Lietuvos giriose atsiranda lokių: ką reiškia jų sugrįžimas?
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Rudieji lokiai fiksuojami vis platesnėje šalies teritorijoje. Kokie iš tiesų yra šie gyvūnai ir ką jų grįžimas reiškia Lietuvos gamtai – dienraštis „Bernardinai.lt“ aptaria pokalbyje su zoologu ALIUMI ULEVIČIUMI.
Biologas, ekologas Alius Ulevičius. Vle.lt nuotrauka
Meškos migruoja ieškodamos naujų teritorijų
Pasak A. Ulevičiaus, Kupiškio rajone nufilmuotas miško keliu bėgantis meškiukas galbūt yra jau gana suaugęs paauglys, kuris gali savarankiškai be mamos nueiti didelius atstumus. Meškos jaunikliais rūpinasi apie dvejus metus, paskui vaikai atsiskiria ir ieško savo teritorijos, kur jaustųsi saugūs ir galėtų pramisti.
„Meškos gyvena miškuose, pamiškėse, kartais eina į javų, avižų, kukurūzų laukus. Jos užima gana dideles teritorijas. Patinai ypač toli nukeliauja, o patelės yra šiek tiek sėslesnės, ir jų užimamas plotas mažesnis. Meškos migruoja ieškodamos naujų teritorijų. Ypač aktyviai keliauja jauni lokiai. Šie gyvūnai dažnai būna judrūs naktį, bet stengiasi neišklysti iš miškingų plotų“, – apie šių žinduolių gyvenamuosius plotus kalbėjo A. Ulevičius.
Meškos atklysta iš kaimynystės. Palei Lietuvos sieną esančiuose dideliuose miškuose yra lokių, ir jie gali pas mus užsukti. „Meškos gali atkeliauti iš Latvijos ir Baltarusijos. Šie žinduoliai įprasti tarp Minsko ir Vilniaus esančioje Nalibokų girioje – čia jie dauginasi.
Estijoje, miškingame krašte, gyvena apie tūkstantis lokių. Latvijoje suskaičiuojamos kelios dešimtys meškų, ten miškingumas didesnis nei Lietuvoje. Pasauliniu mastu rūšiai išnykti pavojus negresia, bet tai yra saugoma Europoje rūšis“, – apie meškų paplitimą gretimose šalyse pasakojo zoologas.
Miškininko Laimono Kiaulėno užfiksuotas meškos jauniklis. Vaizdo įrašo kadras
Lokiai vengia žmonių. Unsplash.com nuotrauka
Meškos yra geros plaukikės. Pexels.com nuotrauka
Jeigu žiema nėra šalta – miegoti neina
Dažnai meškos vaizduojamos prie upių gaudančios lašišas. Tačiau lokiai Lietuvoje yra labiau uogautojai nei žvejai. Mūsų upės mažesnės, ir lašišos čia nemigruoja taip gausiai kaip Šiaurėje.
Zoologas A. Ulevičius pasakojo, kad meškos yra visaėdės: „Šie stambūs plėšrūnai dažnai minta augaliniu maistu. Pavyzdžiui, skabo žolę, ypač pavasarį, kai ji būna švelni. Skanauja įvairias uogas. Mėgsta avižas, stambius skėtinius augalus. Žiemą meškos miega, todėl besiruošdamos šaltajam sezonui ieško baltymų prisotinto maisto – dvėselienos ir kitokio gyvūninės kilmės ėdesio. Jos yra maisto ieškotojos.“
Žiemodami lokiai neėda, negeria ir neina tuštintis. Šiuo metu patelės dažnai atsiveda meškiukų, todėl guolis jiems turi būti šiltas ir saugus. Dažnai jis įrengiamas po šaknimis, išklojamas šakomis, žole, pernykščiais lapais, samanomis. Guolis būna gana ankštas, kad sulaikytų kūno šilumą. Įėjimas į jį kruopščiai paslepiamas, kad nepastebėtų plėšrūnai ar žmonės.
„Meškos miega ramiose vietose – atokiai, dažnai gūdžioje girioje, kur nevyksta medžioklė, kad niekas netrukdytų. Bet jeigu žiema nėra šalta kaip šiemet, meškos beveik nemiega“, – apie lokių žiemojimo įpročius pasakojo A. Ulevičius.
Žiemos miegui ruošdamasis rudasis lokys ieško atokios ir ramios vietos. Pexels.com nuotrauka
Meškos gyvena miškuose, tačiau mėgsta vaikščioti ir atvirose vietovėse: laukuose, pievose. Unsplash.com nuotrauka
Yra žemėlapis, kur Lietuvoje meškos lankėsi
Zoologo teigimu, regis, meškų apsilankymų Lietuvoje padaugėjo. Tačiau gali būti, kad mums tik atrodo, jog lokių yra daugiau. „Anksčiau jų niekas nefiksavo, nes kamerų buvo mažiau. Dabar medžiotojai turi kameras, stato jas šėrimo aikštelėse, tad gali būti, kad dėl to pagausėjo vaizdo įrašų, kuriuose matomos meškos. Juk užfiksuoti gyvūną su kamera kur kas paprasčiau, nei jį sutikti tiesiogiai. Šis pagausėjimo įspūdis gali būti susijęs su ankstesnių laikų duomenų stoka“, – paaiškino A. Ulevičius.
Smalsuoliams, norintiems sužinoti, kuriose Lietuvos vietose meškos jau lankėsi, sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jame galima matyti tikslias vietas, kur buvo užfiksuotos meškos, ir peržvelgti nuotraukas, kaip jos buvo pastebėtos. Vienur matomi gyvūno pėdsakai, kitur nufotografuotas ir pats lokys. Žemėlapis rodo, kad meškos lankosi labiau rytinėje Lietuvos dalyje, bet jų pėdsakai tęsiasi iki šalies vidurio.
Susitikti su meška Lietuvos miškuose įmanoma, tačiau šie žinduoliai yra baikštūs ir vengia žmonių.
A. Ulevičiaus teigimu, šis gyvūnas nėra labai agresyvus, bet netikėtai užklupta patelė su jaunikliu arba patinas gali pulti. Zoologas paaiškino, kaip nuo tokios grėsmės galima apsisaugoti: „Galbūt miške sąmoningai reikėtų nesielgti per tyliai, nesėlinti, netgi patriukšmauti, kad gyvūnai žinotų, jog eina žmogus. Meška pirmoji pajus, kad netoli yra žmogus, ir turės laisvę iš anksto pasitraukti.“
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Biologas, ekologas Alius Ulevičius. Vle.lt nuotrauka
Meškos migruoja ieškodamos naujų teritorijų
Pasak A. Ulevičiaus, Kupiškio rajone nufilmuotas miško keliu bėgantis meškiukas galbūt yra jau gana suaugęs paauglys, kuris gali savarankiškai be mamos nueiti didelius atstumus. Meškos jaunikliais rūpinasi apie dvejus metus, paskui vaikai atsiskiria ir ieško savo teritorijos, kur jaustųsi saugūs ir galėtų pramisti.
„Meškos gyvena miškuose, pamiškėse, kartais eina į javų, avižų, kukurūzų laukus. Jos užima gana dideles teritorijas. Patinai ypač toli nukeliauja, o patelės yra šiek tiek sėslesnės, ir jų užimamas plotas mažesnis. Meškos migruoja ieškodamos naujų teritorijų. Ypač aktyviai keliauja jauni lokiai. Šie gyvūnai dažnai būna judrūs naktį, bet stengiasi neišklysti iš miškingų plotų“, – apie šių žinduolių gyvenamuosius plotus kalbėjo A. Ulevičius.
Meškos atklysta iš kaimynystės. Palei Lietuvos sieną esančiuose dideliuose miškuose yra lokių, ir jie gali pas mus užsukti. „Meškos gali atkeliauti iš Latvijos ir Baltarusijos. Šie žinduoliai įprasti tarp Minsko ir Vilniaus esančioje Nalibokų girioje – čia jie dauginasi.
Estijoje, miškingame krašte, gyvena apie tūkstantis lokių. Latvijoje suskaičiuojamos kelios dešimtys meškų, ten miškingumas didesnis nei Lietuvoje. Pasauliniu mastu rūšiai išnykti pavojus negresia, bet tai yra saugoma Europoje rūšis“, – apie meškų paplitimą gretimose šalyse pasakojo zoologas.
Miškininko Laimono Kiaulėno užfiksuotas meškos jauniklis. Vaizdo įrašo kadras
Lokiai vengia žmonių. Unsplash.com nuotrauka
Meškos yra geros plaukikės. Pexels.com nuotrauka
Jeigu žiema nėra šalta – miegoti neina
Dažnai meškos vaizduojamos prie upių gaudančios lašišas. Tačiau lokiai Lietuvoje yra labiau uogautojai nei žvejai. Mūsų upės mažesnės, ir lašišos čia nemigruoja taip gausiai kaip Šiaurėje.
Zoologas A. Ulevičius pasakojo, kad meškos yra visaėdės: „Šie stambūs plėšrūnai dažnai minta augaliniu maistu. Pavyzdžiui, skabo žolę, ypač pavasarį, kai ji būna švelni. Skanauja įvairias uogas. Mėgsta avižas, stambius skėtinius augalus. Žiemą meškos miega, todėl besiruošdamos šaltajam sezonui ieško baltymų prisotinto maisto – dvėselienos ir kitokio gyvūninės kilmės ėdesio. Jos yra maisto ieškotojos.“
Žiemodami lokiai neėda, negeria ir neina tuštintis. Šiuo metu patelės dažnai atsiveda meškiukų, todėl guolis jiems turi būti šiltas ir saugus. Dažnai jis įrengiamas po šaknimis, išklojamas šakomis, žole, pernykščiais lapais, samanomis. Guolis būna gana ankštas, kad sulaikytų kūno šilumą. Įėjimas į jį kruopščiai paslepiamas, kad nepastebėtų plėšrūnai ar žmonės.
„Meškos miega ramiose vietose – atokiai, dažnai gūdžioje girioje, kur nevyksta medžioklė, kad niekas netrukdytų. Bet jeigu žiema nėra šalta kaip šiemet, meškos beveik nemiega“, – apie lokių žiemojimo įpročius pasakojo A. Ulevičius.
Žiemos miegui ruošdamasis rudasis lokys ieško atokios ir ramios vietos. Pexels.com nuotrauka
Meškos gyvena miškuose, tačiau mėgsta vaikščioti ir atvirose vietovėse: laukuose, pievose. Unsplash.com nuotrauka
Yra žemėlapis, kur Lietuvoje meškos lankėsi
Zoologo teigimu, regis, meškų apsilankymų Lietuvoje padaugėjo. Tačiau gali būti, kad mums tik atrodo, jog lokių yra daugiau. „Anksčiau jų niekas nefiksavo, nes kamerų buvo mažiau. Dabar medžiotojai turi kameras, stato jas šėrimo aikštelėse, tad gali būti, kad dėl to pagausėjo vaizdo įrašų, kuriuose matomos meškos. Juk užfiksuoti gyvūną su kamera kur kas paprasčiau, nei jį sutikti tiesiogiai. Šis pagausėjimo įspūdis gali būti susijęs su ankstesnių laikų duomenų stoka“, – paaiškino A. Ulevičius.
Smalsuoliams, norintiems sužinoti, kuriose Lietuvos vietose meškos jau lankėsi, sukurtas interaktyvus žemėlapis. Jame galima matyti tikslias vietas, kur buvo užfiksuotos meškos, ir peržvelgti nuotraukas, kaip jos buvo pastebėtos. Vienur matomi gyvūno pėdsakai, kitur nufotografuotas ir pats lokys. Žemėlapis rodo, kad meškos lankosi labiau rytinėje Lietuvos dalyje, bet jų pėdsakai tęsiasi iki šalies vidurio.
Susitikti su meška Lietuvos miškuose įmanoma, tačiau šie žinduoliai yra baikštūs ir vengia žmonių.
A. Ulevičiaus teigimu, šis gyvūnas nėra labai agresyvus, bet netikėtai užklupta patelė su jaunikliu arba patinas gali pulti. Zoologas paaiškino, kaip nuo tokios grėsmės galima apsisaugoti: „Galbūt miške sąmoningai reikėtų nesielgti per tyliai, nesėlinti, netgi patriukšmauti, kad gyvūnai žinotų, jog eina žmogus. Meška pirmoji pajus, kad netoli yra žmogus, ir turės laisvę iš anksto pasitraukti.“
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Ugnė Gavelytė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
