Politologas apie „aušriečių“ planus dalyvauti mitinge dėl NT mokesčio: „Politinė šizofrenija“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas VIRGIS VALENTINAVIČIUS taip pat negaili karčių žodžių „aušriečiams“. „Tai disonansas normalių valdančiųjų koalicijų atžvilgiu, bet mes žinome, kad ši valdančioji koalicija yra nenormali, nes joje yra vienas nenormalus narys. Žemaitaičio politinės istorijos prasme tai yra normalu, jo nuostatai – viską griauti, provokuoti ir sukelti reakcijas. Jis tai daro sistemingai, ir dabar – ne išimtis“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia jis.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Skeptiškai vertina ir prezidentas
Skeptiškai į planus dalyvauti proteste žiūri ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tokį valdančiosios partijos atstovų žingsnį yra pavadinęs nelogišku.
„Sunku tai įsivaizduoti, kai dalyvaujama valdančiojoje koalicijoje, suprantu, kad ši politinė partija dalyvauja šiuose mokesčių pakeitimų pasiūlymuose arba juos formuluojant. Vienu metu ir kurti, ir oponuoti tam, ką kuri, yra ganėtinai nelogiškas dalykas“, – praėjusią savaitę sakė jis.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Seimo pirmininko ir demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, „aušriečiai“ turi teisę dalyvauti balandžio 27 dieną Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje, tačiau tai nėra įprasta. Premjeras Gintautas Paluckas tokį „aušriečių“ žingsnį tvirtino vertinantis kaip „demokratinio proceso dalį“.
R. Žemaitaičio nuomone, protestas nukreiptas ne prieš dabartinius valdančiuosius ir G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę, bet prieš buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vykdytą politiką. Tuo metu mitingo rengėjas Raimondas Šimaitis naujienų agentūrai BNS yra teigęs, kad protesto akcija rengiama būtent prieš šios valdančiosios koalicijos planuojamus pokyčius dėl NT mokesčio.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba baigė svarstyti mokestinės pertvarkos siūlymus. Vienas jų – nekilnojamojo turto mokestis. Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų vertės NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Politologo I. Kalpoko nestebina „aušriečių“ planai dalyvauti proteste. „Akivaizdu, kad „Nemuno aušra“, rimtai kalbant, nuolat užsiima tokia vidine rezistencija įvairiais klausimais. Nuo nacionalinio saugumo, sankcijų Rusijai iki mokestinių klausimų. Turbūt nieko stebėtino, kad būtent nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimas yra vienas jautriausių siūlomoje reformoje ir ta vidinė rezistencija buvo apskaičiuota kaip apsimokanti“, – tikino jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Pokyčių koalicijoje artimiausiu metu nesitiki
G. Nausėda R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ buvimą valdančiojoje koalicijoje yra pavadinęs klaida, tačiau atrodo, kad rinkimus laimėjusiems socialdemokratams tai nė motais.
Apie „aušriečių“ ateitį valdančiojoje koalicijoje prabilęs V. Valentinavičius teigė, kad „tai tęsis tiek, kiek socialdemokratai tai kęs“. Anot jo, dabar matome, kad G. Paluckui kantrybės su R. Žemaitaičiu pakanka. „Sunku suprasti, kodėl taip yra. Tai bendra valdančiųjų ir lietuviškos politikos problema, kiek mes pakęsime antivalstybines jėgas, kiek mes jas įteisinsime. Žemaitaitis bando tas ribas, kiek penktoji kolona gali teisėtai veikti Lietuvoje, o aš neabejoju, kad jis atstovauja būtent jai“, – nuomone dalijosi MRU docentas.
„Gana akivaizdu, kad jis eina Bidzinos Ivanišvilio, Ilano Šoro keliu – prorusiškų veikėjų, kurie dalyvauja politikoje, naudojasi demokratijos privilegijomis ir kai kuriose šalyse laimi. Arba kaip kitados, kai Ukrainoje laimėjo Viktoras Janukovyčius: iki kokių bėdų tai privedė – galutinis rezultatas yra karas. Mes per atlaidžiai žiūrime į tų pačių klaidų kartojimą Lietuvoje. Mus skatina nusiraminti tai, kad Žemaitaičio įtaka yra ribota, 15–20 proc. balsų. Bet jeigu pagrindinės politinės partijos toliau įteisins radikalias jėgas, galime sulaukti ir Sakartvelo scenarijaus“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Pasak V. Valentinavičiaus, kiekviena valdžioje praleista R. Žemaitaičio diena jam eina į naudą. „Bandymai sukurti sanitarinį kordoną baigėsi niekuo, prezidentui „Nemuno aušros“ grėsmė paaiškėjo tik po rinkimų, jis buvo šventai įsitikinęs, kad Žemaitaitis yra normalus politikas, tik konservatorių buvo įvardyta klasta. Tad aš nematau lyderių, kurie galėtų adekvačiai vertinti situaciją. Nesu didelis Skvernelio gerbėjas, bet dabar valdžios viršūnėse jis vienintelis nuosekliai ir tiksliai įvardija grėsmę“, – apibendrino pašnekovas.
Panašios pozicijos laikosi ir I. Kalpokas. Jis teigė, kad socialdemokratai ir jų premjeras G. Paluckas laikosi strategijos nesureikšminti. „Tikriausiai ta strategija bus tęsiama, nes jau buvo tiek įvairiausių progų, kai buvo galima sakyti „viskas, gana“. O kur dar Žemaitaičio turai per Lietuvą, prezidento užsipuolimai. Buvo galima trenkti durimis ir pasakyti „viskas, mums jau ne pakeliui“, bet visam tam nebuvo teikiama reikšmės.
Kol turėsime paprastą matematinę situaciją, kurioje socialdemokratai plius „Nemuno aušra“ yra 71 Seimo narys, tol šią tendenciją matysime. Jei vidinių konfliktų skaičius pasikeistų, tada gal ir kalba būtų kitokia“, – aiškino politologas.
Priminė naujausią skandalą
Politologas priminė ir pastarąjį su „aušriečiais“ susijusį skandalą, kai partijos rinkimų štabo vadovas, o dabar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Robertas Puchovičius vengė mokesčių pardavinėdamas brangius kotedžus.
Praėjusią savaitę žiniasklaidos platforma „Redakcija“ paskelbė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2022 m. atlikusi tyrimą konstatavo, jog R. Puchovičius padarė žalą valstybės biudžetui, ir nurodė jam sumokėti 97 tūkst. eurų nedeklaruotų mokesčių, taip pat priskyrė baudas ir priskaičiavo delspinigius.
Robertas Puchovičius. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Neseniai „aušriečiai“ Seimui teikė siūlymą du kartus – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. VDU docento I. Kalpoko teigimu, žinant šiuos faktus sunku išvengti įspūdžio, kad įstatymas kaip sau pačiam rašytas.
„Viena vertus, taip, yra argumentas, kad ne visiems bankininkystės paslaugos vienodai prieinamos. Turime skaitmeninę atskirtį, bet tikriausiai tie žmonės, kurie gyvena skaitmeninės atskirties pasaulyje, iki 10 tūkstančių eurų, kaip siūloma, grynaisiais neatsiskaito. Kam toks didelis atsiskaitymo grynaisiais padidinimas yra naudingas? Tiems, kurie slepia mokesčius, nedeklaruoja pajamų. O vienas svarbiausių „Nemuno aušros“ partijos narių ir atitinka šį apibūdinimą“, – nurodė jis.
Pasak V. Valentinavičiaus, susidaro įspūdis, kad toks atvejis – ne vienintelis. „Kiek energijos Žemaitaitis išeikvoja bandydamas mažinti degalų akcizus? Priminsiu, kad degalinių tinklas „Jozita“ parėmė Žemaitaičio kampaniją – prie degalinių buvo jo portretai. Jeigu neklystu, iki šiol VRK neišsiaiškino, ar ši dovana įskaičiuojama į rinkimų išlaidas, ar ne. Jis atidirba konkretaus degalinių tinklo savininkui“, – mintimis dalijosi MRU docentas.
„Nemuno aušros“ frakcija Seime turi 19 narių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Skeptiškai vertina ir prezidentas
Skeptiškai į planus dalyvauti proteste žiūri ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tokį valdančiosios partijos atstovų žingsnį yra pavadinęs nelogišku.
„Sunku tai įsivaizduoti, kai dalyvaujama valdančiojoje koalicijoje, suprantu, kad ši politinė partija dalyvauja šiuose mokesčių pakeitimų pasiūlymuose arba juos formuluojant. Vienu metu ir kurti, ir oponuoti tam, ką kuri, yra ganėtinai nelogiškas dalykas“, – praėjusią savaitę sakė jis.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Seimo pirmininko ir demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, „aušriečiai“ turi teisę dalyvauti balandžio 27 dieną Vilniuje rengiamoje protesto akcijoje, tačiau tai nėra įprasta. Premjeras Gintautas Paluckas tokį „aušriečių“ žingsnį tvirtino vertinantis kaip „demokratinio proceso dalį“.
R. Žemaitaičio nuomone, protestas nukreiptas ne prieš dabartinius valdančiuosius ir G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę, bet prieš buvusios ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vykdytą politiką. Tuo metu mitingo rengėjas Raimondas Šimaitis naujienų agentūrai BNS yra teigęs, kad protesto akcija rengiama būtent prieš šios valdančiosios koalicijos planuojamus pokyčius dėl NT mokesčio.
Siekdama didesnio finansavimo gynybai koalicinė taryba baigė svarstyti mokestinės pertvarkos siūlymus. Vienas jų – nekilnojamojo turto mokestis. Pagal valdančiųjų siūlymus, iki 200 tūkst. eurų vertės NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.
Politologo I. Kalpoko nestebina „aušriečių“ planai dalyvauti proteste. „Akivaizdu, kad „Nemuno aušra“, rimtai kalbant, nuolat užsiima tokia vidine rezistencija įvairiais klausimais. Nuo nacionalinio saugumo, sankcijų Rusijai iki mokestinių klausimų. Turbūt nieko stebėtino, kad būtent nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimas yra vienas jautriausių siūlomoje reformoje ir ta vidinė rezistencija buvo apskaičiuota kaip apsimokanti“, – tikino jis.
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Ignas Kalpokas. Jono Petronio / Vytauto Didžiojo universiteto nuotrauka
Pokyčių koalicijoje artimiausiu metu nesitiki
G. Nausėda R. Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ buvimą valdančiojoje koalicijoje yra pavadinęs klaida, tačiau atrodo, kad rinkimus laimėjusiems socialdemokratams tai nė motais.
Apie „aušriečių“ ateitį valdančiojoje koalicijoje prabilęs V. Valentinavičius teigė, kad „tai tęsis tiek, kiek socialdemokratai tai kęs“. Anot jo, dabar matome, kad G. Paluckui kantrybės su R. Žemaitaičiu pakanka. „Sunku suprasti, kodėl taip yra. Tai bendra valdančiųjų ir lietuviškos politikos problema, kiek mes pakęsime antivalstybines jėgas, kiek mes jas įteisinsime. Žemaitaitis bando tas ribas, kiek penktoji kolona gali teisėtai veikti Lietuvoje, o aš neabejoju, kad jis atstovauja būtent jai“, – nuomone dalijosi MRU docentas.
„Gana akivaizdu, kad jis eina Bidzinos Ivanišvilio, Ilano Šoro keliu – prorusiškų veikėjų, kurie dalyvauja politikoje, naudojasi demokratijos privilegijomis ir kai kuriose šalyse laimi. Arba kaip kitados, kai Ukrainoje laimėjo Viktoras Janukovyčius: iki kokių bėdų tai privedė – galutinis rezultatas yra karas. Mes per atlaidžiai žiūrime į tų pačių klaidų kartojimą Lietuvoje. Mus skatina nusiraminti tai, kad Žemaitaičio įtaka yra ribota, 15–20 proc. balsų. Bet jeigu pagrindinės politinės partijos toliau įteisins radikalias jėgas, galime sulaukti ir Sakartvelo scenarijaus“, – sakė jis.
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Pasak V. Valentinavičiaus, kiekviena valdžioje praleista R. Žemaitaičio diena jam eina į naudą. „Bandymai sukurti sanitarinį kordoną baigėsi niekuo, prezidentui „Nemuno aušros“ grėsmė paaiškėjo tik po rinkimų, jis buvo šventai įsitikinęs, kad Žemaitaitis yra normalus politikas, tik konservatorių buvo įvardyta klasta. Tad aš nematau lyderių, kurie galėtų adekvačiai vertinti situaciją. Nesu didelis Skvernelio gerbėjas, bet dabar valdžios viršūnėse jis vienintelis nuosekliai ir tiksliai įvardija grėsmę“, – apibendrino pašnekovas.
Panašios pozicijos laikosi ir I. Kalpokas. Jis teigė, kad socialdemokratai ir jų premjeras G. Paluckas laikosi strategijos nesureikšminti. „Tikriausiai ta strategija bus tęsiama, nes jau buvo tiek įvairiausių progų, kai buvo galima sakyti „viskas, gana“. O kur dar Žemaitaičio turai per Lietuvą, prezidento užsipuolimai. Buvo galima trenkti durimis ir pasakyti „viskas, mums jau ne pakeliui“, bet visam tam nebuvo teikiama reikšmės.
Kol turėsime paprastą matematinę situaciją, kurioje socialdemokratai plius „Nemuno aušra“ yra 71 Seimo narys, tol šią tendenciją matysime. Jei vidinių konfliktų skaičius pasikeistų, tada gal ir kalba būtų kitokia“, – aiškino politologas.
Priminė naujausią skandalą
Politologas priminė ir pastarąjį su „aušriečiais“ susijusį skandalą, kai partijos rinkimų štabo vadovas, o dabar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys Robertas Puchovičius vengė mokesčių pardavinėdamas brangius kotedžus.
Praėjusią savaitę žiniasklaidos platforma „Redakcija“ paskelbė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2022 m. atlikusi tyrimą konstatavo, jog R. Puchovičius padarė žalą valstybės biudžetui, ir nurodė jam sumokėti 97 tūkst. eurų nedeklaruotų mokesčių, taip pat priskyrė baudas ir priskaičiavo delspinigius.
Robertas Puchovičius. Juliaus Kalinsko / ELTA nuotrauka
Neseniai „aušriečiai“ Seimui teikė siūlymą du kartus – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų – padidinti leistiną atsiskaitymo grynaisiais pinigais sumą. VDU docento I. Kalpoko teigimu, žinant šiuos faktus sunku išvengti įspūdžio, kad įstatymas kaip sau pačiam rašytas.
„Viena vertus, taip, yra argumentas, kad ne visiems bankininkystės paslaugos vienodai prieinamos. Turime skaitmeninę atskirtį, bet tikriausiai tie žmonės, kurie gyvena skaitmeninės atskirties pasaulyje, iki 10 tūkstančių eurų, kaip siūloma, grynaisiais neatsiskaito. Kam toks didelis atsiskaitymo grynaisiais padidinimas yra naudingas? Tiems, kurie slepia mokesčius, nedeklaruoja pajamų. O vienas svarbiausių „Nemuno aušros“ partijos narių ir atitinka šį apibūdinimą“, – nurodė jis.
Pasak V. Valentinavičiaus, susidaro įspūdis, kad toks atvejis – ne vienintelis. „Kiek energijos Žemaitaitis išeikvoja bandydamas mažinti degalų akcizus? Priminsiu, kad degalinių tinklas „Jozita“ parėmė Žemaitaičio kampaniją – prie degalinių buvo jo portretai. Jeigu neklystu, iki šiol VRK neišsiaiškino, ar ši dovana įskaičiuojama į rinkimų išlaidas, ar ne. Jis atidirba konkretaus degalinių tinklo savininkui“, – mintimis dalijosi MRU docentas.
„Nemuno aušros“ frakcija Seime turi 19 narių.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
