P. Jurkevičius prisiminė susitikimą su Pranciškumi: „Jo žvilgsnis buvo tarsi nebe pontifiko, o sporto entuziasto“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Žinią, kad antrąją šv. Velykų dieną netekome pontifiko, dienraščio „Bernardinai.lt“ pašnekovas sutiko nustebęs.
„Netikėjau, kad tai įvyks po pirmosios Velykų dienos. Man paskambino dukra Barbora, kuri tuo metu vedė ekskursiją Romoje prie Koliziejaus, ir tada (per telefoną) pasigirdo balsas. Buvo Romos gimtadienio diena – Natale di Roma, – todėl visi pamanė, kad Romos meras paskelbs sveikinimą miestui. Tačiau tai buvo ne sveikinimas, o žinia apie Pranciškaus mirtį“, – pasakoja jis ir priduria, kad panašus netikėtumo jausmas buvo apėmęs ir 2013 metais, kai popiežius Benediktas XVI paskelbė besitraukiantis.
Žurnalistas Paulius Jurkevičius. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak P. Jurkevičiaus, simboliška, kad paskutinės Pranciškaus dienos buvo ne ligoninės palatoje, o Vatikane, Šv. Mortos namuose. „Paskutinis jo pasimatymas su tikinčiaisiais Šv. Petro aikštėje buvo didelė netikėtumo galia, kurios niekas negalėjo suplanuoti ar įsivaizduoti, kad taip įvyks“, – tikina žurnalistas.
Žmonėms artimas popiežius
Jis pasakoja, kad Romoje pontifikas buvo populiarus. „Paprasti žmonės, tikintieji Pranciškų gerbė, mylėjo ir puikiai suprato, nes jis turėjo ypač empatišką gebėjimą kalbėti paprastiems žmonėms jų kalba. Benediktas XVI buvo intelektualus pontifikas, teologijos teoretikas, bet jo mintys mažiau pasiekdavo paprastus tikinčiuosius. Manau, kad popiežius Pranciškus buvo artimas, suprantamas Romos žmonėms ir jų mylimas“, – sako pašnekovas.
Pačioje pontifikato pradžioje P. Jurkevičiui teko akis į akį susidurti su Pranciškumi per apaštališkąjį vizitą. „Jis visada pasižymėjo smalsiu žvilgsniu į pokalbį, pašnekovą, aplinkinius žmones, empatija. Tuo metu Apaštalininkų bibliotekoje, kai visi žurnalistai išėjo, aš likau vienas. Tą akimirką buvo sudėtinga suvokti, ko galėčiau Pranciškaus paklausti, todėl, žinodamas jo aistrą sportui, uždaviau neprotokolinį klausimą“, – susitikimą prisimena žurnalistas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje po pontifiko mirties pasirodžiusią kritiką jam dėl pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, P. Jurkevičius tvirtina, kad Pranciškus nelaikė žodžio kišenėje ir nesakė to, ko tikėjomės.
„Galėčiau kritiškai atsiliepti apie tuos visuomenės sluoksnius, kurie į popiežių žiūri kaip į politikos lyderį, o ne universalų Bažnyčios ganytoją. Labai siaura vertinti per Ukrainos karo dalykus. Neturime pamiršti, kad tai ganytojas, pontifikas, atstovaujantis ne tik politikai, bet ir eilinių žmonių, esančių visai kitame pasaulio krašte, siekiams“, – pabrėžia pašnekovas.
Tikisi popiežiaus iš Italijos
Gegužės 7-ąją prasideda konklava, kurioje bus renkamas naujas popiežius. Paklaustas, kokio ganytojo reikia šių dienų Bažnyčiai, žurnalistas teigia, kad, stebint pastarojo dešimtmečio procesus, būtų idealu, jeigu Bažnyčią toliau valdytų kardinolas iš Italijos.
„Taip jis suartintų įvairius Bažnyčios tarnus – amerikiečių, europiečių vyskupus ir kitus. Truputį jaučiamas Bažnyčios išsidalijimas į įvairias įtakos sferas, ypač tarp vadinamųjų kardinolų demokratų ir kardinolų konservatorių. Tam reikėtų itališkos Bažnyčios diplomatijos“, – tikina P. Jurkevičius.
Kardinolai prieš konklavą dalyvauja šv. Mišiose „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus rinkimus“) Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2013 m. kovo 12 d. EPA-EFE nuotrauka
Pasak jo, jaučiama, kad prie popiežiaus Pranciškaus Vatikano valstybės sekretoriumi buvęs Pietro Parolinas randa bendrą kalbą su įvairiomis viso pasaulio vyskupijomis. „Jis ne sykį pademonstravo savo asmeninį palankumą Lietuvai: buvo du kartus atvykęs į Vilnių, praėjusiais metais aukojo Mišias Romos lietuvių bendruomenei Jėzaus Vardo bažnyčioje Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo šventės proga. Nors Italijos kardinolų konklavoje dalyvaus rekordiškai mažiausias skaičius, visi jie yra ypatingi, matomi ir girdimi Bažnyčios gyvenime“, – tvirtina pašnekovas.
Trečiadienį prasidėsiančioje konklavoje balsuoti gali 135 kardinolai, neturintys 80 metų, tačiau jau patvirtinta, kad du iš jų nedalyvaus dėl sveikatos, o už lėšų pasisavinimą nuteistas kardinolas Angelo Becciu taip pat nerinks naujo pontifiko.
Penktadienį ant Siksto koplyčios, kurioje kardinolai rinksis slaptai balsuoti, įrengtas specialus kaminas – iš jo rūksiančiais dūmais bus pranešta apie popiežiaus Pranciškaus įpėdinio išrinkimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Žurnalistas Paulius Jurkevičius. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotrauka
Pasak P. Jurkevičiaus, simboliška, kad paskutinės Pranciškaus dienos buvo ne ligoninės palatoje, o Vatikane, Šv. Mortos namuose. „Paskutinis jo pasimatymas su tikinčiaisiais Šv. Petro aikštėje buvo didelė netikėtumo galia, kurios niekas negalėjo suplanuoti ar įsivaizduoti, kad taip įvyks“, – tikina žurnalistas.
Žmonėms artimas popiežius
Jis pasakoja, kad Romoje pontifikas buvo populiarus. „Paprasti žmonės, tikintieji Pranciškų gerbė, mylėjo ir puikiai suprato, nes jis turėjo ypač empatišką gebėjimą kalbėti paprastiems žmonėms jų kalba. Benediktas XVI buvo intelektualus pontifikas, teologijos teoretikas, bet jo mintys mažiau pasiekdavo paprastus tikinčiuosius. Manau, kad popiežius Pranciškus buvo artimas, suprantamas Romos žmonėms ir jų mylimas“, – sako pašnekovas.
Pačioje pontifikato pradžioje P. Jurkevičiui teko akis į akį susidurti su Pranciškumi per apaštališkąjį vizitą. „Jis visada pasižymėjo smalsiu žvilgsniu į pokalbį, pašnekovą, aplinkinius žmones, empatija. Tuo metu Apaštalininkų bibliotekoje, kai visi žurnalistai išėjo, aš likau vienas. Tą akimirką buvo sudėtinga suvokti, ko galėčiau Pranciškaus paklausti, todėl, žinodamas jo aistrą sportui, uždaviau neprotokolinį klausimą“, – susitikimą prisimena žurnalistas.
Jo žvilgsnis buvo tarsi nebe pontifiko, o sporto entuziasto. Tikėjausi, kad jis nusistebės: „Kas čia per klausimas?“ ar „Kodėl manęs klausinėji apie tai, kas nesusiję su Bažnyčia?“, bet šis atsakymas tik įrodė jo gebėjimą bendrauti visomis temomis.„Tą vakarą Europos čempionate turėjo rungtyniauti Italijos ir Lietuvos rinktinės, todėl paklausiau: „Šventenybe, šiandien žais Lietuva, kurią jūs palaiminote, ir Italija – už ką melsitės?“ Jis man pirštu parodė, kad neatsakys į šį klausimą, bet pasakė Vidiamo (liet. „Pažiūrėsime“). Jo žvilgsnis buvo tarsi nebe pontifiko, o sporto entuziasto. Tikėjausi, kad jis nusistebės: „Kas čia per klausimas?“ ar „Kodėl manęs klausinėji apie tai, kas nesusiję su Bažnyčia?“, bet šis atsakymas tik įrodė jo gebėjimą bendrauti visomis temomis“, – teigia jis. Siekis demokratizuoti Bažnyčią Anot P. Jurkevičiaus, koks Pranciškus būdavo Vatikano kurijoje su bendradarbiais – nežinome, tačiau galime numanyti iš jo aplinkinių pasakojimų. „Žinome, kad jis norėjo sutvarkyti savo kleboniją, šiuo atveju Romos vyskupiją, Vatikano kuriją – tai girdime ir iš popiežiaus bendradarbių. Kita vertus, kiek primiršti kiti jo veiklos aspektai, pavyzdžiui, Bažnyčios demokratizavimas, noras išplėsti Sinodo erdvę, diskusiją – tai patiko ne visiems ir buvo aiški demokratizavimo poreikio opozicija“, – aiškina žurnalistas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje po pontifiko mirties pasirodžiusią kritiką jam dėl pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu, P. Jurkevičius tvirtina, kad Pranciškus nelaikė žodžio kišenėje ir nesakė to, ko tikėjomės.
„Galėčiau kritiškai atsiliepti apie tuos visuomenės sluoksnius, kurie į popiežių žiūri kaip į politikos lyderį, o ne universalų Bažnyčios ganytoją. Labai siaura vertinti per Ukrainos karo dalykus. Neturime pamiršti, kad tai ganytojas, pontifikas, atstovaujantis ne tik politikai, bet ir eilinių žmonių, esančių visai kitame pasaulio krašte, siekiams“, – pabrėžia pašnekovas.
Tikisi popiežiaus iš Italijos
Gegužės 7-ąją prasideda konklava, kurioje bus renkamas naujas popiežius. Paklaustas, kokio ganytojo reikia šių dienų Bažnyčiai, žurnalistas teigia, kad, stebint pastarojo dešimtmečio procesus, būtų idealu, jeigu Bažnyčią toliau valdytų kardinolas iš Italijos.
„Taip jis suartintų įvairius Bažnyčios tarnus – amerikiečių, europiečių vyskupus ir kitus. Truputį jaučiamas Bažnyčios išsidalijimas į įvairias įtakos sferas, ypač tarp vadinamųjų kardinolų demokratų ir kardinolų konservatorių. Tam reikėtų itališkos Bažnyčios diplomatijos“, – tikina P. Jurkevičius.
Kardinolai prieš konklavą dalyvauja šv. Mišiose „Pro Eligendo Romano Pontifice“ („Už Romos popiežiaus rinkimus“) Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2013 m. kovo 12 d. EPA-EFE nuotrauka
Pasak jo, jaučiama, kad prie popiežiaus Pranciškaus Vatikano valstybės sekretoriumi buvęs Pietro Parolinas randa bendrą kalbą su įvairiomis viso pasaulio vyskupijomis. „Jis ne sykį pademonstravo savo asmeninį palankumą Lietuvai: buvo du kartus atvykęs į Vilnių, praėjusiais metais aukojo Mišias Romos lietuvių bendruomenei Jėzaus Vardo bažnyčioje Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo šventės proga. Nors Italijos kardinolų konklavoje dalyvaus rekordiškai mažiausias skaičius, visi jie yra ypatingi, matomi ir girdimi Bažnyčios gyvenime“, – tvirtina pašnekovas.
Trečiadienį prasidėsiančioje konklavoje balsuoti gali 135 kardinolai, neturintys 80 metų, tačiau jau patvirtinta, kad du iš jų nedalyvaus dėl sveikatos, o už lėšų pasisavinimą nuteistas kardinolas Angelo Becciu taip pat nerinks naujo pontifiko.
Penktadienį ant Siksto koplyčios, kurioje kardinolai rinksis slaptai balsuoti, įrengtas specialus kaminas – iš jo rūksiančiais dūmais bus pranešta apie popiežiaus Pranciškaus įpėdinio išrinkimą.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
