Nauja atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarka Lietuvoje: kaip atrodys centų apvalinimas?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Apie šį pokytį, kaip tai paveiks prekybininkus ir pirkėjus, dienraščio „Bernardinai.lt“ laidoje „Aktualijų kompasas“ diskutuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė EDITA LISINSKAITĖ ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė RŪTA VAINIENĖ.
Apvalinimo principas – paprastas, bet svarbus
Lietuvos banko atstovė E. Lisinskaitė paaiškino, kad apvalinimas bus taikomas tik galutinei krepšelio sumai, o ne atskirų prekių kainoms: „Apvalinama bus kasoje, suskaičiavus visų prekių sumą. Suma bus apvalinama iki artimiausio 0,05 arba 0,10 euro cento. Taisyklė paremta paskutiniu sumos skaitmeniu“, – teigė Lietuvos banko atstovė.
Ji išdėstė keturis pagrindinius apvalinimo principus.
Jei paskutinis skaitmuo yra 1 arba 2, apvalinama mažinant iki 0. Pavyzdžiui, galutinė 10,12 euro suma apvalinama iki 10,10 euro.
Jei skaitmuo 3 arba 4, apvalinama didinant iki 5. Pavyzdžiui, galutinė 10,14 euro suma apvalinama iki 10,15 euro.
Jei skaitmuo 6 arba 7, apvalinama mažinant iki 5. Pavyzdžiui, galutinė 10,16 euro suma apvalinama iki 10,15 euro.
Jei skaitmuo 8 arba 9, apvalinama didinant iki 10. Pavyzdžiui, galutinė 10,18 euro suma apvalinama iki 10,20 euro.
Kodėl reikia centus apvalinti?
Apie šią apvalinimo iniciatyvą kalbama jau penkerius metus, o įstatymas priimtas praeitais metais. „Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad smulkios monetos aktyviai necirkuliuoja. Daugelis žmonių, jomis gavę grąžą, monetas deda į stiklainiukus ar taupykles, o ne naudoja atsiskaityti. Be to, perkamoji šių monetų vertė dėl infliacijos mažėja“, – sakė E. Lisinskaitė.
Ji tvirtino, kad nuo euro įvedimo pamesta monetų už daugiau nei 2 milijonus eurų, o kasmet Lietuvos bankas turi gaminti ar įsigyti naujų monetų, kad palaikytų jų kiekį apyvartoje.
Prekybininkai pasiruošę, bet neramu dėl vartotojų reakcijos
R. Vainienė patikino, kad prekybininkai yra pasiruošę pokyčiui. „Absoliuti dauguma kasos aparatų jau programuoti apvalinti. Nors procesas gali atrodyti paprastas, buvo kilę daug klausimų dėl įvairių atsiskaitymo situacijų, tačiau bendradarbiaujant su institucijomis aptarti visi scenarijai“, – kalbėjo R. Vainienė.
Prekybininkams didžiausią nerimą kelia nepakankamas gyventojų informuotumas. „Tikimės, kad žmonės sužinos apie taisyklę ir kasose nekils ilgų eilių aiškinantis, kodėl suma apvalinta“, – tikisi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Ji pabrėžė, kad apvalinimas nėra kainų kėlimas: „Tai neutralus arba netgi prekybininkams nuostolingas pokytis, nes patirta išlaidų pritaikant kasos aparatus ir rengiant darbuotojus. Tikimybių teorijos prasme, esant dideliam atsiskaitymo skaičiui, tiek pirkėjams, tiek prekybininkams sumos turėtų susilyginti.“
Martyno Ambrazo / ELTA nuotrauka
Kaip bus apvalinama mišrių mokėjimų atveju?
Pokalbio metu išsiaiškinta, kaip apvalinimas bus taikomas, jei suma mokama dalimis – pavyzdžiui, dalis grynaisiais, dalis banko kortele.
„Apvalinimas taikomas tik tai daliai, kuri mokama grynaisiais, ir tik tuo atveju, jei ši dalis mokama paskutinė“, – aiškino E. Lisinskaitė.
Ji pateikė pavyzdį: jei bendra suma yra 10,02 euro ir 5 eurai mokami kortele, o likusieji 5,02 euro – grynaisiais, tai grynųjų suma bus apvalinama iki 5,00 eurų. Tačiau jei pirmiausia bus mokama grynaisiais, nebus apvalinama.
Vieno ir dviejų centų monetų ateitis
Svarbu žinoti, kad vieno ir dviejų centų monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė. Pardavėjai privalo jas priimti, išskyrus atvejus, kai vienu atsiskaitymu pateikiama daugiau nei 50 monetų.
„Apvalinimo logika tokia, kad pirkėjui mokant suapvalintą sumą nereikės ieškoti smulkių centų, o prekybininkui nereikės jais atiduoti grąžos“, – aiškino E. Lisinskaitė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos bankas paskelbė akciją: gyventojai gali nemokamai išsikeisti vieno ir dviejų centų monetas Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune į proginę monetą, skirtą gynybai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
