Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos darbo rinkoje: iššūkiai ir galimybės

Dienraščio „Bernardinai.lt“ laidoje dalyvavusios ekspertės – psichologė, Europos socialinio fondo agentūros suaugusiųjų karjeros konsultantė INGA ABRAMAVIČIENĖ ir žmogiškųjų išteklių specialistė RŪTA KLIMAŠAUSKIENĖ – pateikė vertingų įžvalgų apie vyresnio amžiaus žmonių situaciją darbo rinkoje. Paradoksai ir iššūkiai darbo rinkoje R. Klimašauskienė atkreipė dėmesį į akivaizdų paradoksą: nors įmonės kaip vieną pagrindinių iššūkių nurodo darbuotojų trūkumą, trečdalis registruotų bedarbių (apie 60 tūkst.) yra vyresnio amžiaus žmonės. Skaitmenizacija iš tiesų kelia tam tikrų iššūkių vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau žmogiškųjų išteklių ekspertė pabrėžė, kad nereikėtų stereotipizuoti ir apibendrinti, jog visi vyresni žmonės sunkiai prisitaiko prie naujų technologijų. Jos teigimu, vyresnio amžiaus specialistų gilesni įgūdžiai, net ir technologijų srityje, neretai būna pranašesni už jaunesnių kolegų paviršutinišką susipažinimą su naujovėmis. Be skaitmenizacijos, kai kurių vyresnio amžiaus žmonių motyvaciją stabdo kompleksinės problemos, tokios kaip gyvenimas regionuose, žemesnis išsilavinimas, mobilumo trūkumas ir šeiminės aplinkybės. Apie tai dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo vyresnio amžiaus žmones konsultuojanti psichologė I. Abramavičienė. Pasak specialistės, jų motyvacija išlikti darbo rinkoje yra gana aukšta. Ekspertės vieningai sutinka, kad visuomenės amžius didėja, o vidutinis Lietuvoje dirbančio žmogaus amžius yra 44,3 metų. Tai reiškia, kad reikia adaptuotis prie šios tendencijos, nes ilgėjanti gyvenimo trukmė ir sveikas gyvenimo būdas lemia, jog vyresni žmonės nori ir gali ilgiau būti aktyvūs darbo rinkoje. Žmogiškųjų išteklių specialistė Rūta Klimašauskienė. Asmeninio archyvo nuotrauka Pokyčiai ir galimybės Kalbėdama apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą ilginti nedarbo išmokos mokėjimo trukmę 60 metų ir vyresniems asmenims, žmogiškųjų išteklių specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad darbo rinka neišvengiamai keičiasi ir turi adaptuotis prie vyresnio amžiaus žmonių poreikių. R. Klimašauskienė paminėjo iniciatyvą „Patirties ekspertai“, kurios tikslas – sujungti 50+ amžiaus aktyvius žmones ir edukuoti visuomenę bei darbdavius apie jų kuriamą vertę. Komentuodama Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento skepticizmą dėl galimo piktnaudžiavimo ilgesne nedarbo išmoka, pašnekovė pripažino, kad kiekviena iniciatyva turi dvi puses, todėl reikia atidžiai apsvarstyti argumentus. Vis dėlto ji pasidalijo teigiamais pavyzdžiais iš atrankų procesų, kuriuose darbdaviai vertina vyresnio amžiaus kandidatų patirtį ir gebėjimą argumentuoti savo poziciją, ypač konsultacinėse srityse.

Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau integruotis į darbo rinką, tačiau darbdaviai pradeda keisti nuomonę, vertindami jų lojalumą, patikimumą, atsakingumą ir kruopštumą.

Tuo tarpu psichologė, Europos socialinio fondo agentūros suaugusiųjų karjeros konsultantė I. Abramavičienė tvirtino, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms gali būti sunkiau integruotis į darbo rinką, tačiau darbdaviai pradeda keisti nuomonę, vertindami jų lojalumą, patikimumą, atsakingumą ir kruopštumą. Ji pritarė ministrės siūlymui dėl ilgesnės nedarbo išmokos, kuri leistų žmonėms persikvalifikuoti arba sulaukti išankstinės pensijos, taip pat išvengti darbo stažo nutrūkimo. „Valstybė turėtų kurti palankesnes sąlygas vyresniems žmonėms grįžti į darbo rinką, pavyzdžiui, mažindama gyventojų pajamų mokestį, sudarydama papildomų sveikatos draudimo paslaugų galimybę, skatindama sveiką gyvenseną ir lankstesnį darbo grafiką“, – siūlė ekspertė. I. Abramavičienė pataria vyresnio amžiaus žmonėms, besiruošiantiems darbo pokalbiui, stiprinti pasitikėjimą savimi, orumą ir savigarbą, mokytis išryškinti savo privalumus ir nebijoti savęs pagirti. Anot jos, po ilgesnio laikotarpio be darbo svarbu atgauti pasitikėjimą savimi. Ekspertė pasidalino sėkmingos Darbo galimybių programos pavyzdžiu – jos metu ilgalaikiai bedarbiai, gavę psichologinį pasirengimą, sėkmingai grįžo į darbo rinką. Psichologė, Europos socialinio fondo agentūros suaugusiųjų karjeros konsultantė Inga Abramavičienė. Asmeninio archyvo nuotrauka Kartų skirtumai ir amžiaus diskriminacija Drąsūs, savimi pasitikintys ir tobulėti norintys Z kartos atstovai sparčiai įsitvirtina Lietuvos darbo rinkoje. Tai po 1995-ųjų gimę jaunuoliai – tikra Nepriklausomybės karta. Ši technologiškai ir socialiai sąmoninga karta keičia darbo rinką, kadangi vis dažniau darbo sąlygas ir atmosferą vertina labiau nei darbo atlygį. Žmogiškųjų išteklių ekspertė R. Klimašauskienė, lygindama Z kartos atėjimo į darbo rinką tendencijas su vyresniosios kartos įpročiais, dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, kad vyresni žmonės dažnai būna labiau pripratę prie darbdavio nustatytų taisyklių ir mažiau linkę ginčytis. Ji pažymėjo, kad jaunimas yra drąsesnis keisti darbą, ieško didesnio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Ekspertė atkreipė dėmesį į galimus nepatogumus, kai jaunesni vadovauja vyresniems darbuotojams ir atvirkščiai, pabrėždama edukacijos svarbą siekiant palengvinti skirtingų kartų bendravimą. „Turime mokytis susikalbėti tarpusavyje, o įmonės – pritaikyti darbo sąlygas ir kurti lankstumo galimybes vyresnio amžiaus darbuotojams“, – ragino R. Klimašauskienė ir pateikė Suomijos pavyzdį, kai švietimo ir požiūrio keitimo programos padėjo padidinti vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinimo galimybes. Psichologė I. Abramavičienė, atkreipdama dėmesį į psichologinio aspekto svarbą, informavo, kad Europos socialinio fondo agentūra įgyvendina projektą „Krypties kompasas“, skirtą suaugusiųjų profesiniam orientavimui. Ji kviečia norinčiuosius keisti darbą ar grįžti į darbo rinką asmenis nuo 18 metų apsilankyti svetainėje Kursuok.lt, kur galima rasti informacijos apie nemokamas valstybės finansuojamas karjeros konsultacijas nuotoliniu būdu. youtube.com video Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Rokas Simanavičius, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama