Nesupranta sprendimo dėl pedagogų, turinčių daktaro laipsnį: Vyriausybė šiuos metus pažymi mokytojo prestižo laidojimu
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Ministrų kabinetas tokį sprendimą priėmė teikdamas išvadą Seimui dėl praėjusią kadenciją Laisvės partijos nario Vytauto Mitalo pateikto projekto. Dabartinis Vilniaus vicemeras siūlė nustatyti, kad mokytojams, dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį, pareiginės algos koeficientai būtų didinami 25 proc.
Savo idėją V. Mitalas aiškino siekiu pritraukti aukščiausią mokslinę kvalifikaciją turinčius asmenis dirbti bendrojo ugdymo mokyklose ir didinti jose jau dirbančių mokslų daktarų motyvaciją.
A. Šileris: Vyriausybė šiuos metus pažymi laidodama mokytojo prestižą
Kad toks sprendimas negerina požiūrio į pedagogus, dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako buvęs Vilniaus vicemeras, švietimo ekspertas dr. ARŪNAS ŠILERIS, kurio iniciatyva jau nuo pernai vasario daktaro laipsnį turintys mokytojai sostinėje gauna priedus.
Švietimo ekspertas dr. Arūnas Šileris. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Labai gaila, kad naujoji Vyriausybė šiuos metus pažymi mokytojo prestižo laidojimo apeigomis. Dar ne taip seniai diskutuota, kad galbūt visi Lietuvos mokytojai turėtų būti įgiję magistro laipsnį – kaip tam tikrą kokybės ženklą, mokytojo profesiją siejant ne tik su gebėjimu gerai išdėstyti vadovėlio medžiagą, bet ir su aukštesnio lygio intelektiniais gebėjimais“, – tikina A. Šileris.
Pasak pašnekovo, mokslų daktaro laipsnį įgiję žmonės neabejotinai gali ieškoti ir rasti savo vietą mokykloje. „Nepriklausomai nuo to, kokia etato dalimi dirbama, neabejotina, kad tokio intelektinio pajėgumo žmonių skaičiaus didėjimas būtų labai naudingas ypač gabiems, didesnių ambicijų turintiems vaikams. Galėčiau tik pasvajoti, kad mano vaikus fizikos, chemijos ar matematikos mokytų mokslų daktarai. Man tai – neabejotinos kokybės ženklas“, – tvirtina švietimo ekspertas.
Nekeliama reikalavimo turėti daktaro laipsnį
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams nėra keliami reikalavimai turėti mokslų daktaro laipsnį. „Ministerijos nuomone, siūloma priemonė paliestų tik nedidelę dalį asmenų ir nepadarytų didesnio poveikio mokytojų personalui atnaujinti.
Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, siekiama įgyvendinti priemones, įskaitant ir nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, kurios ne taikomos atskiroms asmenų grupėms, bet apskritai didina mokytojo profesijos patrauklumą“, – teigia ŠMSM.
Ministerijos tikinimu, siūlomas atlyginimo didinimo kriterijus – įgytas mokslų daktaro laipsnis – būtų siejamas ne su mokytojo pareigomis, darbo sudėtingumu ar kitais darbui atlikti būtinais kriterijais, o su darbuotojo akademiniais pasiekimais, kurie nėra privalomi mokytojo funkcijoms.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Taip pat, aiškina ŠMSM, tai būtų diskriminacinė nuostata mokytojų, dirbančių ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, atžvilgiu. „Bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai gali dirbti ne tik pagal bendrojo ugdymo, bet ir pagal neformaliojo švietimo programas. Pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinio mokymo įstaigose bei neformaliojo švietimo įstaigose“, – teigia ministerija.
A. Šileris kritikuoja tokią poziciją. „Deja, Vyriausybės išvados dokumente mokslinis laipsnis nuvertintas iki visiškai bereikšmio kriterijaus, į paviršių iškeliant formalų mokytojo pareigybei nustatytų funkcijų turinį, teigiama, kad mokslų daktaro laipsnis nėra privalomas tokioms funkcijoms atlikti.
Daktaro laipsniui priešinama ir kaip pranašesnė bei reikšmingesnė akcentuojama kvalifikacinė kategorija. Beje, bent jau anksčiau į advokatų sąrašus, be privalomos dvejų metų trukmės praktikos ir egzaminų, būdavo įrašomi teisės srities mokslų daktarai, tad akivaizdu, kad tam tikrų privalumų suteikimas mokslų daktarams nebūtų jokia naujiena“, – pabrėžia pašnekovas.
Nėra lėšų?
ŠMSM vertinimu, siūlymui įgyvendinti per metus reikėtų apie 1,36 mln. eurų. O jeigu priedai būtų mokami ne tik bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams, bet ir ikimokyklinio bei neformaliojo švietimo įstaigose, profesinio mokymo įstaigose, per metus tai kainuotų apie 3,2 mln. eurų, nes tokių pedagogų yra beveik pusė tūkstančio.
„Lėšos įstatymo projektui įgyvendinti 2025–2027 metų valstybės biudžete nėra numatytos. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų lėšų šiam tikslui nėra galimybių“, – teigia ŠMSM.
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
Jis pabrėžia, kad ateityje, jei būtų grįžtama prie šio klausimo, svarbu, jog sistema būtų sustyguota ir nuosekli. „Pavyzdžiui, jeigu siūlomas 25 proc. priedas, reikia žiūrėti, ar jis atitinka kvalifikaciją, ar yra nuoseklus, palyginti su kitais skatinimais už kvalifikacijos kėlimą“, – aiškina jis.
Daktaro laipsnį turinčių mokytojų priedams nepritarianti ŠMSM teigia, kad, sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, turi būti įgyvendinamos priemonės, kurios gerintų visiems mokytojams darbo sąlygas ir didintų šios profesijos patrauklumą. Anot jos, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įrašyti konkretūs veiksmai, numatantys tolesnį nuoseklų mokytojų darbo užmokesčio didinimą, administracinės naštos ir biurokratinių reikalavimų mažinimą, pedagogų rengimą ir kompetencijų tobulinimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad vasarį švietimo ministrė Raminta Popovienė teigė neatmetanti idėjos skatinti daktaro laipsnį turinčius pedagogus. „Šis klausimas tikrai svarstytinas. <...> Mes apie tai kalbėjome ir netgi savo metinių priemonių plane esame tai numatę“, – interviu „Bernardinai.lt“ teigė ji.
Šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose dirba 267 mokytojai, turintys daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, iš jų – 253 bendrojo ugdymo mokytojai, 11 meninio ugdymo mokytojų ir trys neformaliojo švietimo mokytojai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Švietimo ekspertas dr. Arūnas Šileris. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
„Labai gaila, kad naujoji Vyriausybė šiuos metus pažymi mokytojo prestižo laidojimo apeigomis. Dar ne taip seniai diskutuota, kad galbūt visi Lietuvos mokytojai turėtų būti įgiję magistro laipsnį – kaip tam tikrą kokybės ženklą, mokytojo profesiją siejant ne tik su gebėjimu gerai išdėstyti vadovėlio medžiagą, bet ir su aukštesnio lygio intelektiniais gebėjimais“, – tikina A. Šileris.
Pasak pašnekovo, mokslų daktaro laipsnį įgiję žmonės neabejotinai gali ieškoti ir rasti savo vietą mokykloje. „Nepriklausomai nuo to, kokia etato dalimi dirbama, neabejotina, kad tokio intelektinio pajėgumo žmonių skaičiaus didėjimas būtų labai naudingas ypač gabiems, didesnių ambicijų turintiems vaikams. Galėčiau tik pasvajoti, kad mano vaikus fizikos, chemijos ar matematikos mokytų mokslų daktarai. Man tai – neabejotinos kokybės ženklas“, – tvirtina švietimo ekspertas.
Nekeliama reikalavimo turėti daktaro laipsnį
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams nėra keliami reikalavimai turėti mokslų daktaro laipsnį. „Ministerijos nuomone, siūloma priemonė paliestų tik nedidelę dalį asmenų ir nepadarytų didesnio poveikio mokytojų personalui atnaujinti.
Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, siekiama įgyvendinti priemones, įskaitant ir nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, kurios ne taikomos atskiroms asmenų grupėms, bet apskritai didina mokytojo profesijos patrauklumą“, – teigia ŠMSM.
Ministerijos tikinimu, siūlomas atlyginimo didinimo kriterijus – įgytas mokslų daktaro laipsnis – būtų siejamas ne su mokytojo pareigomis, darbo sudėtingumu ar kitais darbui atlikti būtinais kriterijais, o su darbuotojo akademiniais pasiekimais, kurie nėra privalomi mokytojo funkcijoms.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Taip pat, aiškina ŠMSM, tai būtų diskriminacinė nuostata mokytojų, dirbančių ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, atžvilgiu. „Bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai gali dirbti ne tik pagal bendrojo ugdymo, bet ir pagal neformaliojo švietimo programas. Pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir profesinio mokymo įstaigose bei neformaliojo švietimo įstaigose“, – teigia ministerija.
A. Šileris kritikuoja tokią poziciją. „Deja, Vyriausybės išvados dokumente mokslinis laipsnis nuvertintas iki visiškai bereikšmio kriterijaus, į paviršių iškeliant formalų mokytojo pareigybei nustatytų funkcijų turinį, teigiama, kad mokslų daktaro laipsnis nėra privalomas tokioms funkcijoms atlikti.
Daktaro laipsniui priešinama ir kaip pranašesnė bei reikšmingesnė akcentuojama kvalifikacinė kategorija. Beje, bent jau anksčiau į advokatų sąrašus, be privalomos dvejų metų trukmės praktikos ir egzaminų, būdavo įrašomi teisės srities mokslų daktarai, tad akivaizdu, kad tam tikrų privalumų suteikimas mokslų daktarams nebūtų jokia naujiena“, – pabrėžia pašnekovas.
Nėra lėšų?
ŠMSM vertinimu, siūlymui įgyvendinti per metus reikėtų apie 1,36 mln. eurų. O jeigu priedai būtų mokami ne tik bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams, bet ir ikimokyklinio bei neformaliojo švietimo įstaigose, profesinio mokymo įstaigose, per metus tai kainuotų apie 3,2 mln. eurų, nes tokių pedagogų yra beveik pusė tūkstančio.
„Lėšos įstatymo projektui įgyvendinti 2025–2027 metų valstybės biudžete nėra numatytos. Atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų lėšų šiam tikslui nėra galimybių“, – teigia ŠMSM.
Džiugu, kad bent Vilniaus savivaldybė nuosekliai skiria lėšų mokėti priedams už mokslinį laipsnį, todėl sprendimas neįtvirtinti tokios tvarkos visų pirma nepalankus keliems šimtams mokslo daktarų, dirbančių kituose Lietuvos miestuose.Anot švietimo eksperto, ministerijos pozicija yra keista, nes išvadoje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, skirti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto šiam tikslui nėra galimybių. „Priminsiu, kad kalbėta apie 1,36 milijono eurų vieniems metams. Džiugu, kad bent Vilniaus savivaldybė nuosekliai skiria lėšų mokėti priedams už mokslinį laipsnį, todėl sprendimas neįtvirtinti tokios tvarkos visų pirma nepalankus keliems šimtams mokslo daktarų, dirbančių kituose Lietuvos miestuose“, – tikina A. Šileris. Kaip yra skelbusi Vilniaus miesto savivaldybė, kokį priedą skirti daktaro laipsnį turintiems sostinės mokytojams, numato pačios mokyklos, tačiau jis negali būti didesnis nei 20 procentų. A. Lašas: laipsnis skatina augimą, tai yra valstybės ir mokyklos interesas Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbintas švietimo ekspertas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS taip pat nesupranta Vyriausybės pozicijos. „Esu už tai, kad būtų skatinamas kvalifikacijos kėlimas ir būtų atitinkamai atlyginama. Mokslinis edukologijos ar konkretaus dalyko srities laipsnis skatina žmogaus augimą, ir tai yra valstybės bei mokyklos interesas, toks žmogus kuria pridėtinę vertę“, – sako jis. Pasak pašnekovo, skatinimas yra teisingas. „Tik klausimas, kaip būtų sudėliota sistema, kad nebūtų dvigubo ar neadekvataus mokėjimo. Visada aukštesnės kvalifikacijos žmonės gauna papildomas paskatas ir papildomą atlyginimą, šiuo atveju mokslo laipsnis turėtų būti traktuojamas kaip aukštesnės kvalifikacijos įrodymas“, – tikina A. Lašas.
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
Jis pabrėžia, kad ateityje, jei būtų grįžtama prie šio klausimo, svarbu, jog sistema būtų sustyguota ir nuosekli. „Pavyzdžiui, jeigu siūlomas 25 proc. priedas, reikia žiūrėti, ar jis atitinka kvalifikaciją, ar yra nuoseklus, palyginti su kitais skatinimais už kvalifikacijos kėlimą“, – aiškina jis.
Daktaro laipsnį turinčių mokytojų priedams nepritarianti ŠMSM teigia, kad, sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, turi būti įgyvendinamos priemonės, kurios gerintų visiems mokytojams darbo sąlygas ir didintų šios profesijos patrauklumą. Anot jos, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įrašyti konkretūs veiksmai, numatantys tolesnį nuoseklų mokytojų darbo užmokesčio didinimą, administracinės naštos ir biurokratinių reikalavimų mažinimą, pedagogų rengimą ir kompetencijų tobulinimą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad vasarį švietimo ministrė Raminta Popovienė teigė neatmetanti idėjos skatinti daktaro laipsnį turinčius pedagogus. „Šis klausimas tikrai svarstytinas. <...> Mes apie tai kalbėjome ir netgi savo metinių priemonių plane esame tai numatę“, – interviu „Bernardinai.lt“ teigė ji.
Šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose dirba 267 mokytojai, turintys daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį, iš jų – 253 bendrojo ugdymo mokytojai, 11 meninio ugdymo mokytojų ir trys neformaliojo švietimo mokytojai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
