Monsinjoro A. Svarinsko vertybės ir palikimas šiandien
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Signatarė išskiria tris svarbius monsinjoro A. Svarinsko gyvenimo etapus: jaunystę, 22 metus, praleistus sovietų lageriuose, ir 22 metus kunigavimo iki ateinant į Aukščiausiąją Tarybą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad išgyventi Sibiro ir Šiaurės lageriuose monsinjorui reikėjo ne tik tvirtos fizinės sveikatos, bet ir dvasinės stiprybės bei humoro jausmo, – tai šalia maldos padėjo išlaikyti vidinę pusiausvyrą.
Vertybės ir dialogo kultūra politikoje
Kalbėdama apie A. Svarinsko veiklą Aukščiausiojoje Taryboje, B. Valionytė išryškino jo profesionalumą sprendžiant sudėtingus turto grąžinimo klausimus ir gebėjimą rasti konsensusą tarp skirtingų interesų grupių. Ypač žavėjo ganytojo mokėjimas pagarbiai bendrauti net su oponentais, net su tais, kurie jį buvo įkalinę. Signatarė apgailestavo, kad šiandienėje politikoje labai trūksta tokios dialogo kultūros ir abipusės pagarbos.
Pilietinio pasipriešinimo pavyzdys
B. Valionytė monsinjorą pristatė kaip pilietinio pasipriešinimo simbolį. Ji išreiškė susirūpinimą dėl jaunų žmonių, kurie nesupranta, kas yra tėvynė, ir teigė, kad švietimo sistema turėtų ugdyti Lietuvos patriotus. Anot jos, monsinjoras ir kiti buvę politiniai kaliniai Aukščiausiojoje Taryboje aiškiai nubrėždavo ribas ir neleisdavo daryti kompromisų dėl melo.
Netikėta sovietinės propagandos nauda
Įdomu, kad sovietiniai ideologai, siekdami apjuodinti A. Svarinską, sukūrė apie jį dokumentinį filmą, tačiau tokiu būdu tik paradoksaliai išpopuliarino kunigą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Žiūrovai pamatė tvirtą ir gyvybingą žmogų, nepamirštantį pajuokauti net ir lageryje. B. Valionytė svarstė, kad filmo kūrėjai galbūt netgi nesąmoningai sukūrė priešingą efektą, nes iki tol daug žmonių nežinojo apie tremtis ir politinius kalinius.
Monsinjoro palikimas
Signatarė paminėjo, kad konferencija, skirta A. Svarinsko šimtmečiui, aprėps visus monsinjoro gyvenimo aspektus ir palikimą. Ji akcentavo ganytojo darbštumą ir atsidavimą – net būdamas Aukščiausiosios Tarybos deputatu jis aktyviai vykdė kunigišką veiklą, lankė rinkėjus ir dalyvavo įvairiose patriotinėse iniciatyvose. Tarp konkrečių monsinjoro iniciatyva įamžintų partizanų atminimo objektų – Didžiosios Kovos apygardos partizanų Mūšios miškas ir Kryžkalnio kalnas.
Kunigo vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje
B. Valionytė teigė – jei kunigas yra tikras savo pašaukimu, tėvynės meilė ir istorinė atmintis jam yra savaime suprantami dalykai. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dalis dvasininkų vengia aktyviai dalyvauti politikoje ir visuomeniniame gyvenime, tačiau yra ir tokių, kurie tyliai daro gerus darbus. Signatarė svarstė, ar kunigas šiandien vis dar yra toks pats autoritetas, kaip buvo vos atkūrus nepriklausomybę, ir kėlė klausimą dėl patriotinio auklėjimo mokyklose.
Kančios prasmė
Baigdama pokalbį B. Valionytė filosofiškai pažvelgė į kančios prasmę. Pasidalijo įžvalga, kad kančia yra natūrali gyvenimo dalis, kad svarbu apsvarstyti, ar savo veiksmais prisidedame prie tautos ugdymo ir vertybių puoselėjimo. Ji išryškino monsinjoro altruizmą ir gebėjimą rasti tinkamą būdą bendrauti su kiekvienu žmogumi.
Balandžio 15 d., antradienį, Seime atidaroma paroda, skirta monsinjorui A. Svarinskui, taip pat vyks konferencija jo šimtmečiui paminėti.
Laidas „Aktualijų kompasas“ ir „Vertybių kompasas“ remia Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
