Politologas E. Račius: Indijos ir Pakistano konfliktą dėl Kašmyro gali išspręsti tik referendumas
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Didesni ar mažesni konfliktai abi šalis lydi jau beveik aštuonis dešimtmečius. Dabartinės eskalacijos priežastimi tapo balandžio 22 d. Indijos šiaurėje esančioje Džamu ir Kašmyro valstijoje įvykdytas teroristinis išpuolis, kai ginkluoti vyrai apšaudė turistų grupę ir nužudė beveik tris dešimtis žmonių. Neabejojama, kad Indija prieš Pakistaną imsis ribotų karinių veiksmų, bet visa apimančio karo nesitikima.
Gilumines šio konflikto priežastis ir galimus jo sprendimus dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros profesorius EGDŪNAS RAČIUS.
Gerbiamasis profesoriau, Indijos ir Pakistano santykiai istoriškai buvo įtempti nuo pat šių valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1947-aisiais. Keturi kariniai konfliktai: 1947–1948, 1965, 1971 ir 1999 metais. Dabar galimas dar vienas. Kokios šių konfliktų pagrindinės priežastys?
Tarp Indijos ir Pakistano yra daugybė neišspręstų konfliktų, kurių šaknys siekia britų laikų Indiją. Didžioji dalis tų konfliktų yra teritoriniai, bet būtų galima matyti ir etninius bei konfesinius skirtumus, kurie iš tikrųjų atvedė į Indijos padalinimą – tuometę Indijos Respubliką ir Pakistaną, kuris susidarė iš Vakarų ir Rytų Pakistano, nuo jo vėliau atsijungė jau nepriklausomas Bangladešas.
Turbūt pagrindinė problema, kuri išliko iki pat dabar, yra vienos konkrečios teritorijos, plačiai vadinamos Kašmyru, priskyrimas ar pasidalinimas. Istoriškai taip nutiko, kad dauguma Kašmyrą sudarančių žmonių buvo linkę prisijungti prie Pakistano tuo metu, kai buvo galima apsispręsti, su kuria nauja valstybe tam tikrų teritorijų gyventojai norėtų save sieti.
Indijos sukarintų pajėgų kariai stovi sargyboje Šrinagare, Indijos Kašmyro vasaros sostinėje, Indijoje, 2025 m. gegužės 1 d. Farooqo Khano / EPA-EFE nuotrauka
Tuo tarpu Kašmyro valdovas, kuris buvo ne musulmonas, buvo linkęs šlietis prie Indijos. Ir įvyko taip, kad, Pakistanui įsikišus su karine jėga, Indija į Kašmyrą įvedė savo pajėgas. Nuo to laiko nesutarimas, kam turėtų priklausyti Kašmyras, yra pagrindinė rakštis Pakistano ir Indijos santykiuose. Tačiau, kaip minėjau, tikrai jokiu būdu ji nematytina kaip vienintelė rakštis, nes prie esamų problemų galima pridėti ir, pavyzdžiui, branduolines Pakistano ambicijas, vandens resursų pasidalinimo klausimus, ypač Indo upės slėnyje, bei kitas.
Abi šalys paskelbė sustabdžiusios dviejų svarbių sutarčių, kuriomis reguliuojami Indijos ir Pakistano santykiai, galiojimą. Ką tai reiškia vienai ir kitai pusei?
Indijos pusė yra labiau pasirengusi, ir ji mažiau nukentėtų bet kuriuo atveju. Pakistanas, reikėtų priminti, visus tuos buvusius keturis karus pralaimėjo, ir, tiesą sakant, Indija galbūt būtų galėjusi jį ir sutriuškinti, tačiau tarptautiniai derybininkai – tuo metu Jungtinės Valstijos, Tarybų Sąjunga ir kiti – sustabdė Indiją.
Taip kad net šių sutarčių atveju Pakistanas yra labiau pažeidžiamas. Pavyzdžiui, kalbant apie vandens paskirstymą – vandens paskirstymo ar pasidalinimo sutarties nutraukimas galėtų būti vainikuotas tuo, kad Indija pradėtų riboti vandens tiekimą į Pakistaną. Tiek Pakistano pramonei, tiek gyventojams vandens drastiškai sumažėtų. Pakistanas, kurio ekonomika labai vargsta, dar labiau nugrimztų į skurdą. Tai didžiulis pavojus, ypač jeigu jis užsitęstų ilgesnį laiką.
Mažumų teisių grupės Pasaulio mažumų aljanso rėmėjai laiko Pakistano kariuomenės vado generolo Asifo Muniro nuotraukas per protestą prieš Indiją. Islamabadas, Pakistanas, 2025 m. balandžio 30 d. Sohailo Shahzado / EPA-EFE nuotrauka
Sutarties sustabdymas kelioms dienoms ar net savaitėms, matyt, neturėtų tokių drastiškų pasekmių, bet jeigu vis dėlto šis konfliktas eskaluotųsi, gilėtų ir jeigu abi šalys ne tik nutrauktų sutartis ar diplomatinius ryšius, dar kaip nors ne karinėmis priemonėmis kovotų, bet ir pereitų prie jų – tuomet Pakistanas eilinį kartą galėtų labai skaudžiai nukentėti.
Profesoriau, kokį jūs matytumėte šio konflikto sureguliavimo kelią? Analitikai baiminasi, kad konfliktas gali tapti tarptautiniu. Pakistanas jau ragina į derybas įtraukti Jungtines Tautas, Kiniją ir Islamo bendradarbiavimo organizaciją, o tai pažeidžia vieną pagrindinių susitarimo punktų – konfliktus spręsti tik dvišaliu būdu.
Teoriškai šnekant, šis konfliktas galėtų būti išspręstas, jei Indija sutiktų leisti savo administruojamoje dalyje – tiesą sakant, ir Pakistanas galbūt galėtų padaryti tą patį – surengti referendumą ir paklausti gyventojų, su kuo jie labiau tapatinasi, kurioje valstybėje norėtų gyventi – ne kad jie iš ten būtų išvaryti ar perkelti, bet kad ta teritorija prisijungtų arba, priešingai, liktų Pakistanui arba Indijai.
Referendumas, kuris pasaulyje suprantamas kaip labai demokratiškas būdas, leistų žmonėms išsakyti savo poziciją. Kadangi didžiąją dalį gyventojų Indijos valdomame Kašmyre sudaro būtent musulmonai, kurie, panašu, labiau tapatinasi su Pakistanu, ypač dabartiniu metu, kai, pradėkim nuo to, kad visai neseniai Kašmyro statusas kaip specialaus regiono Indijoje buvo panaikintas – apskritai Indijoje musulmonams tampa sudėtinga gyventi dėl indų nacionalizmo augimo, – todėl didžioji dalis Kašmyro žmonių greičiausiai nubalsuotų prisijungti prie Pakistano, ir su tuo Indija nenorėtų susitaikyti.
Žmonės degina Indijos vėliavą ir Indijos ministro pirmininko Narendros Modi atvaizdą per mitingą prieš Indijos Indo vandens sutarties sustabdymą dėl Pahalgamo išpuolių netoli Afganistano sienos Karačyje, Pakistane, 2025 m. balandžio 29 d. Rehano Khano / EPA-EFE nuotrauka
Manyčiau, didžioji problema yra būtent Indijos pusėje, nes šios šalies vyriausybė suvokia, kad referendumo kelias reikštų Kašmyro praradimą, todėl ji nėra pasiryžusi eiti šituo keliu, o tai pykdo tiek Pakistano pusę, tiek didžiąją dalį Kašmyro gyventojų, kurie bent jau nuo 1989 metų iki dabar vienaip ar kitaip organizuoja separatistinius judėjimus. Buvo daugybė išpuolių – tiek teroristinių, tiek kitokių.
Ši kova – galbūt ne aukštame lygmenyje, tačiau tęsiasi, ir, kaip minėjau, svertai yra Indijos pusėje.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
