Ortodoksų kunigas V. Mockus: „Kitais metais asamblėją švęsime savo egzarchato namuose“

[intro_text content="Nuo 2024-ųjų sausio gyvuoja Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčia. Ją steigti pradžią davė drąsi krikščioniška ir pilietinė dalies ortodoksų dvasininkų pozicija, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus agresyviai plataus masto Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Šie įvykiai buvo plačiai aptarti žiniasklaidoje, mūsų portale – taip pat."] Apkaltinusi dvasininkus Bažnyčios skaldymu Maskvos patriarchato vadovybė pašalino juos iš kunigų luomo, uždraudė bet kokią su tuo susijusią veiklą, net dėvėti kunigų drabužius. Drąsūs, esantys tiesoje su Kristumi dvasininkai neišsigando ir nepalūžo, kreipėsi į Visuotinį Konstantinopolio patriarchatą, kad jų byla būtų išspręsta. Tiesa nugalėjo – dvasininkų apkalta nepasitvirtino, jie buvo grąžinti į kunigų luomą ir priimti į Konstantinopolio patriarchato jurisdikciją. Tokiomis aplinkybėmis į Lietuvą sugrįžo Konstantinopolio patriarchatui pavaldi Ortodoksų Bažnyčia – ji ir buvo pirmoji, įsikūrusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Bažnyčia bręsta, statomi jos juridiniai ir gyvieji pamatai. Balandžio 5-ąją jaunoji Ortodoksų Bažnyčia susirinko į antrąją savo asamblėją. Apie jos reikšmę, tikslus ir turinį dienraščiui „Bernardinai.lt“ maloniai sutiko papasakoti egzarcho kancleris kunigas VITALIJUS MOCKUS. [caption id="attachment_1118326" align="alignleft" width="1920"] Konstantinopolio patriarchato ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Tėve Vitalijau, balandžio 6 dieną jūsų Bažnyčia šventė asamblėją. Kaip bendrai nusakytumėte, kas yra Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėja, koks jos tikslas? Oficialiai tai būtų galima vadinti ataskaitiniu ar metiniu susirinkimu, bet mes nutarėme pavadinti asamblėja – skamba solidžiau, ne taip formaliai ir labiau atspindi dvasią bei turinį. Joje dalyvauja visi egzarchato dvasininkai ir po vieną atstovą, turintį balso teisę, iš kiekvienos pasauliečių bendruomenės. Taip pat galėjo registruotis ir dalyvauti daugiau pasauliečių, kurie norėjo klausytis, klausti ir diskutuoti, bet be balso teisės. Mes esame suinteresuoti, kad apie Bažnyčios reikalus parapijiečiai ne tik sužinotų iš kunigų ar pasauliečių delegatų, bet ir turėtų galimybę patys dalyvauti, būtų aktyvūs bendruomenės nariai. Šiuo metu mūsų Bažnyčioje yra dešimt bendruomenių, taigi dalyvavo maždaug 40 pasauliečių. Parapijos įsteigtos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje. Taip pat mažesniuose – Anykščiuose ir Tauragėje. Visiems tikintiesiems iš artimų apylinkių gana patogu atvažiuoti ir švęsti Eucharistiją. Šiemet vyko antroji asamblėja. Pirmoji pernai buvo iškilmingesnė, susijusi su mūsų Bažnyčios egzarchato įsteigimu, jurisdikcijos kūrimu, planais, buvome pakvietę daugiau svečių. Nutarėme, kad asamblėjos bus visada organizuojamos gavėnios metu. Asamblėja yra darbinis susitikimas, bet mes stengiamės jai suteikti ir temą, kad galėtume darbą praturtinti ir dvasiniais dalykais, šviesti, ugdyti Bažnyčios narius. Šiemet buvo dvi temos. Taigi asamblėjos vyks kasmet per gavėnią. Kai asamblėjoje yra ne tik formalūs darbiniai dalykai, tada ji tikrai švenčiama. Kokių šventinių momentų buvo asamblėjoje? Kokias temas bendruomenės dvasiniam ugdymui ir švietimui šiemet parengėte? Asamblėją pradėjome svarbiausiu šventimu – visi jos dalyviai ir svečiai dalyvavo Dieviškojoje liturgijoje, priėmė Eucharistiją. Taip prasmingiausiai pradedamas bet koks svarbus darbas, prašant, kad Dievas jį laimintų. [caption id="attachment_1252262" align="alignleft" width="983"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai švenčia Dieviškąją liturgiją Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje asamblėjos atidarymo proga 2025 m. balandžio 5 d. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Antrasis šventinis momentas – visuotinio patriarcho Jo Šventenybės Baltramiejaus I sveikinimas mūsų asamblėjai. Bendruomenės ugdymui ir švietimui parinkome dvi svarbias temas. Pirmoji buvo skirta pirmojo Visuotinio Bažnyčios susirinkimo, arba vadinamojo I Nikėjos susirinkimo, 1700 metų jubiliejui (325 m.). Šio įvykio apmąstymas mums duoda labai daug peno sielai ir protui. Tai labai svarbus įvykis ne tik Ortodoksų Bažnyčiai, bet ir visoms krikščioniškoms Bažnyčioms, nes jame buvo priimtas mus visus vienijantis Tikėjimo išpažinimas. Šia tema pranešimą skaitė patristikos žinovas, katalikų kunigas brolis dominikonas dr. Saulius Rumšas OP. Antroji tema – svarbi konkrečiai mūsų Bažnyčiai Lietuvoje – ortodoksų pamaldų lietuvių kalba 20-metis. Tikroji jubiliejinė data yra sausio 23-ioji, nes 2005 metais tą dieną įvyko pirmosios ortodoksų pamaldos lietuvių kalba, bet jubiliejų švęsime visus metus. Aš buvau jų iniciatorius ir pradininkas, aš ir parengiau pranešimą šia tema. [caption id="attachment_1252260" align="alignleft" width="1434"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėja Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 2025 m. balandžio 5 d. Dominikonas kun. Saulius Rumšas OP. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Po pirmosios labiau šventinės dalies vyko darbinė asamblėjos dalis – kas joje aptarta? Egzarcho ataskaita. Asamblėja yra ataskaitinė, todėl pirmasis pranešimą skaitė pats egzarchas tėvas Justinas Kiviloo. Tai buvo egzarcho metinė ataskaita apie egzarchato veiklą 2024-aisiais. Jis apžvelgė, kas nuveikta, kur mes dalyvavome. 2024-ieji buvo gana intensyvūs – kūrėme įstatus, registravome parapijas kaip juridinius asmenis. Dar ne visos parapijos registruotos, nes kai kuriais atvejais sudėtinga rasti adresą, kuriuo būtų galima jas registruoti. Viena iš svarbių veiklų, kuriai skiriame daug pastangų – mūsų egzarchato centro Antakalnyje remontas. Labai svarbu turėti nuolatinę būstinę, kurioje bus egzarcho rezidencija, kanceliarija, patalpos susitikimams ir renginiams. Tikimės, kad ateinančiais metais trečiąją asamblėją galėsime surengti savo namuose. Šiais metais ji vyko pas brolius katalikus Vilniaus senamiestyje, Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčioje. [caption id="attachment_1252722" align="alignleft" width="2048"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėja Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 2025 m. balandžio 5 d. Egzarchas tėvas Justinas Kiviloo. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Egzarchas aptarė ir kitus iššūkius, kurių kilo per praėjusius metus. Labai gražų toną davė egzarchas tėvas Justinas – jis skatina mus nevartoti sąvokų „sunkumai“ ir „problemos“, siūlo sakyti „iššūkiai“. Sunkumai ir problemos turi negatyvią konotaciją, o iššūkiai kviečia susitelkti, imtis iniciatyvos ir juos įveikti. Su tokia dvasia mes ir stengiamės gyventi. Egzarchato finansų ataskaita. Pirmojoje asamblėjoje išsirinkome atsakingus už egzarchato finansinę veiklą – pasauliečius, šios srities specialistus – vyriausiąją finansininkę Gitaną Jonynienę ir auditorių Nikitą Ananievą. Finansininkė dirba savo darbą, o auditorius stebi, tikrina, kaip atliekama apyskaita, ar tinkamai tvarkoma buhalterija. Jis prižiūri ne tik oficialią egzarchato finansinę veiklą, bet ir parapijų, įskaitant ir tas, kurios dar nėra registruotos kaip juridiniai asmenys. Bendruomenės vis tiek renka aukas, jose yra už tai atsakingi asmenys, auditorius tikrina, kaip vykdoma apskaita, kaip surinktos lėšos panaudojamos. Auditorius davė vertingų pasiūlymų, kaip efektyviau tvarkyti finansinę apskaitą, pavyzdžiui, daugiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurios lengvina darbą ir suteikia daugiau aiškumo. Fondo „Koinonia“ ataskaita. Fondas įsteigtas tam, kad organizuotų ir rinktų lėšas pirmiausia katedros, mūsų pagrindinės bažnyčios, statybai Vilniuje, o paskui pagal galimybes ir kitur. Fondui vadovauja ir jo reikalais rūpinasi tėvas Vladimiras Seliavko. Jis trumpai pristatė, kas padaryta, nes fondas veikia dar tik pusę metų, bet jau atlikta nemažai darbų ir numatyta planų ateičiai. [caption id="attachment_1252723" align="alignleft" width="2048"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėja Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 2025 m. balandžio 5 d. Tėvas Vladimiras Seliavko. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Džiaugiamės, kad šioje asamblėjoje jau galime ne tik planuoti ateitį, bet ir apžvelgti nuveiktus darbus, pateikti ataskaitas. Švietimo, leidybos ir komunikacijos veiklos ataskaita. Ataskaitą apie šią veiklą pristatė tėvas Gintaras Jurgis Sungaila (2024 m. spalio 31 d. VDU įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį – aut. past.). Nors mes tik pradedame savo veiklą, labai kukliai galime gyventi, nes finansiniai ištekliai nedideli, bet ir kukliomis sąlygomis esame išleidę šiek tiek dvasinės literatūros. Svarbiausia, kad išleidome savo Hieratiką (Mišiolą) lietuvių kalba. Turime gražių planų šioje srityje – steigiame Ortodoksų švietimo ir tyrimų institutą, kuriame galėtume užsiimti šviečiamąja veikla, pradedant nuo katechezės ir baigiant rimtomis akademinėmis studijomis, tyrimais, straipsnių, monografijų rengimu. Institutas baigiamas registruoti, tikimės, kad greitai jis pradės veiklą. Kunigas Gintaras atsakingas ir už mūsų viešąjį pristatymą, jis darbuojasi rengdamas turinį interneto puslapyje „Ortodoksas.lt“ ir socialiniuose tinkluose. Taip pat padeda ir kitiems dvasininkams, parapijų klebonams tinkamai parengti viešinamą informaciją tiek parapijiečiams, tiek plačiajai visuomenei. [caption id="attachment_1252726" align="alignleft" width="2048"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėja Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje 2025 m. balandžio 5 d. Vadovauja egzarchas tėvas Justinas Kiviloo, balsavimą organizuoja tėvas Gintaras Jurgis Sungaila. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Asamblėjoje išrinkome egzarchato tarybą – patvirtinome tuos pačius narius, nes jie gerai dirbo, tegul tęsia pradėtus darbus. Įstatai tai daryti leidžia. Jūs esate egzarchato kancleris, dešinioji egzarcho ranka, jums tenka didysis administracinis krūvis – kaip sekėsi statyti Bažnyčią, kokios pagalbos sulaukėte iš patriarchato, broliškų Bažnyčių, valstybės? Nors esame labai jauna Bažnyčia, tik pradėjusi savo veiklą, bet augame, didėja bendruomenės, ir matome, jog mums jau reikėtų daugiau dvasininkų, kad patenkintume visus bendruomenių poreikius. Dabar vos spėjame, nes, kaip minėjau, turime ir pasaulietinius darbus. Yra keletas jaunuolių kandidatų, bet jiems dar reikia padėti tinkamai pasirengti. Jie labai jauni, dar nesukūrę šeimų, todėl negalime skubėti. Jeigu ateityje jie sukurs šeimas ir Dievo kviečiami atsilieps priimdami dvasininko kelią, tada mes juos įšventinsime į kunigus. Taip pat tenka rūpintis materialiomis bažnyčios statybomis, nors jos dar nepradėtos, bet procesas pamažu įsibėgėja. Kaip minėjau, tuo rūpinasi įkurtas fondas „Koinoinia“. Dabar tik tariamasi su Vilniaus miesto savivaldybe dėl žemės sklypo katedrai statyti. Taip pat rengiamės skelbti projekto konkursą. Jau yra architektų, kurie norėtų jame dalyvauti, tikimės, kad atsiras jų ir daugiau. Mes parengsime architektams tam tikras gaires su vizija, ko norime, kad jie galėtų jomis vadovaudamiesi sukurti projektinius eskizus. Dirbsime, kol vienas iš jų laimės šį konkursą.

Galbūt mes galvojame ambicingai, bet norime, kad mūsų katedra būtų didinga, kad ji būtų matoma mieste krikščionių šventovė, atpažįstama kaip pagrindinė egzarchato bažnyčia – ortodoksiška ir lietuviška.

Jau galvojame apie katedros titulą, svarstome, koks jis turėtų būti. Suprantame, kad šis procesas negali vykti greitai, nes reikia sutvarkyti daug juridinių dalykų, parengti projektą ir surinkti lėšų statyboms. Net ir paprastą gyvenamąjį namą statant yra be galo daug darbo, o mes norime statyti katedrą. Mums teko ypatinga užduotis. Galbūt galvojame ambicingai, bet norime, kad mūsų katedra būtų didinga, kad ji būtų matoma mieste krikščionių šventovė, atpažįstama kaip pagrindinė egzarchato bažnyčia – ortodoksiška ir lietuviška. Gauname paramos iš Konstantinopolio patriarchato, jau antrą kartą iš valstybės gavome paramą, skirtą religinėms bendruomenėms. Ją naudojame egzarchato centrui suremontuoti ir įrengti. Šioje vietoje noriu pabrėžti, kad egzarchato dvasininkai kol kas nėra išlaikomi iš parapijiečių surinktų lėšų. Kadangi bendruomenės dar nedidelės, kuriantis parapijoms reikia įsigyti liturginius reikmenis, todėl visos surinktos aukos paliekamos parapijos reikmėms. Perkami reikalingiausi dalykai, o kas lieka – atsakingai kaupiama ateičiai. Jeigu gauname aukas banko pavedimu į sąskaitą, tų pinigų mes neliečiame, kaupiame, juk ateityje norėsime statyti bažnyčias parapijoms. [caption id="attachment_1252728" align="alignleft" width="1365"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios Dieviškoji liturgija Vilniaus Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje asamblėjos atidarymo proga 2025 m. balandžio 5 d. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Dvasininkai dirba pasaulietinius darbus ir išlaiko savo šeimas. Ateityje, kai bendruomenės sustiprės, turės savo bažnyčias, tada galės išlaikyti ir dvasininkus, o mes galėsime daugiau laiko skirti bendruomenės pastoracijai. Tai labai gražus ir kilnus jūsų pavyzdys parapijiečiams – jis brandina pasitikėjimą ir ugdo atsakomybę. Duos gražių vaisių Bažnyčios statybai. Be abejo, parapijiečiai aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje. Kaip minėjau, parapijų finansai patikėti pasauliečiams – jie žino, kiek pinigų bendruomenė turi, bendrai su klebonu sprendžia, kaip juos panaudoti ir taupyti. Mums visiems dar reikia mokytis atviro bendravimo, kad kiekvienam bendruomenės nariui bažnyčia ir parapija būtų jo namai ir jo šeima. Mes stengiamės, ir bręsta daug gražių vaisių. Ne vien finansai yra iššūkis. Kol kas nepatiriame komunalinių mokesčių prievolės, nes neturime savo bažnyčių. Eucharistiją švęsti renkamės ten, kur mus broliškai priima kitų krikščioniškų konfesijų bendruomenės. Neturime nuolatinės vietos, kur tikintieji galėtų bet kada užeiti pasimelsti, pasikalbėti su kunigu rūpimais dvasiniais klausimais. Eucharistiją galime švęsti tik sekmadieniais, tuo laiku, kai nevyksta šeimininkų Bažnyčios pamaldos. Kitomis dienomis negalime nei teikti Krikšto ar Santuokos sakramentų, nei aukoti Mišių už mirusiuosius. Šios aplinkybės apsunkina, bet mes vis tiek dėkojame Dievui, kad turime kur melstis. Naudodamasis proga noriu dar kartą padėkoti visoms pagrindinėms Lietuvos krikščioniškoms bendruomenėms – jos visos priima mus į savo šventoves, kad galėtume sekmadieniais švęsti Eucharistiją. Ir katalikai, ir liuteronai, ir reformatai draugiškai mus priima ir dalinasi savo namais. Klaipėdoje net universiteto koplyčioje meldžiamės. Visiems esame labai dėkingi. Ir valstybės įstaigos, miestų savivaldybės visada geranoriškai atsiliepė į mūsų prašymus, poreikius – niekas nėra atsisakęs, visada buvome išklausyti, visada rasti sprendimai. Be tokios pagalbos mes nieko nebūtume galėję pradėti. Neįkainojama brolių krikščionių pagalba liudija, kad Lietuvoje visos krikščioniškos konfesijos sugyvena ne formaliai, bet realiai. Ekumenizmas yra mūsų kasdienybė, o ne viena sausio mėnesio savaitė. [caption id="attachment_1250797" align="alignleft" width="2048"] Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios asamblėjos dalyviai Švč. Mergelės Ramintojos bažnyčioje Vilniuje 2025 m. balandžio 5 d. Ortodoksas.lt nuotrauka[/caption] Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama