MO muziejaus kuratorė apie videožaidimų parodą: ir kūrybai, ir kritiniam mąstymui

[intro_text content="Balandžio 17 d. MO muziejuje atidaryta nauja interaktyvi paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“, skirta kompiuteriniams žaidimams. Tai pirmoji paroda Lietuvoje, kurioje pristatoma ši šiuolaikinė medija. Joje lankytojai galės išbandyti 22 nepriklausomų kūrėjų ir menininkų vaizdo žaidimus."]

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, videožaidimai yra viena įtakingiausių šių dienų medijų ir užima svarbią vietą daugelyje šiuolaikinio gyvenimo sričių. Nepaisant to, nuostata, kad vaizdo žaidimai tėra paprastas laisvalaikio leidimo būdas, vis dar paplitusi.

Milžiniška vaizdo žaidimų įtaka

Šiandien kompiuteriniai žaidimai tapo įtakinga medijos rūšimi – juos žaidžia daugiau kaip trys milijardai žmonių visame pasaulyje, žaidimų biudžetai tampa didesni nei kai kurių Holivudo filmų, kuriasi videožaidimų bendruomenės, o kai kurie gerbėjai tampa profesionaliais turinio kūrėjais ar žaidėjais. Kuriant parodos ekspoziciją, atsivėrė visiškai kitas kupinas įvairovės pasaulis – nuo mechanikos ir strategijos iki istorijos, socialinių bei kultūros temų.

[youtube embed=n_XWWagOHjk]

Pasak MO muziejaus kuratorės AGNĖS KUPRYTĖS, vienas svarbiausių atradimų buvo supratimas, kaip vaizdo žaidimus galima pasitelkti kūrybai, edukacijai, kritiniam mąstymui. Ši medija nuo kitų skiriasi interaktyvumu. Skirtingai nei paveikslas ar filmas, žaisdamas žaidimus pats esate veikėjas, atsakantis už savo veiksmus.

Žaidimai parodoje

Parodos kūrėjams buvo svarbu, kad lankytojai galėtų patys pabandyti žaisti. Parodos architektas Joris Šykovas sukūrė struktūras, leidžiančias turėti šiek tiek privatumo, prie kiekvieno žaidimo pateikiamos ir instrukcijos. Parodoje galima išbandyti tiek naujus, tiek retrožaidimus.

Vienas seniausių eksponatų – 1999 m. sukurtas žaidimas, veikiantis to meto kompiuteryje su originaliu pulteliu. Tai tapo įmanoma bendradarbiaujant su Vokietijos ZKM medijų meno centru, turinčiu didelę vaizdo žaidimų kolekciją.

Edukacinė vertė

Antrajame parodos skyriuje „Žaidimai ir politika“ pristatomi žaidimai, jau dabar naudojami mokyklose. Pavyzdžiui, „This War of Mine“, pasakojantis apie civilių išgyvenimą karo metu, yra įtrauktas į Lenkijos vidurinių mokyklų mokymo programą. Pašnekovė tikisi, kad žaidimai, turintys didelę kultūrinę ir meninę vertę, ateityje bus įtraukti ir į Lietuvos mokyklų programas.

Kova su stereotipais

Nepaisant akivaizdžios kultūrinės ir edukacinės vertės, vaizdo žaidimai vis dar dažnai vertinami neigiamai. Dažnai kalbama apie juos kaip apie tuščią laiko švaistymą ar veiklą, skatinančią priklausomybę. Parodos tikslas – parodyti žaidimų įvairovę ir paneigti šiuos stereotipus.

Remiantis tyrimais apie kompiuterinius žaidimus, priklausomybė nuo vaizdo žaidimų dažniausiai susijusi su aplinkos veiksniais žmogaus gyvenime, ir žaidimai tampa kaip vienas iš būdų trumpai pabėgti nuo kamuojančių problemų. O stereotipas, kad žaidimai stiprina agresiją, dar nėra įrodytas. Kalbant apie vaikus, apskritai svarbu stebėti ir aptarti jų naudojamą turinį, nes kartais didesnių grėsmių gali kelti ne pats žaidimas, o kitų žaidėjų elgesys, kalba parodos kuratorė.

[caption id="attachment_1256768" align="alignleft" width="1024"] Paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ MO muziejuje. MO muziejaus nuotrauka[/caption]

Vaizdo žaidimų vieta meno pasaulyje

Šie žaidimai egzistuoja daugiau kaip 60 metų, tačiau dar nėra visapusiškai išnagrinėti, ypač kultūros atžvilgiu. Kai kurie menotyrininkai vis dar neskuba vertinti žaidimų kaip tokios pačios meno rūšies, kaip, pavyzdžiui, kinas.

Anot A. Kuprytės, šiuo metu požiūris keičiasi – jau yra muziejų, pavyzdžiui, MoMA (Niujorko šiuolaikinio meno muziejus) ar Paryžiaus Pompidou meno ir kultūros centras, kurie turi vaizdo žaidimų kolekcijų. O Medijų meno centras (ZKM) Karlsrūhėje turi vieną didžiausių kolekcijų. Kuratorės nuomone, klausimas „Ar tai menas?“ nėra svarbiausias – verta kalbėti apie tuos žaidimus, kurie kuriami kaip meniniai kūriniai, prisideda prie vizualaus meno lauko, skatina apmąstyti aktualias temas.

Kuratorės atradimai

Dalydamasi asmenine patirtimi, kuratorė A. Kuprytė pasakoja, kad vaizdo žaidimai ją lydėjo nuo vaikystės, tačiau daugiausia netikėtumų ji patyrė rengdama šią parodą. Ji atrado žaidimų, kurie nustebino – netgi kai kurie jų žanrai, apie kuriuos turėjo išankstinę nuostatą. A. Kuprytė niekada nemėgo žaidimų, susijusių su karu, tačiau labiausiai susidomėjo 2014-ųjų lenkų žaidimu „This War of Mine“, kurio pagrindinė mintis – išgyventi karo lauke ne kaip kareiviui, bet kaip eiliniam gyventojui.

Vienas kuratorės mėgstamų žaidimų, pristatomų parodoje – „The Longing“. Jis trunka 400 realaus laiko dienų, kurių metu esi šešėlis, laukiantis karaliaus pabudimo ir tyrinėjantis urvus. Žaidimo kūrėjas kviečia apmąstyti santykį su laiku ir vienatve, skirtingai nuo daugelio žaidimų, orientuotų į greitą rezultatą.

Paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ MO muziejuje veiks iki lapkričio 16 d.

Laidas „Aktualijų kompasas“ ir „Vertybių kompasas“ remia Medijų rėmimo fondas. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [related] [newsletter]

Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama