Kas iš konklavos išeis kaip popiežius? Kardinolas Luisas Antonio Tagle
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Konstruktyviausiai tai aptariama generalinėse kardinolų kongregacijose, kurios yra uždaros, todėl mes galime sužinoti tik bendruosius dalykus, ką svarsto kardinolai ruošdamiesi konklavai, kuri įvyks gegužės 7-ąją.
Septintoji generalinė kardinolų kongregacija
Šventojo Sosto spaudos salės direktorius Matteo Bruni pranešė pagrindinius dalykus, kurie buvo aptarti septintojoje generalinėje kardinolų kongregacijoje balandžio 30 d.
Sakoma, kad joje daugiausia dėmesio buvo skirta Šventojo Sosto ir Vatikano miesto valstybės ekonominiams klausimams aptarti. Kongregacijoje dalyvavo 181 kardinolas, tarp jų – 124 kardinolai elektoriai.
Alžyro arkivyskupas kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP (kairėje) ir Toronto arkivyskupas kardinolas Francis Leo atvyksta į generalinę kardinolų kongregaciją Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Šventojo Sosto ir Vatikano valstybės ekonomika
Ekonomikos tarybos koordinatorius kardinolas Reinhardas Marxas pristatė aktualų esamų iššūkių ir kritinių klausimų vaizdą, pateikė pasiūlymų, orientuotų į tvarumą, ir dar kartą pabrėžė, kaip svarbu, kad ekonominės struktūros ir toliau stabiliai remtų popiežiaus misiją.
Apie savo atsakomybės sritis pasisakė Investicijų komiteto pirmininkas kardinolas Kevinas Farrellas. Vatikano banko priežiūros kardinolų komisijos pirmininkas kardinolas Christophas Schönbornas OP pristatė Religinės veiklos finansavimo instituto (IOR) ataskaitą apie šios Šventojo Sosto finansų institucijos veiklą.
Popiežiškosios komisijos ir Vatikano miesto valstybės gubernatorius kardinolas Fernando Vérgezas Alzaga kalbėjo apie ekonominę padėtį ir vykdomas reformas. Apaštališkasis išmaldininkas, Gailestingumo dikasterijos prefektas kardinolas Konradas Krajewskis pristatė savo dikasterijos veiklą.
Bažnyčios gyvenimas ir misija
Generalinėje kongregacijoje buvo išklausyti dar 14-os dalyvių pasisakymai Bažnyčios gyvenimo ir misijos temomis. Juose kalbėta apie Dievo tautos ekleziologiją, ypač atkreipiant dėmesį į kančias, kurias sukelia poliarizacija Bažnyčioje ir visuomenės susiskaldymas. Akcentuotas sinodiškumas ir vyskupų kolegialumas kaip būdai įveikti poliarizaciją.
Dažnai buvo minimos Vatikano II susirinkimo konstitucijos Lumen Gentium ir Gaudium et Spes. Viena iš ryškių temų buvo kunigiškojo ir vienuolinio pašaukimo klausimas, taip pat evangelizacijos poreikis, pabrėžiant būtiną Evangelijos skelbimo ir konkretaus krikščioniškojo gyvenimo liudijimo darną.
Novendiali už popiežių Pranciškų
Penktosioms novendiali – gedulo devyndienio už popiežių Pranciškų – šv. Mišioms balandžio 30 d. Šv. Petro bazilikoje vadovavo Kardinolų kolegijos dekano pavaduotojas kardinolas Leonardo Sandri. Melstis už popiežių Pranciškų susirinko dvasininkai ir pasauliečiai, kurie įprastai patarnauja popiežiaus vadovaujamose iškilmingose liturgijose. Kasdien į Mišias renkasi vis kitos žmonių grupės. Kardinolas L. Sandri sakė, kad tai Petro įpėdinis sukviečia žmones sustiprinti ir išpažinti savo tikėjimą – tikėjimą nuodėmių atleidimu ir kūno prisikėlimu.
Kardinolas Leonardo Sandri vadovauja penktosioms gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišioms Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Homilijoje jis akcentavo, kad pirmiausia Mišiose meldžiasi kardinolai – artimiausi popiežiaus bendradarbiai, atstovaujantys visai Bažnyčiai – nuo Ramiojo vandenyno salų iki Mongolijos stepių, nuo senosios Persijos iki Jeruzalės, taip pat ir iš tų kraštų, kur iš kadaise gausių krikščionių bendruomenių liko tik persekiojama ir kankinama mažuma. Tačiau ir ten yra popiežiaus Pranciškaus paskirtų ganytojų, kurie rūpinasi savo kaimene.
„Būdami apaštalų įpėdiniai, esame kviečiami kasdien prisiminti ir gyventi suvokiant, kad viešpatauti – tai tarnauti kaip Mokytojas ir Viešpats, kuris yra tarp mūsų kaip tas, kuris tarnauja“, – sakė kardinolas L. Sandri per homiliją. Ir iš tiesų, pridūrė jis, vienas iš titulų, kuriuos tradicija priskiria Romos vyskupui, yra Servus Servorum Dei – Dievo tarnų tarnas.
„Popiežius Pranciškus juo gyveno, pasirinkdamas įvairias kančios ir vienatvės vietas, kad per šventąsias Mišias Coena Domini („Viešpaties vakarienę“) atliktų kojų plovimą, bet ir atsiklaupdamas ant kelių bei bučiuodamas kojas Pietų Sudano vadovams, maldaudamas taikos dovanos – tuo pačiu stiliumi, kokį daugelis laiko skandalingu, bet tvirtai evangeliniu. Taip popiežius šv. Paulius VI prieš 50 metų gruodžio 4-ąją Siksto koplyčioje atsiklaupė ant kelių ir bučiavo kojas Chalkedono metropolitui Melitonui“, – kalbėjo ganytojas.
Popiežius Pranciškus klūpodamas bučiuoja Pietų Sudano prezidentui Salvai Kiirui Mayarditui ir opozicijos lyderiui Riekui Macharui kojas, prašydamas taikos, po rekolekcijų Afrikos lyderiams Vatikane 2019 m. balandžio 11 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolai prašo maldos
Kardinolų kolegijos nariai, dalyvaujantys generalinėse kongregacijose, kreipėsi į Dievo tautą, kviesdami išgyventi šį ypatingą Bažnyčios gyvenimo laikotarpį kaip malonės ir dvasinio įžvalgumo metą, įsiklausant į Dievo valią.
Suvokdami jiems patikėtą atsakomybę, kardinolai jaučia, kad būtina visų tikinčiųjų malda. Tai – tikroji jėga, kuri Bažnyčioje palaiko visų narių vienybę viename Kristaus Kūne (plg. 1 Kor 12, 12). Kardinolai prašo už juos melstis.
„Suvokdami artėjančios savo užduoties didumą ir mūsų laikų iššūkius, pirmiausia turime tapti nuolankiais begalinės Dangaus Tėvo išminties ir apvaizdos įrankiais, klusniais Šventosios Dvasios veikimui. Ji yra pagrindinė veikėja Dievo tautos gyvenime. Turime įsiklausyti į tai, ką Ji sako Bažnyčiai (plg. Apr 3, 6).
Tegul Mergelė Marija lydi šį vienbalsį kreipimąsi savo motinišku užtarimu“, – teigiama kardinolų kreipimesi.
Kas taps kitu popiežiumi?
Visas katalikiškasis ir globalusis pasaulis dabar gyvena laukimu – kas taps kitu popiežiumi? Vis daugiau dėmesio krypsta į vadinamuosius papabili – kardinolus, kurie dažniausiai minimi kaip realūs kandidatai į Šv. Petro Sostą.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Nors iki galo neaišku, koks bus Romoje susirinkusių kardinolų sprendimas, šiandien aptariame Azijos Pranciškumi vadinamą kardinolą, Evangelizacijos dikasterijos proprefektą LUISĄ ANTONIO TAGLE.
Kardinolas Luisas Antonio Tagle dalyvauja penktosiose gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Popiežius Pranciškus pakėlė dvasininką į kardinolo vyskupo rangą – aukščiausią kardinolo laipsnį, – ir tai galėjo reikšti, kad tuo metu pontifikas jį matė kaip potencialų įpėdinį.
Vadinamas Azijos Pranciškumi, kardinolas L. A. Tagle pasižymi panašiomis į Pranciškų savybėmis, turi didelę pastoracinę ir administracinę patirtį. Taip pat – svarų teologinį ir istorinį išsilavinimą. Vienu metu jis buvo laikomas popiežiaus Pranciškaus pageidaujamu įpėdiniu, tačiau vėliau prarado jo palankumą.
Kardinolas nebijo viešai dalintis savo emocijomis ir sentimentalumu. Jis dažnai demonstruoja žaismingumą – pavyzdžiui, šokdamas su jaunimu ar celebruodamas šv. Mišias liaudiškai ir nerūpestingai. Nepaisant to, kardinolas L. A. Tagle yra žinomas kaip sumanus derybininkas, rafinuotai naudojantis politines taktikas.
67 metų dvasininkas gimė Filipinuose. Ruošdamasis tapti gydytoju Luisas Antonio buvo perkalbėtas apsvarstyti stojimą į seminariją. Vėliau iš šio nutikimo jis juokėsi – tai vienas Dievo pokštų, kurie gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimą.
Gilyn į sinodinės Bažnyčios pradžią
Jėzuitai atliko svarbų vaidmenį kardinolo gyvenime. Jie lydėjo dvasininko L. A. Tagle ugdymą nuo pirmųjų seminarijos metų iki magistro studijų pabaigos. Jungtinėse Valstijose jis įgijo teologijos daktaro laipsnį. Disertacijos tema buvo apie vyskupų kolegialumą (kaip vyskupai dalyvauja Bažnyčios valdyme), remiantis popiežiaus Pauliaus VI mokymu ir veikla. Šio darbo vadovas buvo žymus JAV teologas Josephas A. Komonchakas.
Dėl šio akademinio pasirengimo dvasininkas tapo svarbiu Bolonijos mokykla vadinamos mokslinės-teologinės krypties atstovu. Grupė istorikų ir teologų tyrinėja Bažnyčios praeitį, ypač Vatikano II susirinkimą (1962–1965). Ši kryptis laikosi požiūrio, kad susirinkimas buvo esminis lūžis Bažnyčiai tapti atviresnei pasauliui, vykdyti reformas ir užmegzti dialogą su kitomis religijomis.
Penkiolika metų kardinolas L. A. Tagle priklausė redakcinės kolegijos narių grupei, kuri dirbo prie plataus mokslinio projekto apie Vatikano II susirinkimą. Tai buvo vienas svarbiausių akademinių bandymų dokumentuoti ir interpretuoti šio susirinkimo eigą bei reikšmę.
Popiežius Pranciškus su filipiniečių kardinolu Luisu Antonio Tagle per ceremoniją su Romos filipiniečių bendruomene, kurios metu buvo pašventintas naujas Filipinų šventojo Pedro Calungsodo (1654–1672) mozaikinis atvaizdas Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2013 m. lapkričio 21 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolas L. A. Tagle apie kitų pastangas pakenkti sinodiniam procesui (ugdoma Bažnyčia, kuri klausosi tikinčiųjų ir sprendžia aktualias problemas) sakė: „Tai mane skaudina ir šokiruoja. Nenoriu teisti žmonių. Bet kartais tiesiog norėčiau, kad jie ramiai perskaitytų Vatikano II susirinkimo dokumentus.“
2019 m. popiežius Pranciškus paskyrė kardinolą L. A. Tagle vadovauti svarbiai Vatikano institucijai – Tautų evangelizacijos kongregacijai. Jis buvo paskirtas kongregacijos prefektu. Organizacija atsakinga už tikėjimo skleidimą pasaulyje, ypač tose šalyse, kuriose Bažnyčia dar tik vystosi.
Kardinolas L. A. Tagle persikėlė gyventi į Romą ir tapo vienu iš aukščiausio rango Bažnyčios vadovų. Po Romos kurijos reformos kongregacija virto dikasterija, o kardinolas L. A. Tagle tapo jos pavaduojančiu vadovu – Evangelizacijos dikasterijos proprefektu.
Popiežius Pranciškus apkabina Filipinų kardinolą Luisą Antonio Tagle Villamoro oro pajėgų bazėje Maniloje, Filipinuose, 2015 m. sausio 15 d. EPA-EFE nuotrauka
Ryškūs pasisakymai
Kardinolas L. A. Tagle dažnai naudoja sakyklą socialinio teisingumo klausimams nagrinėti, tačiau jo pozicijos moraliniais klausimais atrodo nevienareikšmiškos. Viena vertus, jis, nors ir ne taip griežtai kaip kiti vyskupai, kritikavo Filipinų reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo buvo įvesta politika, nukreipta prieš šeimą ir gyvybę. Kardinolas griežtai pasisakė prieš abortus ir eutanaziją.
Kita vertus, jis teigė, kad kai kuriose situacijose universalūs moralės principai netaikomi. Pavyzdžiui, dėl Komunijos priėmimo poroms, gyvenančioms kartu civilinėje santuokoje be Santuokos sakramento, arba su homoseksualiais asmenimis susijusiais klausimais. Tiksli kardinolo pozicija dėl tos pačios lyties porų palaiminimo nėra aiški, bet jis yra pasisakęs prieš griežtą toną LGBTQ katalikų atžvilgiu.
Kardinolas L. A. Tagle prieštarauja smerkiančios kalbos vartojimui, apibūdinant tam tikras nuodėmes, ir mano, kad Bažnyčia turi iš naujo įsigilinti į gailestingumo mokymą. Jis sumenkina tokių nuodėmių sunkumą ir viešą skandalą, kurį jos sukelia.
Nepaisant to, kardinolo L. A. Tagle paskyrimas Tautų evangelizacijos kongregacijos prefektu ir paaukštinimas į kardinolo vyskupo rangą suteikia jam palankią poziciją popiežiaus sostui, jei balsuojantys kardinolai sieks tęsti Pranciškaus pradėtą kryptį ir norės, kad popiežiumi taptų kandidatas iš Pietų pasaulio.
Kardinolas Luisas Antonio Tagle dalyvauja penktosiose gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Alžyro arkivyskupas kardinolas Jeanas Paulis Vesco OP (kairėje) ir Toronto arkivyskupas kardinolas Francis Leo atvyksta į generalinę kardinolų kongregaciją Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Šventojo Sosto ir Vatikano valstybės ekonomika
Ekonomikos tarybos koordinatorius kardinolas Reinhardas Marxas pristatė aktualų esamų iššūkių ir kritinių klausimų vaizdą, pateikė pasiūlymų, orientuotų į tvarumą, ir dar kartą pabrėžė, kaip svarbu, kad ekonominės struktūros ir toliau stabiliai remtų popiežiaus misiją.
Apie savo atsakomybės sritis pasisakė Investicijų komiteto pirmininkas kardinolas Kevinas Farrellas. Vatikano banko priežiūros kardinolų komisijos pirmininkas kardinolas Christophas Schönbornas OP pristatė Religinės veiklos finansavimo instituto (IOR) ataskaitą apie šios Šventojo Sosto finansų institucijos veiklą.
Popiežiškosios komisijos ir Vatikano miesto valstybės gubernatorius kardinolas Fernando Vérgezas Alzaga kalbėjo apie ekonominę padėtį ir vykdomas reformas. Apaštališkasis išmaldininkas, Gailestingumo dikasterijos prefektas kardinolas Konradas Krajewskis pristatė savo dikasterijos veiklą.
Bažnyčios gyvenimas ir misija
Generalinėje kongregacijoje buvo išklausyti dar 14-os dalyvių pasisakymai Bažnyčios gyvenimo ir misijos temomis. Juose kalbėta apie Dievo tautos ekleziologiją, ypač atkreipiant dėmesį į kančias, kurias sukelia poliarizacija Bažnyčioje ir visuomenės susiskaldymas. Akcentuotas sinodiškumas ir vyskupų kolegialumas kaip būdai įveikti poliarizaciją.
Dažnai buvo minimos Vatikano II susirinkimo konstitucijos Lumen Gentium ir Gaudium et Spes. Viena iš ryškių temų buvo kunigiškojo ir vienuolinio pašaukimo klausimas, taip pat evangelizacijos poreikis, pabrėžiant būtiną Evangelijos skelbimo ir konkretaus krikščioniškojo gyvenimo liudijimo darną.
Novendiali už popiežių Pranciškų
Penktosioms novendiali – gedulo devyndienio už popiežių Pranciškų – šv. Mišioms balandžio 30 d. Šv. Petro bazilikoje vadovavo Kardinolų kolegijos dekano pavaduotojas kardinolas Leonardo Sandri. Melstis už popiežių Pranciškų susirinko dvasininkai ir pasauliečiai, kurie įprastai patarnauja popiežiaus vadovaujamose iškilmingose liturgijose. Kasdien į Mišias renkasi vis kitos žmonių grupės. Kardinolas L. Sandri sakė, kad tai Petro įpėdinis sukviečia žmones sustiprinti ir išpažinti savo tikėjimą – tikėjimą nuodėmių atleidimu ir kūno prisikėlimu.
Kardinolas Leonardo Sandri vadovauja penktosioms gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišioms Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Homilijoje jis akcentavo, kad pirmiausia Mišiose meldžiasi kardinolai – artimiausi popiežiaus bendradarbiai, atstovaujantys visai Bažnyčiai – nuo Ramiojo vandenyno salų iki Mongolijos stepių, nuo senosios Persijos iki Jeruzalės, taip pat ir iš tų kraštų, kur iš kadaise gausių krikščionių bendruomenių liko tik persekiojama ir kankinama mažuma. Tačiau ir ten yra popiežiaus Pranciškaus paskirtų ganytojų, kurie rūpinasi savo kaimene.
„Būdami apaštalų įpėdiniai, esame kviečiami kasdien prisiminti ir gyventi suvokiant, kad viešpatauti – tai tarnauti kaip Mokytojas ir Viešpats, kuris yra tarp mūsų kaip tas, kuris tarnauja“, – sakė kardinolas L. Sandri per homiliją. Ir iš tiesų, pridūrė jis, vienas iš titulų, kuriuos tradicija priskiria Romos vyskupui, yra Servus Servorum Dei – Dievo tarnų tarnas.
„Popiežius Pranciškus juo gyveno, pasirinkdamas įvairias kančios ir vienatvės vietas, kad per šventąsias Mišias Coena Domini („Viešpaties vakarienę“) atliktų kojų plovimą, bet ir atsiklaupdamas ant kelių bei bučiuodamas kojas Pietų Sudano vadovams, maldaudamas taikos dovanos – tuo pačiu stiliumi, kokį daugelis laiko skandalingu, bet tvirtai evangeliniu. Taip popiežius šv. Paulius VI prieš 50 metų gruodžio 4-ąją Siksto koplyčioje atsiklaupė ant kelių ir bučiavo kojas Chalkedono metropolitui Melitonui“, – kalbėjo ganytojas.
Popiežius Pranciškus klūpodamas bučiuoja Pietų Sudano prezidentui Salvai Kiirui Mayarditui ir opozicijos lyderiui Riekui Macharui kojas, prašydamas taikos, po rekolekcijų Afrikos lyderiams Vatikane 2019 m. balandžio 11 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolai prašo maldos
Kardinolų kolegijos nariai, dalyvaujantys generalinėse kongregacijose, kreipėsi į Dievo tautą, kviesdami išgyventi šį ypatingą Bažnyčios gyvenimo laikotarpį kaip malonės ir dvasinio įžvalgumo metą, įsiklausant į Dievo valią.
Suvokdami jiems patikėtą atsakomybę, kardinolai jaučia, kad būtina visų tikinčiųjų malda. Tai – tikroji jėga, kuri Bažnyčioje palaiko visų narių vienybę viename Kristaus Kūne (plg. 1 Kor 12, 12). Kardinolai prašo už juos melstis.
„Suvokdami artėjančios savo užduoties didumą ir mūsų laikų iššūkius, pirmiausia turime tapti nuolankiais begalinės Dangaus Tėvo išminties ir apvaizdos įrankiais, klusniais Šventosios Dvasios veikimui. Ji yra pagrindinė veikėja Dievo tautos gyvenime. Turime įsiklausyti į tai, ką Ji sako Bažnyčiai (plg. Apr 3, 6).
Tegul Mergelė Marija lydi šį vienbalsį kreipimąsi savo motinišku užtarimu“, – teigiama kardinolų kreipimesi.
Kas taps kitu popiežiumi?
Visas katalikiškasis ir globalusis pasaulis dabar gyvena laukimu – kas taps kitu popiežiumi? Vis daugiau dėmesio krypsta į vadinamuosius papabili – kardinolus, kurie dažniausiai minimi kaip realūs kandidatai į Šv. Petro Sostą.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pristatomi ryškiausi Kardinolų kolegijos veidai. Nors iki galo neaišku, koks bus Romoje susirinkusių kardinolų sprendimas, šiandien aptariame Azijos Pranciškumi vadinamą kardinolą, Evangelizacijos dikasterijos proprefektą LUISĄ ANTONIO TAGLE.
Kardinolas Luisas Antonio Tagle dalyvauja penktosiose gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Popiežius Pranciškus pakėlė dvasininką į kardinolo vyskupo rangą – aukščiausią kardinolo laipsnį, – ir tai galėjo reikšti, kad tuo metu pontifikas jį matė kaip potencialų įpėdinį.
Vadinamas Azijos Pranciškumi, kardinolas L. A. Tagle pasižymi panašiomis į Pranciškų savybėmis, turi didelę pastoracinę ir administracinę patirtį. Taip pat – svarų teologinį ir istorinį išsilavinimą. Vienu metu jis buvo laikomas popiežiaus Pranciškaus pageidaujamu įpėdiniu, tačiau vėliau prarado jo palankumą.
Kardinolas nebijo viešai dalintis savo emocijomis ir sentimentalumu. Jis dažnai demonstruoja žaismingumą – pavyzdžiui, šokdamas su jaunimu ar celebruodamas šv. Mišias liaudiškai ir nerūpestingai. Nepaisant to, kardinolas L. A. Tagle yra žinomas kaip sumanus derybininkas, rafinuotai naudojantis politines taktikas.
67 metų dvasininkas gimė Filipinuose. Ruošdamasis tapti gydytoju Luisas Antonio buvo perkalbėtas apsvarstyti stojimą į seminariją. Vėliau iš šio nutikimo jis juokėsi – tai vienas Dievo pokštų, kurie gali stipriai paveikti žmogaus gyvenimą.
Gilyn į sinodinės Bažnyčios pradžią
Jėzuitai atliko svarbų vaidmenį kardinolo gyvenime. Jie lydėjo dvasininko L. A. Tagle ugdymą nuo pirmųjų seminarijos metų iki magistro studijų pabaigos. Jungtinėse Valstijose jis įgijo teologijos daktaro laipsnį. Disertacijos tema buvo apie vyskupų kolegialumą (kaip vyskupai dalyvauja Bažnyčios valdyme), remiantis popiežiaus Pauliaus VI mokymu ir veikla. Šio darbo vadovas buvo žymus JAV teologas Josephas A. Komonchakas.
Dėl šio akademinio pasirengimo dvasininkas tapo svarbiu Bolonijos mokykla vadinamos mokslinės-teologinės krypties atstovu. Grupė istorikų ir teologų tyrinėja Bažnyčios praeitį, ypač Vatikano II susirinkimą (1962–1965). Ši kryptis laikosi požiūrio, kad susirinkimas buvo esminis lūžis Bažnyčiai tapti atviresnei pasauliui, vykdyti reformas ir užmegzti dialogą su kitomis religijomis.
Penkiolika metų kardinolas L. A. Tagle priklausė redakcinės kolegijos narių grupei, kuri dirbo prie plataus mokslinio projekto apie Vatikano II susirinkimą. Tai buvo vienas svarbiausių akademinių bandymų dokumentuoti ir interpretuoti šio susirinkimo eigą bei reikšmę.
Popiežius Pranciškus su filipiniečių kardinolu Luisu Antonio Tagle per ceremoniją su Romos filipiniečių bendruomene, kurios metu buvo pašventintas naujas Filipinų šventojo Pedro Calungsodo (1654–1672) mozaikinis atvaizdas Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2013 m. lapkričio 21 d. EPA-EFE nuotrauka
Kardinolas L. A. Tagle apie kitų pastangas pakenkti sinodiniam procesui (ugdoma Bažnyčia, kuri klausosi tikinčiųjų ir sprendžia aktualias problemas) sakė: „Tai mane skaudina ir šokiruoja. Nenoriu teisti žmonių. Bet kartais tiesiog norėčiau, kad jie ramiai perskaitytų Vatikano II susirinkimo dokumentus.“
2019 m. popiežius Pranciškus paskyrė kardinolą L. A. Tagle vadovauti svarbiai Vatikano institucijai – Tautų evangelizacijos kongregacijai. Jis buvo paskirtas kongregacijos prefektu. Organizacija atsakinga už tikėjimo skleidimą pasaulyje, ypač tose šalyse, kuriose Bažnyčia dar tik vystosi.
Kardinolas L. A. Tagle persikėlė gyventi į Romą ir tapo vienu iš aukščiausio rango Bažnyčios vadovų. Po Romos kurijos reformos kongregacija virto dikasterija, o kardinolas L. A. Tagle tapo jos pavaduojančiu vadovu – Evangelizacijos dikasterijos proprefektu.
Popiežius Pranciškus apkabina Filipinų kardinolą Luisą Antonio Tagle Villamoro oro pajėgų bazėje Maniloje, Filipinuose, 2015 m. sausio 15 d. EPA-EFE nuotrauka
Ryškūs pasisakymai
Kardinolas L. A. Tagle dažnai naudoja sakyklą socialinio teisingumo klausimams nagrinėti, tačiau jo pozicijos moraliniais klausimais atrodo nevienareikšmiškos. Viena vertus, jis, nors ir ne taip griežtai kaip kiti vyskupai, kritikavo Filipinų reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Juo buvo įvesta politika, nukreipta prieš šeimą ir gyvybę. Kardinolas griežtai pasisakė prieš abortus ir eutanaziją.
Kita vertus, jis teigė, kad kai kuriose situacijose universalūs moralės principai netaikomi. Pavyzdžiui, dėl Komunijos priėmimo poroms, gyvenančioms kartu civilinėje santuokoje be Santuokos sakramento, arba su homoseksualiais asmenimis susijusiais klausimais. Tiksli kardinolo pozicija dėl tos pačios lyties porų palaiminimo nėra aiški, bet jis yra pasisakęs prieš griežtą toną LGBTQ katalikų atžvilgiu.
Kardinolas L. A. Tagle prieštarauja smerkiančios kalbos vartojimui, apibūdinant tam tikras nuodėmes, ir mano, kad Bažnyčia turi iš naujo įsigilinti į gailestingumo mokymą. Jis sumenkina tokių nuodėmių sunkumą ir viešą skandalą, kurį jos sukelia.
Nepaisant to, kardinolo L. A. Tagle paskyrimas Tautų evangelizacijos kongregacijos prefektu ir paaukštinimas į kardinolo vyskupo rangą suteikia jam palankią poziciją popiežiaus sostui, jei balsuojantys kardinolai sieks tęsti Pranciškaus pradėtą kryptį ir norės, kad popiežiumi taptų kandidatas iš Pietų pasaulio.
Kardinolas Luisas Antonio Tagle dalyvauja penktosiose gedulo devyndienio už mirusį popiežių Pranciškų šv. Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane 2025 m. balandžio 30 d. EPA-EFE nuotrauka
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
