioje situacijoje siekė padaryti geriausia, priimti tai kaip Dievo valią.
Kardinolas A. Arborelius yra įgijęs moderniųjų kalbų magistro laipsnį, taip pat studijavo teologiją ir filosofiją. Jis yra kelių Vatikano dikasterijų narys, įskaitant Dvasininkų, Vyskupų, Rytų Bažnyčių, Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijas ir Ekonomikos tarybą.
Švedijos karalius kardinolui įteikė medalį už reikšmingą indėlį į bažnytinį gyvenimą. Jis yra parašęs švedų kalba keletą knygų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama dvasingumui ir žymių religinių asmenybių biografijoms.
Atviras pasauliui, bet ištikimas Bažnyčiai
Kardinolas laikosi lankstesnio požiūrio į tarpreliginį dialogą ir ekumenizmą, kuriuo siekiama atkurti skirtingų krikščioniškų konfesijų vienybę. Tačiau dvasininkas prieštarauja nekatalikų dalyvavimui Eucharistijoje. Kaip ir daugelis švedų, jis noriai rūpinasi aplinkosauga ir netgi remia tarptautinį įstatymą prieš ekocidą – didelio masto aplinkos niokojimą. Migracijos klausimu kardinolas pritaria popiežiui Pranciškui, kuris ragino priimti, globoti ir integruoti migrantus bei pabėgėlius.
Popiežius Pranciškus ir Švedijos katalikų vyskupas Andersas Arborelius atvyksta į Malmės areną švęsti šv. Mišių vizito Švedijoje 2016 m. lapkričio 1 d. metu. EPA-EFE nuotrauka
Nepaisant socialinių neramumų, kuriuos sukėlė plati imigracija į Švediją, ir smurto, kurį ne kartą pasmerkė, kardinolas A. Arborelius tebėra imigracijos, įskaitant daugelio musulmonų, šalininkas ir ragina megzti dialogą bei didesnę integraciją, o ne riboti imigraciją.
Kardinolas daugelį nustebino kai kuriose parapijose panaikindamas senojo rito lotyniškąsias šv. Mišias. Dvasininkas žinojo apie jų populiarumą tarp jaunų šeimų ir kad daugelis vadina tokias Mišias pašaukimų šaltiniu, vis dėlto teigė sunkiai suprantantis, kodėl žmonės nori tradicinių lotyniškų šv. Mišių. Jas panaikindamas dvasininkas įgyvendino popiežiaus Pranciškaus dokumentą Traditionis Custodes.
Kardinolas priešinasi tokioms taikomoms etiketėms kaip liberalus ar tradicinis katalikas ir mano, kad tokių įvardijimų tendencija yra religijos politizavimas, o tai, anot dvasininko, labai pavojinga.
„Viso to, kas aš esu, išraiška yra teikti šlovę Dievo Trejybei“, – kalbėjo kardinolas A. Arborelius. Anot jo, mūsų laikais pirmoji žmogaus pareiga ir privilegija – gerbti ir šlovinti Dievą – yra pamiršta.
„Šlovindamas Dievą žmogus nėra sumenkinamas, priešingai – jis auga, tampa laisvesnis ir laimingesnis. Vienas didžiausių mano troškimų – padėti žmonėms tai atrasti“, – kalbėjo kardinolas.
Naujasis kardinolas Andersas Arborelius iš Švedijos po konsistorijos Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2017 m. birželio 28 d. EPA-EFE nuotrauka
Achilo kulnas
Pažįstantieji kardinolą A. Arborelijų apibūdina jį kaip išties romų, nuolankų ir dėmesingą klausytoją. Jis buvo giriamas, kad išliko ramus ir ištikimas Bažnyčios mokymui, net kai ateistai jį provokavo per televiziją. Tai jam pelnė tiek katalikų, tiek nekatalikų pagarbą.
Kardinolo A. Arborelijaus Achilo kulnas, regis, yra silpnas valdymo stilius. Pasak jį gerai pažįstančių dvasininkų ir pasauliečių, jis stengiasi bet kokia kaina išvengti konfliktų. Toks vadovavimo stilius per 27 metus sukėlė didelių problemų, įskaitant kaltinimus dėl aplink jį susidariusio valdžios vakuumo ir gana didelės darbuotojų kaitos.
Paklaustas, ar yra pasirengęs vieną dieną tapti popiežiumi, jis prisipažino: „Negaliu to pasakyti, nes tai atrodo visiškai nerealu. Bet tiesa – galimybė yra.“
Kardinolas Andersas Arborelius atvyksta į penktąjį kardinolų generalinės kongregacijos posėdį Vatikane 2025 m. balandžio 28 d. EPA-EFE nuotrauka
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Popiežius Pranciškus laiko Evangelijų knygą per Velykų vigilijos šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2014 m. balandžio 19 d. EPA-EFE nuotrauka
Priesaikos tekstas: „Aš, […], pažadu ir prisiekiu visų asmenų, nepriklausančių kardinolų rinkikų kolegijai, ir visų dalykų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su balsavimu ir balsų perskaičiavimu renkant aukščiausiąjį pontifiką, atžvilgiu visam laikui laikytis visiškos paslapties, nebent gaučiau ypatingą naujai išrinkto pontifiko ar jo įpėdinio leidimą.
Taip pat žadu ir prisiekiu nesinaudoti jokiais dokumentais, parengtais užrašant, nagrinėjant ar peržiūrint tai, kas rinkimų metu vyks Vatikano mieste, ir ypač tai, kas yra kokiu nors būdu tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su pačių rinkimų procesu.
Aš pareiškiu, kad priesaiką duodu gerai žinodamas, kad, ją sulaužius, man automatiškai grės ekskomunikavimo bausmė, kurią išimtinai skiria Popiežiaus sostas. Tepadeda man Dievas ir šios Šventosios Evangelijos, ant kurių ranką padėjęs dabar laikau.“
Pasaulis, Bažnyčia ir jos ganytojas
Rytinėje generalinėje kongregacijoje kardinolai tęsė pasisakymus apie tai, kokio popiežiaus reikia šiandienos Bažnyčiai. Pasisakė 26 kardinolai. Buvo kalbama apie Kanonų teisę, Vatikano miesto valstybės vaidmenį, Bažnyčios misiją, „Carito“ paramą vargstantiesiems, Evangelijos prasmę ir aktualumą, maldos reikšmę pandemijų, karų ir įvairių kitokių sunkių laikotarpių metu. Kardinolai skyrė dėmesio ir žurnalistų vaidmeniui.
Kardinolai svarstymuose bandė nusakyti ir būsimo popiežiaus paveikslą – ganytojo, kuris būtų arti žmonių, kviečiantis ir telkiantis dėl Kristaus aukos – už visus pralieto kraujo – pasaulyje, kuriame tvarka išgyvena krizę.
Kardinolai kalbėjo apie dalykus, svarbius ne tik Bažnyčiai, bet ir visam pasauliui, kuriame Bažnyčia gyvena. Aptartos temos, aktualios visiems visais laikais: kūrinijos tausojimas, karas ir susiskaldęs pasaulis. Ganytojams rūpi ir susiskaldymas pačioje Bažnyčioje, dvasiniai pašaukimai, šeima, vaikų ugdymas ir tikėjimo perdavimas.
Kardinolai išeina po šeštojo generalinės kongregacijos posėdžio Vatikane 2025 m. balandžio 29 d. EPA-EFE nuotrauka
Kaip ir ankstesnėse generalinėse kongregacijose, kardinolai žvelgė į Vatikano II susirinkimo dokumentus, ypač Dei verbum apie Dievo žodį, kaip apie Dievo tautos maistą, akcentavo Eucharistijos šventimo svarbą, kaip krikščioniškojo gyvenimo centrą.
Popiežiaus Pranciškaus pontifikato palikimas atsispindėjo mintyse, kad Bažnyčia matytų sakramentinį Kristų vargstančiuosiuose, svarstymuose apie moters vaidmenį Bažnyčioje sinodiškumo kontekste.
Paskutinės novendiali šv. Mišios
Sekmadienį Šv. Petro bazilikoje buvo aukojamos paskutinės novendiali šv. Mišios už mirusį popiežių Pranciškų. Eucharistijai vadovavo Kardinolų kolegijos protodiakonas kardinolas Dominque'as Mamberti. Homilijoje jis priminė, kad velionis popiežius buvo ištikimas savo misijai iki pat visiško jėgų išeikvojimo.
„Buvau šalia jo Velykų dieną, bazilikos balkone, iš kurio laiminama, mačiau jo kančią, bet pirmiausia jo drąsą ir ryžtą iki galo tarnauti Dievo tautai“, – sakė homilijoje kardinolas D. Mamberti.
Kardinolų kolegijos protodiakonas kardinolas Dominique'as Mamberti vadovauja devintosioms gedulo šv. Mišioms už popiežių Pranciškų Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 4 d. EPA-EFE nuotrauka
Sekmadienį dauguma kardinolų šventė Eucharistiją savo titulinėse Romos bažnyčiose. Kardinolai, kurie tarnauja savo vyskupijose, ypač gyvenantys tolimose šalyse, retai turi galimybę apsilankyti savo titulinėse bažnyčiose, todėl tai puiki proga jiems susitikti su tų bažnyčių bendruomenėmis.
Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Bolonijos arkivyskupas kardinolas Matteo Zuppi vienai dienai grįžo į savo vyskupiją. III Velykų sekmadienio Eucharistiją jis šventė Bolonijos Apeninuose netoli Bortolani miestelio esančioje viloje Pastor Angelicus, kurioje šeimos, jaunimas, neįgalieji ir savanoriai gali praleisti laisvalaikį, įvairiapusiškai ugdytis, tvirtinti įvairius įgūdžius.
Žiniasklaida
Nuo pat tos dienos, kai apskriejo žinia apie popiežiaus Pranciškaus mirtį, į Romą suplūdo žurnalistai iš viso pasaulio. Jų dėka visų kraštų gyventojai galėjo būti svarbiausių įvykių centre, gauti pačias karščiausias naujienas. Naujausiais duomenimis, dabar akreditacijos patvirtintos beveik 5 tūkst. žiniasklaidos atstovų.
Tai pirmosios popiežiaus laidotuvės ir pirmoji konklava, kai informacinės technologijos yra pasiekusios tokį aukštą sklaidos lygį. Daugybė žurnalistų kasdien budi Šv. Petro aikštėje, laukia į generalines kongregacijas einančių ir iš ten išeinančių kardinolų, stengiasi juos užkalbinti, kad perduotų pasauliui naujausią žinią iš pirmųjų lūpų.
Buvęs Pamokslininkų ordino magistras kardinolas Timothy Radcliffe’as OP atvyksta į kardinolų generalinės kongregacijos posėdį Vatikane 2025 m. gegužės 5 d. EPA-EFE nuotrauka
Dienraščio „Bernardinai.lt“ žurnalistai taip pat dirbo tiesiogiai iš Romos, pasakodami, kaip miestas ir visas pasaulis atiduoda paskutinę pagarbą ir atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi. Dienraščio skaitytojai ir apie įvykius konklavoje gaus naujausias žinias tiesiai iš Vatikano.
Tyla ir malda už kardinolus
Dabar visi esame Kardinolų kolegijos prašomi labiau susikaupti tyloje ir melstis už kardinolus – už tai, kad pasaulio triukšmo nesigirdėtų ne tik Siksto koplyčioje, bet ir jų širdyse, mintyse, kad Šventoji Dvasia galėtų netrukdomai vadovauti svarbiausiai ir atsakingiausiai jų pareigai – išrinkti Šventojo Petro Sosto įpėdinį.
Bažnyčia yra prie naujos epochos slenksčio. Kardinolai ruošiasi istoriniam sprendimui, o tarp galimų popiežiaus įpėdinių atsiranda vis daugiau vardų iš viso pasaulio. Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Šiandien aptarsime Stokholmo vyskupą ANDERSĄ ARBORELIJŲ.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogų, kuris yra vadovo pavyzdys – kardinolą Arborelijų. Jis nieko nebijo. Jis kalbasi su visais ir nėra prieš nieką nusistatęs. Jis visada siekia pozityvumo. Tikiu, kad toks žmogus kaip jis gali parodyti teisingą kelią“, – 2022 m. kalbėjo popiežius Pranciškus.
Padovanotas katalikų tikėjimas
Kardinolas A. Arborelius yra Stokholmo vyskupas. Ši vyskupija – vienintelė katalikiška Švedijoje ir apima visą šalį.
Prieš 75 metus A. Arborelius gimė Sorengo mieste, Šveicarijoje. Augo su Liuteronų Bažnyčios tikėjimu, bet būdamas dvidešimtmetis atsivertė į katalikybę ir įstojo į karmelitų vienuolyną. „Tiesa man buvo padovanota per katalikų tikėjimą“, – sakė kardinolas.
Vienuolis karmelitas, kunigas Andersas Arborelius OCD prie Šv. Eriko katalikų bažnyčios Stokholme 1998 m. lapkričio 17 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolas A. Arborelius yra švelnaus būdo ir giliai mąstantis. Jis labai atsidavęs šventajai Eucharistijai ir laikosi tradicinio Kristaus mokymo. Dvasininkas puoselėja nuoširdų atsidavimą Švenčiausiajai Mergelei Marijai, gina kunigų celibatą ir priešinasi moterų diakonių šventimams. Jis tvirtai pasisako už visuotinai taikomą ir nekintamą Bažnyčios moralinį mokymą, ypač seksualinės etikos ir lyties klausimais.
Kardinolo mėgstamiausia šventoji yra Kūdikėlio Jėzaus Teresė. Jam patinka tyli, bežodė malda, detektyvinės istorijos ir maisto ruošimas. „Pirmasis mano kontaktas su karmelitų dvasingumu buvo skaitant šventosios Teresės iš Lizjė autobiografiją. Patraukė jos idėjos apie gyvenimą Bažnyčios širdyje ir tarnystė Viešpačiui gelbėjant sielas“, – pasakojo kardinolas A. Arborelius.
1998 m. gruodį popiežius Jonas Paulius II dvasininką paskyrė Stokholmo vyskupu. Tada jis tapo pirmuoju iš Švedijos kilusiu katalikų vyskupu nuo protestantų Reformacijos laikų, kai Švedija atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios ir tapo protestantiška. Nuo tada jis, ko gero, yra žymiausias katalikas Švedijoje, beveik tris dešimtmečius ėjęs vienintelio ordinaro pareigas. Nuo 2005 iki 2015 m. – Skandinavijos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Stokholmo vyskupas Hubertus Brandenburgas 1998 m. gruodžio 29 d. Stokholmo katalikų katedroje Švedijos katalikų vyskupu konsekruoja karmelitą kunigą Andersą Arborelijų OCD (kairėje stovi lenkų vyskupas Alfonsas Nossolis, dešinėje – JAV vyskupas Williamas Kenney). EPA-EFE nuotrauka
2017 m. popiežius Pranciškus A. Arborelijui suteikė kardinolo titulą – tai buvo pirmasis tokio rango vyskupas iš Švedijos ir apskritai Skandinavijos šalių. Švedas kardinolas prisipažįsta nesąs karjeristas. Jis nustebo, kad buvo paskirtas kardinolu, ir iš pradžių manė, jog tai pokštas. Tačiau vėliau, pasakojo, šioje situacijoje siekė padaryti geriausia, priimti tai kaip Dievo valią.
Kardinolas A. Arborelius yra įgijęs moderniųjų kalbų magistro laipsnį, taip pat studijavo teologiją ir filosofiją. Jis yra kelių Vatikano dikasterijų narys, įskaitant Dvasininkų, Vyskupų, Rytų Bažnyčių, Krikščionių vienybės skatinimo dikasterijas ir Ekonomikos tarybą.
Švedijos karalius kardinolui įteikė medalį už reikšmingą indėlį į bažnytinį gyvenimą. Jis yra parašęs švedų kalba keletą knygų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama dvasingumui ir žymių religinių asmenybių biografijoms.
Atviras pasauliui, bet ištikimas Bažnyčiai
Kardinolas laikosi lankstesnio požiūrio į tarpreliginį dialogą ir ekumenizmą, kuriuo siekiama atkurti skirtingų krikščioniškų konfesijų vienybę. Tačiau dvasininkas prieštarauja nekatalikų dalyvavimui Eucharistijoje. Kaip ir daugelis švedų, jis noriai rūpinasi aplinkosauga ir netgi remia tarptautinį įstatymą prieš ekocidą – didelio masto aplinkos niokojimą. Migracijos klausimu kardinolas pritaria popiežiui Pranciškui, kuris ragino priimti, globoti ir integruoti migrantus bei pabėgėlius.
Popiežius Pranciškus ir Švedijos katalikų vyskupas Andersas Arborelius atvyksta į Malmės areną švęsti šv. Mišių vizito Švedijoje 2016 m. lapkričio 1 d. metu. EPA-EFE nuotrauka
Nepaisant socialinių neramumų, kuriuos sukėlė plati imigracija į Švediją, ir smurto, kurį ne kartą pasmerkė, kardinolas A. Arborelius tebėra imigracijos, įskaitant daugelio musulmonų, šalininkas ir ragina megzti dialogą bei didesnę integraciją, o ne riboti imigraciją.
Kardinolas daugelį nustebino kai kuriose parapijose panaikindamas senojo rito lotyniškąsias šv. Mišias. Dvasininkas žinojo apie jų populiarumą tarp jaunų šeimų ir kad daugelis vadina tokias Mišias pašaukimų šaltiniu, vis dėlto teigė sunkiai suprantantis, kodėl žmonės nori tradicinių lotyniškų šv. Mišių. Jas panaikindamas dvasininkas įgyvendino popiežiaus Pranciškaus dokumentą Traditionis Custodes.
Kardinolas priešinasi tokioms taikomoms etiketėms kaip liberalus ar tradicinis katalikas ir mano, kad tokių įvardijimų tendencija yra religijos politizavimas, o tai, anot dvasininko, labai pavojinga.
„Viso to, kas aš esu, išraiška yra teikti šlovę Dievo Trejybei“, – kalbėjo kardinolas A. Arborelius. Anot jo, mūsų laikais pirmoji žmogaus pareiga ir privilegija – gerbti ir šlovinti Dievą – yra pamiršta.
„Šlovindamas Dievą žmogus nėra sumenkinamas, priešingai – jis auga, tampa laisvesnis ir laimingesnis. Vienas didžiausių mano troškimų – padėti žmonėms tai atrasti“, – kalbėjo kardinolas.
Naujasis kardinolas Andersas Arborelius iš Švedijos po konsistorijos Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2017 m. birželio 28 d. EPA-EFE nuotrauka
Achilo kulnas
Pažįstantieji kardinolą A. Arborelijų apibūdina jį kaip išties romų, nuolankų ir dėmesingą klausytoją. Jis buvo giriamas, kad išliko ramus ir ištikimas Bažnyčios mokymui, net kai ateistai jį provokavo per televiziją. Tai jam pelnė tiek katalikų, tiek nekatalikų pagarbą.
Kardinolo A. Arborelijaus Achilo kulnas, regis, yra silpnas valdymo stilius. Pasak jį gerai pažįstančių dvasininkų ir pasauliečių, jis stengiasi bet kokia kaina išvengti konfliktų. Toks vadovavimo stilius per 27 metus sukėlė didelių problemų, įskaitant kaltinimus dėl aplink jį susidariusio valdžios vakuumo ir gana didelės darbuotojų kaitos.
Paklaustas, ar yra pasirengęs vieną dieną tapti popiežiumi, jis prisipažino: „Negaliu to pasakyti, nes tai atrodo visiškai nerealu. Bet tiesa – galimybė yra.“
Kardinolas Andersas Arborelius atvyksta į penktąjį kardinolų generalinės kongregacijos posėdį Vatikane 2025 m. balandžio 28 d. EPA-EFE nuotrauka
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
