Ne tik Velykoms. G. Vaitkevičiūtė – apie tai, kokie kiaušiniai draugiškiausi vištoms

[caption id="attachment_1253950" align="alignleft" width="1707"] Iš fermų išgelbėtos vištos Čypkė ir Nijolina. Gerdos Žemaitytės nuotrauka[/caption] [intro_text content="Artėjant Velykoms kiaušiniai tampa kaip niekad svarbūs. Kyla klausimas ne tik kokia spalva dažyti margučius, bet ir kokius kiaušinius pirkti ir kurie būtų draugiškiausias pasirinkimas gyvūnams."] Ar žinote, ką reiškia pirmas skaičius ant kiaušinio lukšto? Tai tiesioginis vištos gyvenimo kokybės atspindys. Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi ne tik produkto kaina, bet ir jo kilme. Apie geriausią pasirinkimą Velykų stalui kalbamės su organizacijos „Tušti narvai“ vadove GABRIELE VAITKEVIČIŪTE. [caption id="attachment_1253948" align="alignleft" width="2560"] Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Svarbus pirmasis skaitmuo ant kiaušinio Pirkdami kiaušinius galime atsižvelgti į vištų laikymo sąlygas. Tai, kaip paukščiai yra auginami, rodo pirmasis skaitmuo ant kiaušinio. Kuo mažesnis šis skaičius, tuo geresnės vištų laikymo sąlygos. „Jeigu pirmasis skaičius yra 0, vadinasi, vištos laikomos ekologinio ūkininkavimo būdu – jos turi galimybę išeiti į lauką, lesa ekologišką pašarą. Numeris 1 reiškia, kad šie kiaušiniai yra iš laisvai laikomų vištų fermos. Čia paukščiai jau nebėra lesinami ekologiškai, bet gali išeiti į lauką. Numeris 2 reiškia, kad vištos laikomos ant kraiko – dideliuose angaruose. Jos turi laisvę vaikščioti, bet negali išeiti į lauką. Blogiausias yra numeris 3 – vadinasi, tai narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Narve vienam paukščiui tenka A4 matmenų lapo plotas, vištos visą gyvenimą stovi ant grotų“, – apie kiaušinių ženklinimą ir kaip tai susiję su vištų laikymo sąlygomis dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakojo G. Vaitkevičiūtė. Atrodo akivaizdu, kad kiaušiniai Lietuvoje turėtų atitikti Europos Sąjungos standartus, tačiau kai kurie prekybos tinklai to nepaiso. „Deja, mūsų šalyje vis dar yra prekybos tinklų, kurie vežasi kiaušinius iš Ukrainos, o ten sąlygos neatitinka ES standartų. Taip, kaip vištos ten auginamos ir lesinamos, Lietuvoje jau niekas taip blogai nebesielgia su gyvūnais. Kad ir kiek skandalų buvo kilę mūsų šalyje, vis dar galima tokių kiaušinių rasti. Neseniai tokius mačiau prekybos centre „Iki“, – nurodė „Tuščių narvų“ vadovė. [caption id="attachment_1253944" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos narvuose laikomų vištų dedeklių fermoje 2017 m. Organizacijos „Tušti narvai“ nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1253946" align="alignleft" width="2560"] Narvuose laikomos vištos visą gyvenimą stovi ant narvo grotų. Organizacijos „Tušti narvai“ nuotrauka[/caption] Kainas ir gyvūnų gerovę stengiasi derinti Per pastaruosius aštuonerius metus vištų laikymo sąlygos smarkiai pasikeitė. Pasak G. Vaitkevičiūtės, dar 2016-aisiais vos 3 proc. dedeklių Lietuvoje buvo laikomos ne narvuose – jų buvo 80 tūkst. Šiuo metu mūsų šalyje daugiau nei 31 proc. vištų laikoma ne narvuose – tai yra apie 1,2 mln., statistiką pristatė pašnekovė. Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė teigė, kad šį rezultatą pasiekti pavyko žmonių, kuriems rūpi gyvūnai ir kurie ryžtasi keisti kasdienį pasirinkimą dėl jų gerovės, dėka. Didieji Lietuvos prekybos centrai įsipareigojo atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių iki 2025-ųjų. „Nuo šių metų pradžios du didieji prekybos tinklai jau nebeprekiauja narvuose laikomų vištų kiaušiniais. Tai yra „Maxima“ ir „Lidl“. „Rimi“ ir „Iki“ tokių planuoja atsisakyti per metus. Iš didžiųjų prekybos centrų lieka „Norfa“, kuri tikslaus viešo atsakymo šiuo klausimu nėra pateikusi, tačiau įsipareigojusi iki 2025-ųjų nutraukti prekybą kiaušiniais iš narvų – prieš keletą metų tai paskelbė viešai. Prekybos tinkluose nuperkama didžioji dalis visų kiaušinių“, – padėtį Lietuvoje komentavo G. Vaitkevičiūtė. Didžiųjų prekybos centrų pozicija yra svarbi, nes juose perkami dideli kiekiai kiaušinių, taip pat jie formuoja kainodarą, kuri turi įtakos pirkėjų pasirinkimui. Prekybos centrus keistis pastūmėjo žmonių noras įsigyti etiškų standartų produktus. Pasak G. Vaitkevičiūtės, žmonių sąmoningumas didėja, ir jie vis dažniau renkasi gyvūnams draugiškesnius kiaušinius. Jeigu prekybos centrai siūlo geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinius už prieinamesnę kainą – žmonėms lengviau rinktis atsakingai.

Norint, kad visiškai nebeliktų narvų ir juose laikomų paukščių, reikia tai draudžiančio įstatymo. Tokį jau turi kelios Europos šalys. Tai siekiama įgyvendinti ir Latvijoje bei Estijoje. Manau, laiko klausimas, kada toks ūkininkavimas ir Lietuvoje bus reglamentuotas įstatymu.

„Nebeprekiaujame narvuose laikomų vištų kiaušiniais ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalių parduotuvėse, siekdami prisidėti prie gyvūnų gerovės. Praėjusiais metais fiksavome pirkėjų įpročių lūžį – pavyzdžiui, Latvijoje geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių pardavimas per metus pašoko nuo 8 iki 41 proc. Estijoje fiksavome 19 proc. augimą, o Lietuvoje laimingesnių vištų kiaušinius jau rinkosi daugiau nei pusė pirkėjų. Tai rodo, kad žmonėms gyvūnų gerovė yra išties svarbi tema“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė INDRĖ TRAKIMAITĖ-ŠEŠKUVIENĖ. Narvuose laikomų vištų kiaušiniai visada būdavo pigiausi, todėl šias prekes žmonės ir rinkdavosi. Tačiau prekybos centrai kainas ir gyvūnų gerovę stengiasi suderinti. „Nebeprekiaujame narvuose laikomų vištų kiaušiniais, tačiau ir toliau siekiame išlaikyti žemas produktų kainas. Nors rinkoje kiaušiniai branginami, savo tinkle jų kainas išlaikysime tokias pačias iki Velykų“, – patikino „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė LINA SKERSYTĖ. [caption id="attachment_1253947" align="alignleft" width="983"] „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. „Maximos“ nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1253945" align="alignleft" width="2560"] „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė. „Lidl Lietuva“ nuotrauka[/caption] Draugiškesnio gyvūnams šventinio stalo link Pokyčiais galime džiaugtis, bet tobulėti dar yra kur. Į daugybę kasdien vartojamų produktų dedami kiaušiniai, bet apie tai valgydami pyragėlį dažnai nė nesusimąstome. Kiaušinius taip pat naudoja restoranai ir viešbučiai. Pasak G. Vaitkevičiūtės, kai kurie verslai galėtų atsisakyti arba jau yra atsisakę narvuose laikomų vištų kiaušinių, iki šių metų pabaigos jie įgyvendins šį įsipareigojimą. „Tuščių narvų“ vadovė teigė, kad tai yra pagrindinė terpė, kur dar galimas progresas. Tačiau, anot pašnekovės, nors pirkėjai gali padaryti daug, deja, jie sprendžia ne viską. Kad Lietuvoje neliktų narvuose laikomų vištų fermų, reikia griežtesnių priemonių. „Visada bus verslų, kurie norės nieko nekeisti, ir bus ūkininkų, kurie augins vištas narvuose, nes taip yra įpratę. Jeigu Lietuvoje tokių kiaušinių niekas nepirks, jie bus parduodami į kitas šalis. Norint, kad visiškai nebeliktų narvų ir juose laikomų paukščių, reikia tai draudžiančio  įstatymo. Tokį jau turi kelios Europos šalys. Tai siekiama įgyvendinti ir Latvijoje bei Estijoje. Manau, laiko klausimas, kada toks ūkininkavimas ir Lietuvoje bus reglamentuotas įstatymu“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė. Ji priminė, kad industrijos gyvenimas vištoms nėra tobulas, paukščiams būtų geriausia, jei paliktume juos ramybėje, nevertintume jų tik per naudos prizmę. Todėl norintiesiems šias Velykas paįvairinti ir paruošti šventinių patiekalų be kiaušinių galimos alternatyvos. „Geriausia, paprasčiausia ir pigiausia alternatyva yra bananai. Kepant blynus, keksiukus ar kitus kepinius vieną kiaušinį galima keisti vienu gerai sunokusiu bananu. Ruošiant daugumą kepinių tai puikus pasirinkimas. Panaudojus bananą ir mažiau, negu reikia, cukraus, kepinys įgauna vaisiaus skonį. O jeigu bananai ir šiaip patinka – tuomet vieni pliusai. Aš visada esu už paprastumą – kuo paprasčiau žmogui suprasti ir pasidaryti, tuo didesnė tikimybė, kad jis pabandys“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ pabrėžė G. Vaitkevičiūtė ir pridūrė, kad visi žingsniai draugiškesnio gyvūnams Velykų stalo link yra sveikintini ir tik nuo žmogaus priklauso, kiek toli jis nori eiti. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Aurelija Plokštytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama