E. Vareikis: derybos dėl taikos Ukrainoje yra arba naujas žanras, arba visiškas nesusipratimas

[intro_text content="Per popiežiaus Pranciškaus laidotuves susitiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, o Steve’as Witkoffas penktadienį Maskvoje – su Vladimiru Putinu aptarti tiesioginių Rusijos derybų su Ukraina."] Tęsiasi susišaudymai tarp Indijos ir Pakistano, o „Hamas“ skelbia apie pasirengimą paliauboms. Omane įvyko dar vienos JAV ir Irano derybos dėl branduolinės programos. Šiandien Kanadoje prasideda rinkimai, kuriuose dalyvaus du kandidatai su rimta viltimi tapti kitu šalies premjeru. Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS. Šeštadienį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trumpai susėdo pasikalbėti apie karą Ukrainoje. Steve’as Witkoffas penktadienį Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu aptarti tiesioginių Rusijos derybų su Ukraina. Kaip vertinate tokias JAV derybų strategijas siekiant taikos Ukrainoje?

Mano, kaip diplomato, akimis žiūrint į tai, kas vyksta tarp Amerikos, Rusijos ir Ukrainos, – akivaizdus arba dar nematytas derybų žanras, arba visiškas nesusipratimas. Diplomatijoje, jei vyksta derybos, turi būti formalūs pasiūlymai, delegacijos ir protokolai. Jei dėl ko nors susitariama, sudaroma sutartis. Šiuo metu niekas niekam nėra pateikęs formalaus dokumento, arba tas dokumentas toks slaptas, kad apie jį niekas nežino.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad Krymas turėtų likti Rusijai, tačiau Europos Sąjunga tai kategoriškai atmeta. De facto Krymas šiuo metu yra aneksuotas ir okupuotas, o tai – nelegalus aktas. Jei JAV nuspręstų atiduoti Krymą Rusijai, Europa tam nepritartų.

Girdime kalbas: vieni siūlo pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kiti prašo, kad Ukraina nestotų į NATO. Tačiau pati Ukraina jokių oficialių pasiūlymų nėra gavusi. Diplomatinėje praktikoje tokie dalykai be aiškios formos nevyksta.

Prisiminus matytas derybas, pavyzdžiui, Minsko susitarimus, akivaizdu: paskelbiamos paliaubos turi aiškią pradžios valandą, yra nustatomos zonos, kuriose negali būti sunkiosios technikos, apibrėžiamos neskraidymo zonos, apsikeitimo belaisviais tvarka. Delegacijos pasirašo protokolus, numatomas karių rotacijos mechanizmas, technikos judėjimas, sužeistųjų pervežimas. Tarp Ukrainos ir Rusijos šiuo metu nėra nieko panašaus – tik kalbos apie kažkokius sandorius. Diplomatai sako: kol nesutarta viskas, nesutarta niekas.

[caption id="attachment_1256960" align="alignleft" width="1663"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas Šv. Petro bazilikoje prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Mišias Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. balandžio 26 d. Ukrainos prezidento spaudos tarnybos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Šeštadienį įvykęs Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas yra reikšmingas jau vien tuo, kad JAV prezidentas, turėdamas galimybę susitikti su daugiau nei 20 svarbių asmenų, pasirinko Ukrainos prezidentą. Tai rodo, kad Ukraina jam nėra nesvarbi. Susitikimas akis į akį, nors ir truko vos 15 minučių, galėjo būti produktyvus. Vertinu tai kaip gerą ženklą. Tačiau būtų keista, jei Ukrainos likimas priklausytų nuo vieno pokalbio – derybose taip nedaroma.

Tuo tarpu Steve'as Witkoffas, vaikštinėjantis po miestą su Vladimiro Putino draugais ir švenčiantis šventes, kelia klausimų. Derybos neturi vykti tarsi futbolo rungtynės, kur teisėjas akivaizdžiai palaiko vieną komandą. Visa tai, kas vadinama derybomis ar sandoriu, kol kas atrodo kaip migla. Nemanau, kad greitai bus pasiektas apčiuopiamas rezultatas – kol kas viskas primena tik parodiją. Tačiau tikiuosi, kad bent kažkoks sprendimas iš šių kalbų visgi išaugs.

Londone trečiadienį turėjusios vykti naujos taikos derybos dėl Ukrainos buvo atidėtos, tačiau įvyko žemesnio lygio pareigūnų susitikimas. Kaip vertinate šią situaciją?

Derybos Londone buvo atidėtos todėl, kad šiuo metu nėra apie ką kalbėti aukštu lygiu. Jei nėra konkretaus raštiško pasiūlymo, o tik keičiamasi nuomonėmis, natūralu, kad nei Marco Rubio, nei kiti aukšto rango pareigūnai tam neranda laiko.

Sklinda kalbos, kad JAV reikalauja, jog Rusija atsisakytų vieno iš pagrindinių invazijos į Ukrainą motyvų – šios šalies kariuomenės dydžio ir ginkluotės ribojimų. Be to – kad būtų leista užsienio šalims dislokuoti pajėgas Ukrainoje. Tai būtų labai naudinga Ukrainai, tačiau kol kas visa tai – tik kalbos. Jokie oficialūs dokumentai dar nepasirašyti.

[caption id="attachment_1256962" align="alignleft" width="2560"] Turistai Čalanos sektoriuje, iš kurio atsiveria vaizdas į Indijos administruojamą Kašmyrą. Neelumo slėnis, Pakistano administruojamas Kašmyras, 2025 m. balandžio 27 d. Amiruddino Mughalo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Indijos ir Pakistano kariai šeštadienio naktį apšaudė vieni kitų pozicijas palei šias dvi šalis Kašmyre skiriančią kontrolės liniją – toks susišaudymas vyko dvi paras iš eilės. Jungtinės Tautos paragino abi branduolinį ginklą turinčias priešininkes laikytis maksimalaus santūrumo po kruvino išpuolio regione, itin pabloginusio santykius tarp šių kaimynių. Kaip vertinate konfliktą tarp Indijos ir Pakistano?

Kas vyksta tarp Indijos ir Pakistano – nėra naujiena. Kašmyras yra pagrindinis nesantaikos židinys jau beveik šimtmetį. Kai Indijai buvo suteikta nepriklausomybė, regionas buvo padalintas pagal religinį principą: ten, kur daugiau musulmonų – Pakistanas, o kur daugiau hinduistų – Indija. Kašmyras, būdamas musulmoniškas, turėjo atitekti Pakistanui, tačiau vietos valdovas pasirinko prisijungimą prie Indijos, dėl to ir kilo konfliktas.

Iki šiol dėl šios teritorijos kyla susirėmimų. Indija reikalauja, kad Pakistanas išvestų kariuomenę, jeigu norima organizuoti referendumą. Šie nesutarimai kursto nuolatinę įtampą, ir jų eskalacija, deja, nėra netikėta.

Didžiausia grėsmė šiandien yra ta, kad pasaulyje nėra stipraus autoritetingo teisėjo, kuris galėtų padėti šalims pasiekti susitarimą. Tai kelia realų pavojų, kad konfliktai gali paaštrėti.

„Hamas“ yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo Gazos Ruože užbaigimo, kuris apimtų visų likusių įkaitų išlaisvinimą vienu metu ir karo veiksmų nutraukimą penkeriems metams, šeštadienį pareiškė šios palestiniečių kovotojų grupuotės atstovas. Ar galime tikėtis ilgalaikės taikos Gazos Ruože?

Izraelis ir daugelis kitų šalių netiki, kad ilgalaikės paliaubos Gazos Ruože yra įmanomos. Derybos su „Hamas“ dažniausiai baigdavosi paliaubų sulaužymu ir atsinaujinusiu smurtu. Gazos Ruožas nėra pripažinta valstybė, todėl kyla klausimas: ar galima pasirašyti paliaubas su nevalstybine organizacija? Su kuo turėtų būti pasirašyta paliaubų sutartis tokiu atveju?

Todėl trumpalaikiai sprendimai galimi, tačiau ilgalaikių permainų Gazos Ruože tikėtis šiuo metu neverta.

Jungtinės Valstijos ir Iranas šeštadienį Omane surengė naują techninių ir aukšto lygio derybų dėl Teherano branduolinės programos ratą. JAV palankiai įvertino susitikimą ir jį pavadino teigiamu bei produktyviu. Kaip vertinate Irano ir JAV derybas Omane dėl Teherano branduolinės programos?

Vertinu pesimistiškai. Nemanau, kad Iranas atsisakys branduolinės programos mainais į investicijas ar finansinį atlygį. Galbūt Iranas formaliai sutiks, priims investicijas, tačiau vėliau situacija pasikartos. Kitų šalių patirtis rodo, kad realų susitarimą tokiais atvejais pasiekti labai sunku.

[caption id="attachment_1256959" align="alignleft" width="2560"] Kanados konservatorių partijos ir oficialiosios opozicijos lyderis Pierre'as Poilievre'as rinkimų, per kuriuos bus renkamas kitas šalies ministras pirmininkas, išvakarėse. Edvardsas, Ontarijas, Kanada, 2025 m. balandžio 27 d. Kamaros Morozuk / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Šiandien prasideda rinkimai Kanadoje. Juose dalyvaus du kandidatai su rimta viltimi tapti kitu šalies premjeru. Kokios galimos rinkimų prognozės ir kokia šių rinkimų reikšmė bei įtaka pasaulinei geopolitikai?

Kanadą pastaraisiais metais valdė liberalai, tačiau jų valdymas vis prastėjo, liberalų premjeras Justinas Trudeau netgi atsistatydino. Atrodė, kad konservatoriai lengvai laimės rinkimus, tačiau Trumpo pareiškimas apie Kanados prisijungimą prie JAV sukėlė sąmyšį. Liberalai tuo pasinaudojo ir ėmė pirmauti.

Naujausios prognozės rodo, kad už liberalus gali balsuoti net 43 proc. rinkėjų, o už konservatorius – 39 proc. Tai dar negarantuoja vietų daugumos parlamente, tačiau įrodo, kad Trumpo pareiškimai paveikė rinkimų eigą. Liberalai gali sudaryti koaliciją su mažesnėmis partijomis, tokiomis kaip Kvebeko blokas, kuris siekia gauti 6–7 proc. balsų, todėl nuo jų gali daug kas priklausyti. Kol kas šis blokas laikomas arčiau liberalų nei konservatorių, tačiau reikia sulaukti rezultatų.

Didžiausias klausimas – ar liberalai laimės absoliučią daugumą? Jei taip, didelių pokyčių Kanados politikoje nesitikima – liberalai išliks pagrindine šalies politine jėga, tik turinčia dar didesnę galią.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama