Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Jeanas Marcas Aveline'as
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Devintojoje generalinėje kongregacijoje dalyvavo 177 kardinolai, iš jų 127 bus konklavoje. Diskusijose pasisakė 26 kardinolai.
Kardinolai nori pranašiško popiežiaus
Kardinolai pokalbiuose apie tai, ko Bažnyčia trokšta iš būsimo pontifikato, akcentavo dvigubą jos bendrystės uždavinį: bendrystę Bažnyčioje ir brolybę pasaulyje. Kardinolai dėkingai atsiliepė apie popiežiaus Pranciškaus liudijimą ir mokymą apaštališkajame paraginime Evangelii gaudium, svarstė apie popiežiaus pradėtus procesus, kurie laukia tolesnės eigos.
Kongregacijoje kalbėta apie Bažnyčių bendradarbiavimo ir solidarumo svarbą, Romos kurijos vaidmenį, padedant popiežiaus misijai, priminta Bažnyčios tarnystė dėl taikos ir ugdymo vertybė.
Jeruzalės lotynų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM išeina po kardinolų generalinės kongregacijos posėdžio Vatikane 2025 m. gegužės 2 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolai išsakė norą, kad naujasis popiežius būtų pranašiškas, Bažnyčia būtų ne užsidariusi, o išeinanti, nešanti šviesą į pasaulį, kuriam kaip niekad reikia vilties, – ją primena ir įtvirtina Bažnyčios švenčiamas Jubiliejus. Kardinolai ir toliau kalba apie sinodiškumą bei kolegialumą Bažnyčioje.
Taip pat apmąstoma ir tai, kaip pasaulis žvelgia į Bažnyčią, jo troškimai ir susidomėjimas Bažnyčia, kalbama apie Bažnyčią, kuri būtų pasaulyje, o ne užsidariusi savo pasaulyje. Šiuo aspektu labai svarbus ekumeninis dialogas ir Bažnyčios misija.
Viltis ir pasitikėjimas Šventąja Dvasia
Vatikane daugybė žurnalistų iš viso pasaulio laukia iš generalinės kongregacijos išeinančių kardinolų ir stengiasi juos užkalbinti. Kardinolai elgiasi santūriai, nesileidžia į ilgesnius pokalbius. Vienas kitas, kuris atsiliepia, žurnalistų paprašytas tarti žodį, dažniausiai atsako, kad išgyvena didelę viltį ir pasitikėjimą Šventąja Dvasia, kad Bažnyčia yra Jos vedama Jėzaus Kristaus keliu.
Taip pat pabrėžia, jog šiame etape labai svarbi malda, kad visas kardinolų mintis ir diskusijas vienytų Šventoji Dvasia.
Kardinolai septintosios gedulo devyndienio už popiežių Pranciškų dienos šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 2 d. EPA-EFE nuotrauka
Klausiami, ką svarsto apie naująjį popiežių, sako, kad kalbama ne apie kandidatus, bet apie Bažnyčią, kurią būsimasis popiežius toliau ves Pranciškaus nutiestu keliu, o tas kelias yra Jėzaus Kristaus ir Jo Evangelijos kelias, Vatikano II susirinkimo ir sinodalumo kelias.
Konklavos padėjėjų prisaikdinimas
Sekmadienį generalinė kongregacija nevyks. Daugelis kardinolų švęs Eucharistiją savo titulinėse Romos miesto bažnyčiose.
Pirmadienį, gegužės 5-ąją, vyks dvi generalinės kongregacijos – dešimtoji bus surengta rytą, joje kardinolai toliau tęs diskusijas, o popietę vienuoliktosios kongregacijos metu Pauliaus koplyčioje Vatikano rūmuose vyks konklavos padėjėjų prisaikdinimo ceremonija. Tarp pastarųjų yra Kardinolų kolegijos sekretorius, kuris eis konklavos asamblėjos sekretoriaus pareigas, liturginių apeigų vadovas ir jo padėjėjai, keli dvasininkai ir nuodėmklausiai, taip pat du gydytojai, jų padėjėjai bei Šv. Mortos namuose tarnaujantys darbuotojai.
Konklava prasidės trečiadienį, gegužės 7 d., 16.30 val. (vietos laiku, Lietuvos – 17.30 val.) įvyksiančia procesija iš Apaštalų rūmų Pauliaus koplyčios į Siksto koplyčią.
Kas bus po Pranciškaus?
Pasaulyje konklavinė įtampa auga – kas gi stos prie Bažnyčios vairo po Pranciškaus? Kokio popiežiaus reikia pasauliui šiais nelengvais laikais – principingo doktrinos sergėtojo ar gailestingumu ir atvirumu garsėjančio reformatoriaus?
Net JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikėlė save geriausiu kandidatu į Šventojo Petro Sostą... Deja, Bažnyčia veikia kitais principais – į Romos Katalikų Bažnyčios pontifiko sostą nesibalotiruojama – į jį deleguojama, klausant Šventosios Dvasios balso, bet ne dolerio ir ne riksmo.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Vienas iš papabili yra Marselio arkivyskupas ir tariamai popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausias įpėdinis – kardinolas JEANAS MARCAS AVELINE’AS.
Marselio arkivyskupas, kardinolas Jeanas Marcas Aveline'as po konsistorijos Vatikane 2022 m. rugpjūčio 27 d. EPA-EFE nuotrauka
Jis yra lengvai bendraujantis, heterodoksinių (liberalesnių arba netradiciškesnių) pažiūrų kardinolas, kuris yra širdingai atsidavęs migracijos ir tarpreliginio dialogo klausimams. Prancūzijos spaudoje dvasininkas dažnai vaizduojamas kaip popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausias prelatas (lot. praelatus – „esantis priekyje“, „privilegijuotas“ – garbės titulas Katalikų Bažnyčioje).
Jo kukli kilmė ir nuolatinis rūpinimasis arkivyskupijos periferijomis, dideliais žmonių srautais Marselyje, uostamiestyje prie Viduržemio jūros, atvirumas pasauliui akivaizdžiai palankiai veikė popiežiaus Pranciškaus nuomonę. Sakoma, kad juodu neoficialiai reguliariai susitikdavo Vatikane. Kardinolą J. M. Aveline'ą ypač gerai vertina politiniai ir bažnytiniai kairieji.
Pranciškaus mylimiausias
Kardinolas J. M. Aveline’as gimė Alžyro mieste Sidi bel Abès prieš 66 metus prancūzų šeimoje, kuri buvo apsigyvenusi Alžyre tada, kai šalis dar buvo valdoma Prancūzijos kolonija. Alžyrui po kruvino karo iškovojus nepriklausomybę, keturmetis Jeanas Marcas ir jo bendraamžiai buvo priversti išvykti iš šalies. Kaip ir visi žmonės, kurie grįžta į tėvynę po kurio laiko, jis su šeima klajojo iš viešbučio į viešbutį. Pirmiausia atvyko į miestelį Villejuif netoli Paryžiaus, o vėliau į Marselį. Būtent ten jo šeima pagaliau rado stabilumą. Dėl šios traumuojančios vaikystės patirties dvasininkas išlaikė ypatingą rūpestį migrantais ir jautrumą tremties temai.
Pasak Marselio mero Benoît Payano, kardinolas yra aukščiausio intelekto žmogus. Kiti jį apibūdina kaip turintį iš prigimties gerą ir labai įžvalgų charakterį. Prancūzijos katalikų dienraštyje „La Croix“ rašoma, kad kardinolas J. M. Aveline'as savo vyskupijoje laikomas tikru maldos žmogumi, labai mylimu ganytoju, gebančiu su tikinčiaisiais užmegzti ryšį. Šios savybės tarsi užtikrinamos Viduržemio jūros regiono švelnumo, suteikiančio kardinolui raminančią ir vienijančią dvasią. Sakoma, kad jam patinka bendrauti giliomis temomis ir ieškoti naujų būdų prieiti prie žmonių.
Popiežius Pranciškus apkabina kardinolą Jeaną Marcą Aveline'ą prie Jūros didvyrių ir aukų paminklo per susikaupimo akimirką su migrantais ir religiniais lyderiais Marselyje, Pietų Prancūzijoje, 44-ojoje apaštališkojoje kelionėje, skirtoje Viduržemio jūros susitikimui. EPA-EFE nuotrauka
Tačiau kritikai kai kurias kardinolo pažiūras laiko pavojingomis, nukrypstančiomis į indiferentizmą (požiūrį, pagal kurį visos religijos laikomos vienodai teisingomis). Jų teigimu, dvasininkas nutolsta nuo tradicinio katalikų tikėjimo, dieviškojo apreiškimo ir išganymo būtinybės Bažnyčiai supratimo.
Tačiau savo kritikams kardinolas J. M. Aveline’as irgi spinduliuoja palaikymą. Jis ėmėsi veiksmų, kad padrąsintų tradicinius katalikus – aukojo šv. Mišias senuoju ritu paskelbus dokumentą Traditionis Custodes. Jį išleidus tradicinės lotyniškos šv. Mišios pradėtos riboti administraciniais, liturginiais ir kanoniniais būdais.
Marselio arkivyskupas Jeanas Marcas Aveline'as sveikina popiežių Pranciškų baigiamojoje Viduržemio jūros regiono susitikimų sesijoje „Palais du Pharo“ rūmuose Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Kadangi kardinolas yra teologijos mokslininkas, švietimas jam ypač artimas. Aukštasis mokslas ir universitetiniai tyrimai yra bendras jo karjeros bruožas. 1992 m. jis Marselyje įkūrė Religijų mokslo ir teologijos institutą, jam vadovavo dešimt metų. Instituto misija – žvelgti į teologiją iš Viduržemio jūros regiono perspektyvos – per svetingumą ir dialogą bei krikščioniškąjį tikėjimą pateikti ją kultūrų ir religijų pliuralizmo kontekste, rodant, kad skirtingos religijos gali kartu sugyventi.
Popiežius Pranciškus paskyrė J. M. Aveline’ą kardinolu 2022-aisiais. Tuo metu jis tapo penktuoju Prancūzijos kardinolu, kuris turi teisę balsuoti renkant naują popiežių. Kai kurie Prancūzijoje dvasininko J. M. Aveline’o atėjimą mato kaip kardinolo Jeano Marie Lustiger dinastijos pabaigą. J. M. Lustiger buvo tvirtai ištikimas tradiciniam Katalikų Bažnyčios mokymui, ypač moralės klausimais, ir net po jo mirties Paryžiaus arkivyskupai dažniausiai būdavo jo teologijos tęsėjai. Dėl to Bažnyčia buvo matoma kaip konservatyvi jėga. J. M. Aveline’o prioritetai labiau atitinka popiežiaus Pranciškaus viziją, todėl tai tarsi atnešė naują erą į Prancūziją.
2025 m. balandžio 2 d. kardinolas J. M. Aveline’as buvo išrinktas naujuoju Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininku ir oficialiai šias pareigas pradės eiti liepos 1-ąją.
Migrantai ir kitos jautrios Bažnyčiai temos
Kardinolas yra labai jautrus migrantų ir tarpreliginio dialogo klausimams. Taip yra tiek dėl jo asmeninės istorijos, tiek dėl Marselio miesto, kur musulmonų bendruomenė yra ypač stipri ir skirtingų religijų tikintieji gyvena greta. Popiežius Pranciškus netgi svarstė galimybę paskirti kardinolą Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektu, tačiau nusprendė, kad jis tęs pastoracinį darbą Marselyje. Dvasininko požiūris į dialogą tarp religijų atspindi popiežiaus Pranciškaus požiūrį: vengti siekio atversti žmogų į kitą tikėjimą ir vietoj to pabrėžti religijų įvairovę, patirtį bei draugystę – visa tai yra svarbiau už teologines formules.
Popiežius Pranciškus su Viduržemio jūros regiono vyskupais (popiežiaus kairėje – Marselio arkivyskupas, kardinolas Jeanas Marcas Aveline'as) baigiamojoje Viduržemio jūros regiono susitikimų sesijoje „Palais du Pharo“ rūmuose Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Yra ginčytinų klausimų, kurie gali sukelti nesutarimų Bažnyčioje, pavyzdžiui, moterų diakonių įšventinimas, kunigų celibato privalomumas, išsiskyrusiųjų ir pakartotinai susituokusiųjų tikinčiųjų galimybės priimti Komuniją. Kardinolas J. M. Aveline’as laikosi atsargaus požiūrio dėl šių svarstymų ir neužima aiškios pozicijos.
Dvasininkas pritaria radikaliai decentralizacijai Bažnyčioje, kad ne tik viską spręstų Vatikanas, bet ir galios turėtų vietinės Bažnyčios. Jis dažnai kartoja, kad Bažnyčios svorio centras yra ne ji pati, o Dievo santykis su pasauliu. Grįžęs iš Prancūzijos vyskupų susirinkimo, jis teigė, kad Bažnyčią graužia pasididžiavimas: „Vietoj užsispyrusio siekio išsaugoti save kaip instituciją, ji turi sutikti prarasti viską, kad laimėtų Kristų. Jos išganymas slypi atsivertime į Evangeliją.“
Kardinolui J. M. Aveline’ui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įteikė prestižinį Garbės legiono ordiną. Dvasininkas tikriausiai ir toliau vadovautų Bažnyčiai ta pačia kryptimi kaip ir Pranciškus, tik suteiktų viskam lengvesnį, moksliškesnį ir ne tokį ideologinį atspalvį.
Popiežius Pranciškus su Marselio arkivyskupu, kardinolu Jeanu Marcu Aveline'u per privatų susitikimą su ekonominius sunkumus patiriančiais žmonėmis Gailestingumo misionierių namuose Viduržemio jūros regiono susitikimų (MED 2023) proga Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Jeruzalės lotynų patriarchas, kardinolas Pierbattista Pizzaballa OFM išeina po kardinolų generalinės kongregacijos posėdžio Vatikane 2025 m. gegužės 2 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolai išsakė norą, kad naujasis popiežius būtų pranašiškas, Bažnyčia būtų ne užsidariusi, o išeinanti, nešanti šviesą į pasaulį, kuriam kaip niekad reikia vilties, – ją primena ir įtvirtina Bažnyčios švenčiamas Jubiliejus. Kardinolai ir toliau kalba apie sinodiškumą bei kolegialumą Bažnyčioje.
Taip pat apmąstoma ir tai, kaip pasaulis žvelgia į Bažnyčią, jo troškimai ir susidomėjimas Bažnyčia, kalbama apie Bažnyčią, kuri būtų pasaulyje, o ne užsidariusi savo pasaulyje. Šiuo aspektu labai svarbus ekumeninis dialogas ir Bažnyčios misija.
Viltis ir pasitikėjimas Šventąja Dvasia
Vatikane daugybė žurnalistų iš viso pasaulio laukia iš generalinės kongregacijos išeinančių kardinolų ir stengiasi juos užkalbinti. Kardinolai elgiasi santūriai, nesileidžia į ilgesnius pokalbius. Vienas kitas, kuris atsiliepia, žurnalistų paprašytas tarti žodį, dažniausiai atsako, kad išgyvena didelę viltį ir pasitikėjimą Šventąja Dvasia, kad Bažnyčia yra Jos vedama Jėzaus Kristaus keliu.
Taip pat pabrėžia, jog šiame etape labai svarbi malda, kad visas kardinolų mintis ir diskusijas vienytų Šventoji Dvasia.
Kardinolai septintosios gedulo devyndienio už popiežių Pranciškų dienos šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. gegužės 2 d. EPA-EFE nuotrauka
Klausiami, ką svarsto apie naująjį popiežių, sako, kad kalbama ne apie kandidatus, bet apie Bažnyčią, kurią būsimasis popiežius toliau ves Pranciškaus nutiestu keliu, o tas kelias yra Jėzaus Kristaus ir Jo Evangelijos kelias, Vatikano II susirinkimo ir sinodalumo kelias.
Konklavos padėjėjų prisaikdinimas
Sekmadienį generalinė kongregacija nevyks. Daugelis kardinolų švęs Eucharistiją savo titulinėse Romos miesto bažnyčiose.
Pirmadienį, gegužės 5-ąją, vyks dvi generalinės kongregacijos – dešimtoji bus surengta rytą, joje kardinolai toliau tęs diskusijas, o popietę vienuoliktosios kongregacijos metu Pauliaus koplyčioje Vatikano rūmuose vyks konklavos padėjėjų prisaikdinimo ceremonija. Tarp pastarųjų yra Kardinolų kolegijos sekretorius, kuris eis konklavos asamblėjos sekretoriaus pareigas, liturginių apeigų vadovas ir jo padėjėjai, keli dvasininkai ir nuodėmklausiai, taip pat du gydytojai, jų padėjėjai bei Šv. Mortos namuose tarnaujantys darbuotojai.
Konklava prasidės trečiadienį, gegužės 7 d., 16.30 val. (vietos laiku, Lietuvos – 17.30 val.) įvyksiančia procesija iš Apaštalų rūmų Pauliaus koplyčios į Siksto koplyčią.
Kas bus po Pranciškaus?
Pasaulyje konklavinė įtampa auga – kas gi stos prie Bažnyčios vairo po Pranciškaus? Kokio popiežiaus reikia pasauliui šiais nelengvais laikais – principingo doktrinos sergėtojo ar gailestingumu ir atvirumu garsėjančio reformatoriaus?
Net JAV prezidentas Donaldas Trumpas išsikėlė save geriausiu kandidatu į Šventojo Petro Sostą... Deja, Bažnyčia veikia kitais principais – į Romos Katalikų Bažnyčios pontifiko sostą nesibalotiruojama – į jį deleguojama, klausant Šventosios Dvasios balso, bet ne dolerio ir ne riksmo.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Vienas iš papabili yra Marselio arkivyskupas ir tariamai popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausias įpėdinis – kardinolas JEANAS MARCAS AVELINE’AS.
Marselio arkivyskupas, kardinolas Jeanas Marcas Aveline'as po konsistorijos Vatikane 2022 m. rugpjūčio 27 d. EPA-EFE nuotrauka
Jis yra lengvai bendraujantis, heterodoksinių (liberalesnių arba netradiciškesnių) pažiūrų kardinolas, kuris yra širdingai atsidavęs migracijos ir tarpreliginio dialogo klausimams. Prancūzijos spaudoje dvasininkas dažnai vaizduojamas kaip popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausias prelatas (lot. praelatus – „esantis priekyje“, „privilegijuotas“ – garbės titulas Katalikų Bažnyčioje).
Jo kukli kilmė ir nuolatinis rūpinimasis arkivyskupijos periferijomis, dideliais žmonių srautais Marselyje, uostamiestyje prie Viduržemio jūros, atvirumas pasauliui akivaizdžiai palankiai veikė popiežiaus Pranciškaus nuomonę. Sakoma, kad juodu neoficialiai reguliariai susitikdavo Vatikane. Kardinolą J. M. Aveline'ą ypač gerai vertina politiniai ir bažnytiniai kairieji.
Pranciškaus mylimiausias
Kardinolas J. M. Aveline’as gimė Alžyro mieste Sidi bel Abès prieš 66 metus prancūzų šeimoje, kuri buvo apsigyvenusi Alžyre tada, kai šalis dar buvo valdoma Prancūzijos kolonija. Alžyrui po kruvino karo iškovojus nepriklausomybę, keturmetis Jeanas Marcas ir jo bendraamžiai buvo priversti išvykti iš šalies. Kaip ir visi žmonės, kurie grįžta į tėvynę po kurio laiko, jis su šeima klajojo iš viešbučio į viešbutį. Pirmiausia atvyko į miestelį Villejuif netoli Paryžiaus, o vėliau į Marselį. Būtent ten jo šeima pagaliau rado stabilumą. Dėl šios traumuojančios vaikystės patirties dvasininkas išlaikė ypatingą rūpestį migrantais ir jautrumą tremties temai.
Pasak Marselio mero Benoît Payano, kardinolas yra aukščiausio intelekto žmogus. Kiti jį apibūdina kaip turintį iš prigimties gerą ir labai įžvalgų charakterį. Prancūzijos katalikų dienraštyje „La Croix“ rašoma, kad kardinolas J. M. Aveline'as savo vyskupijoje laikomas tikru maldos žmogumi, labai mylimu ganytoju, gebančiu su tikinčiaisiais užmegzti ryšį. Šios savybės tarsi užtikrinamos Viduržemio jūros regiono švelnumo, suteikiančio kardinolui raminančią ir vienijančią dvasią. Sakoma, kad jam patinka bendrauti giliomis temomis ir ieškoti naujų būdų prieiti prie žmonių.
Popiežius Pranciškus apkabina kardinolą Jeaną Marcą Aveline'ą prie Jūros didvyrių ir aukų paminklo per susikaupimo akimirką su migrantais ir religiniais lyderiais Marselyje, Pietų Prancūzijoje, 44-ojoje apaštališkojoje kelionėje, skirtoje Viduržemio jūros susitikimui. EPA-EFE nuotrauka
Tačiau kritikai kai kurias kardinolo pažiūras laiko pavojingomis, nukrypstančiomis į indiferentizmą (požiūrį, pagal kurį visos religijos laikomos vienodai teisingomis). Jų teigimu, dvasininkas nutolsta nuo tradicinio katalikų tikėjimo, dieviškojo apreiškimo ir išganymo būtinybės Bažnyčiai supratimo.
Tačiau savo kritikams kardinolas J. M. Aveline’as irgi spinduliuoja palaikymą. Jis ėmėsi veiksmų, kad padrąsintų tradicinius katalikus – aukojo šv. Mišias senuoju ritu paskelbus dokumentą Traditionis Custodes. Jį išleidus tradicinės lotyniškos šv. Mišios pradėtos riboti administraciniais, liturginiais ir kanoniniais būdais.
Marselio arkivyskupas Jeanas Marcas Aveline'as sveikina popiežių Pranciškų baigiamojoje Viduržemio jūros regiono susitikimų sesijoje „Palais du Pharo“ rūmuose Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Kadangi kardinolas yra teologijos mokslininkas, švietimas jam ypač artimas. Aukštasis mokslas ir universitetiniai tyrimai yra bendras jo karjeros bruožas. 1992 m. jis Marselyje įkūrė Religijų mokslo ir teologijos institutą, jam vadovavo dešimt metų. Instituto misija – žvelgti į teologiją iš Viduržemio jūros regiono perspektyvos – per svetingumą ir dialogą bei krikščioniškąjį tikėjimą pateikti ją kultūrų ir religijų pliuralizmo kontekste, rodant, kad skirtingos religijos gali kartu sugyventi.
Popiežius Pranciškus paskyrė J. M. Aveline’ą kardinolu 2022-aisiais. Tuo metu jis tapo penktuoju Prancūzijos kardinolu, kuris turi teisę balsuoti renkant naują popiežių. Kai kurie Prancūzijoje dvasininko J. M. Aveline’o atėjimą mato kaip kardinolo Jeano Marie Lustiger dinastijos pabaigą. J. M. Lustiger buvo tvirtai ištikimas tradiciniam Katalikų Bažnyčios mokymui, ypač moralės klausimais, ir net po jo mirties Paryžiaus arkivyskupai dažniausiai būdavo jo teologijos tęsėjai. Dėl to Bažnyčia buvo matoma kaip konservatyvi jėga. J. M. Aveline’o prioritetai labiau atitinka popiežiaus Pranciškaus viziją, todėl tai tarsi atnešė naują erą į Prancūziją.
2025 m. balandžio 2 d. kardinolas J. M. Aveline’as buvo išrinktas naujuoju Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininku ir oficialiai šias pareigas pradės eiti liepos 1-ąją.
Migrantai ir kitos jautrios Bažnyčiai temos
Kardinolas yra labai jautrus migrantų ir tarpreliginio dialogo klausimams. Taip yra tiek dėl jo asmeninės istorijos, tiek dėl Marselio miesto, kur musulmonų bendruomenė yra ypač stipri ir skirtingų religijų tikintieji gyvena greta. Popiežius Pranciškus netgi svarstė galimybę paskirti kardinolą Tarpreliginio dialogo dikasterijos prefektu, tačiau nusprendė, kad jis tęs pastoracinį darbą Marselyje. Dvasininko požiūris į dialogą tarp religijų atspindi popiežiaus Pranciškaus požiūrį: vengti siekio atversti žmogų į kitą tikėjimą ir vietoj to pabrėžti religijų įvairovę, patirtį bei draugystę – visa tai yra svarbiau už teologines formules.
Popiežius Pranciškus su Viduržemio jūros regiono vyskupais (popiežiaus kairėje – Marselio arkivyskupas, kardinolas Jeanas Marcas Aveline'as) baigiamojoje Viduržemio jūros regiono susitikimų sesijoje „Palais du Pharo“ rūmuose Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Yra ginčytinų klausimų, kurie gali sukelti nesutarimų Bažnyčioje, pavyzdžiui, moterų diakonių įšventinimas, kunigų celibato privalomumas, išsiskyrusiųjų ir pakartotinai susituokusiųjų tikinčiųjų galimybės priimti Komuniją. Kardinolas J. M. Aveline’as laikosi atsargaus požiūrio dėl šių svarstymų ir neužima aiškios pozicijos.
Dvasininkas pritaria radikaliai decentralizacijai Bažnyčioje, kad ne tik viską spręstų Vatikanas, bet ir galios turėtų vietinės Bažnyčios. Jis dažnai kartoja, kad Bažnyčios svorio centras yra ne ji pati, o Dievo santykis su pasauliu. Grįžęs iš Prancūzijos vyskupų susirinkimo, jis teigė, kad Bažnyčią graužia pasididžiavimas: „Vietoj užsispyrusio siekio išsaugoti save kaip instituciją, ji turi sutikti prarasti viską, kad laimėtų Kristų. Jos išganymas slypi atsivertime į Evangeliją.“
Kardinolui J. M. Aveline’ui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įteikė prestižinį Garbės legiono ordiną. Dvasininkas tikriausiai ir toliau vadovautų Bažnyčiai ta pačia kryptimi kaip ir Pranciškus, tik suteiktų viskam lengvesnį, moksliškesnį ir ne tokį ideologinį atspalvį.
Popiežius Pranciškus su Marselio arkivyskupu, kardinolu Jeanu Marcu Aveline'u per privatų susitikimą su ekonominius sunkumus patiriančiais žmonėmis Gailestingumo misionierių namuose Viduržemio jūros regiono susitikimų (MED 2023) proga Marselyje, Prancūzijoje, 2023 m. rugsėjo 23 d. EPA-EFE nuotrauka
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
