Ekonomistai tikisi, kad JAV atšauks muitus: kitu atveju – finansų krizę primenantis nuosmukis
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Pasaulio ekonomikoms išgyvenant įtemptą laikotarpį dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinti Lietuvos ekonomistai finansų krizės prognozuoti nenorėtų."]
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė INDRĖ GENYTĖ-PIKČIENĖ teigia, kad Lietuvos ekonominis atsparumas ir didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos fiskalinis stimulas iš dalies kompensuotų kylančias rizikas.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas NERIJUS MAČIULIS tikina, kad D. Trumpui nesitraukiant nuo muitų idėjos ir nesiderant su užsienio prekybos partneriais visa pasaulio ekonomika patirs ne mažesnį nuosmukį, negu matėme po pasaulinės finansų krizės. „Tačiau manau, didesnė tikimybė, kad Trumpo aplinka privers jį atsitraukti nuo destruktyvios protekcionistinės politikos, kurią dabar vykdo, arba jis tai padarys pats“, – pabrėžia N. Mačiulis.
Prekėms iš ES taikomas 20 proc. muitas
Po JAV daugeliui prekybos partnerių padidintų muitų akcijų rinkose stebimas nuosmukis primena sumaištį per COVID-19 pandemiją ir pastarąsias pasaulines finansų krizes, o balandžio 7-oji jau praminta juoduoju pirmadieniu.
D. Trumpas balandžio 2-ąją paskelbė apie naujausią ir plačiausią muitų etapą – šią dieną jis pavadino išlaisvinimo diena.
Ugningoje kalboje teigdamas, esą kitos šalys daugelį metų apiplėšinėjo JAV, D. Trumpas pareiškė, kad nuo šiol Jungtinės Valstijos apmokestins beveik visus Amerikos prekybos partnerius mažiausiai 10 proc. tarifu, o šalims, kurios, pasak jo, turi prekybos perteklių, nustatys dar didesnius muitus.
[caption id="attachment_1251819" align="alignleft" width="2560"]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašo įsakymą dėl muitų užsienio prekybos partneriams. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Beveik 60 šalių pritaikyti muitai svyruoja nuo 10 iki 50 proc., tačiau Kinijai dėl atsakomųjų šios veiksmų įvesti JAV muitai padidės iki 104 proc. Tuo metu į Ameriką įvežamoms ES prekėms taikomas 20 proc. muitas.
Bendrijai imantis atsakomųjų priemonių, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus antradienį teigė, kad pagal blogiausią scenarijų Lietuvos ekonomikos augimas per ketverius metus sumažėtų iki vieno procentinio punkto.
Finansų rinkos reaguoja jautriai
I. Genytė-Pikčienė, paklausta, kaip padėtis klostosi finansų rinkose po vadinamojo juodojo pirmadienio, tvirtino, kad rinkos griežtai įvertino D. Trumpo įvestus muitus. „Bijoma eskalacijos, yra didžiulis neapibrėžtumas. Tiek ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas, tiek vadinamasis finansų rinkų baimės indeksas reikšmingai šoktelėjo“, – tikino ekonomistė.
Pasak jos, matome, kad muitų karai tik įsibėgėja. „Kinija nepabūgo griežtai atsakyti į Trumpo grasinimus. Gali būti, kad prasidės vadinamieji akis už akį muitų karai, nes Trumpas pirminiu ėjimu tikėjosi, jog išgąsdins prekybos partnerius ir atitinkamai šie skubės derėtis, tačiau matome, kad prekybos partneriai nebūtinai puls derėtis. Juokaujama, kad su teroristais nesiderama“, – sakė ji.
Šiaulių banko ekonomistė pridūrė, kad šalys į prezidento ėjimus stengsis atsakyti iš galios pozicijos.
[caption id="attachment_1251799" align="alignleft" width="2560"]
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis tikino, kad ramybės tikrai nėra, nes Baltieji rūmai nelinksta trauktis nuo muitų idėjos, nors jų aplinkoje girdėti abejonių.
„Matome, kad pastarosiomis dienomis išryškėjo nauja tendencija – pradėjo kristi ne tik JAV akcijų, bet ir obligacijų kainos. Tai reiškia, kad kyla JAV skolinimosi kaina, jau ir taip turint didelę valstybės skolą. Jos administravimo išlaidos tik augs, o tai didina finansines problemas“, – aiškino ekonomistas.
Anot pašnekovo, D. Trumpo aplinkoje dėl praėjusį trečiadienį įsigaliojusio sprendimo vyrauja susiskaldymas. „Jo bendražygis Elonas Muskas pagrindinį importo tarifų architektą Peterį Navarro viešai pavadino „kvailesniu nei plytų maišas“.
Akivaizdu, įtampos labai daug ir dėl to, kad krenta finansinių aktyvų kainos, taip pat Kinija nepasiduoda spaudimui ir atsakė didesniais importo tarifais, o tai daro didelę žalą JAV įmonėms, ūkininkams, kurie eksportuoja daug žemės ūkio produkcijos į Kiniją. Matome, kad situacija eskaluojasi ir įtampa didėja ne dienomis, o valandomis“, – nurodė jis.
Prognozuoja atsitraukimą
I. Genytė-Pikčienė atsargiai kalbėjo apie galimą D. Trumpo atsitraukimą nuo muitų. „Sunku prognozuoti, ką jis darys – ar laikysis įsikibęs savo sprendimo, o gal radikaliai pakeis nuomonę, nes yra buvę ir vienokių, ir kitokių jo elgsenos pavyzdžių. Man atrodo, niekas jau nebedrįsta prognozuoti, kokiais tolesniais žingsniais bus brėžiama Trumpo ekonominės politikos kryptis“, – svarstė ji.
„Prieš Didžiąją depresiją irgi buvo inicijuotas muitų pakėlimas, ir jam buvo priešinamasi parengus net tūkstančio ekonomistų peticiją. Tada muitai buvo įvesti, o kitų šalių atsakas dar labiau sustiprino Didžiąją depresiją ir atitinkamai išplėtė jos mastą“, – istoriją priminė ekonomistė.
[caption id="attachment_1216707" align="alignleft" width="2560"]
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]
„Swedbanko“ ekonomistas linkęs drąsiau kalbėti apie muitų ateitį. Anot N. Mačiulio, neatrodo, kad sprendimas galios ilgai.
„Tai, kas dabar paskelbta, griauna pasaulinę prekybos sistemą, nusistovėjusias prekybos grandines, daro milžinišką žalą JAV ekonomikai, mažina jų gyventojų perkamąją galią. Dėl to sunku tikėtis, kad tokia šūvių sau į kojas serija galėtų ilgai tęstis.
Klausimas, kas gali sustabdyti Trumpą. Atrodo, nei jis pats, nei ištikimiausi jo patarėjai nenori pripažinti padarę klaidą. Šioje situacijoje turbūt vienintelė institucija yra Kongresas – Atstovų rūmai ir Senatas, kuriuose respublikonai turi daugumą ir kur būtų galima blokuoti Trumpo priimamus įsakymus didinti importo tarifus“, – teigė jis.
Ekonomisto tikinimu, tokių iniciatyvų buvo praėjusią savaitę. „Senate buvo patvirtinta rezoliucija neįvesti importo tarifų Kanadai. Aišku, tam, kad rezoliucija įsigaliotų, reikia, jog ji būtų patvirtinta Atstovų rūmuose.
Didėjant infliacijai, nedarbui, JAV pasineriant į recesiją tikėtina, kad respublikonai pradės bijoti – jei ne tiek dėl Jungtinių Valstijų ekonomikos ir gyventojų, tai dėl 2026 metais vyksiančių vidurio termino rinkimų į Kongresą. Ten respublikonai neabejotinai pralaimės, jeigu tęs dabartinę užsienio prekybos politiką“, – apie kitąmet vyksiančius rinkimus priminė N. Mačiulis.
Investuotojus ragina nepulti į paniką
Kalbėdama apie muitų poveikį Lietuvos gyventojams, Šiaulių banko ekonomistė teigė, kad investuojantys lietuviai stebi akcijų kritimą, tačiau pabrėžė, jog nuolatinis jų svyravimas yra būdingas.
„Ir smulkieji, ir stambieji investuotojai žino, kad finansų rinkų raida yra neatsiejama nuo svyravimo, jis yra būdingas. Nuostolis patiriamas tuomet, kai investuotojai nusprendžia jį fiksuoti – parduoda turimas investicijas ir prisiima tą nuostolį. Pradedantiesiems, smulkiesiems investuotojams reikėtų neatsisakyti ilgalaikio investavimo strateginio tikslo ir tokiomis neapibrėžtumo akimirkomis nepriimti radikalių sprendimų“, – patarė ji.
[caption id="attachment_1251810" align="alignleft" width="2560"]
Justino Lane'o / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis tikino, kad šiuo metu įtaką jaučia ne reguliariai investuojantys, tačiau spekuliuojantys gyventojai. „Pirmas poveikis gyventojams yra per finansų rinkas, tačiau pajunta jį tie, kurie spekuliuoja – vieną dieną perka, kitą – parduoda. O gyventojai, turintys ilgalaikius finansinius tikslus, kaupiantys senatvei, nepuola pardavinėti nuvertėjusių vertybinių popierių, tad nuostolių nepatiria“, – sakė ekonomistas.
Jam paantrino I. Genytė-Pikčienė, ji teigė, kad verta investuoti ilgiems laikotarpiams: „Ir nelaukti greitos ir įspūdingos grąžos, nes svarbu atskirti investavimą nuo spekuliavimo, o tą padarius – nesitikėti greito būdo pralobti.“
Šalies gyventojai poveikį pajustų netiesiogiai
Kalbėdami apie muitų poveikį platesniam Lietuvos gyventojų ratui, ekonomistai piešia kelis scenarijus. „Nežinome, kaip vystysis muitų karai, kaip toliau elgsis Trumpas. Galbūt viskas baigsis po kelių savaičių, kai pradės ryškėti didžiulis JAV visuomenės, verslo nepasitenkinimas ir realioje ekonomikoje pasireikš rezultatai.
Jeigu muitų karai bus tęsiami, nemaža grėsmė, kad eksportuojančios Europos ar Kinijos kompanijos, neradusios galimybių eksportuoti tokio prekių srauto, koks buvo iki muitų į JAV, gali pradėti realizuoti savo prekes alternatyviose rinkose, išnaudoti vietos rinką“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.
„Muitai išdarko tiekimo kanalus, tarptautinės prekybos kanalus. JAV dėl muitų prognozuojama infliacijos banga, o likusiame pasaulyje vietomis gali pasireikšti tam tikri defliaciniai procesai, kai susidaro prekių perteklius ir atitinkamai dėl perteklinės pasiūlos gali kristi kainos“, – pridūrė ji.
[caption id="attachment_1251809" align="alignleft" width="2560"]
Cristoferio Neundorfo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis pabrėžė, kad didelio ekonominio poveikio Lietuvai nėra: „Net ir 20 proc. importo tarifas nėra reikšmingai šokiruojantis, nes ES eksportas į JAV yra gana mažas – sudaro mažiau nei 3 proc. BVP, o daliai eksportuojamų prekių daromos ir išimtys.“
„Swedbanko“ ekonomistas išskiria ir teigiamus muitų padarinius. „Pinga nafta, kai kurios žaliavos, o tai mažina infliaciją, Europos Centrinis Bankas gali sparčiau mažinti palūkanų normas – tai ir darys. Pagrindinis šokas yra JAV, iš dalies ir Pietryčių Azijoje, tose valstybėse, kurioms taikomas didesnis importo tarifas, taip pat Kinijoje – jai nuo trečiadienio galioja daugiau nei 100 proc. siekiantis importo muitas“, – nurodė jis ir teigė, kad D. Trumpui muitų neatšaukus netiesioginę to įtaką Lietuva pajus.
„Jei Trumpo niekas nesustabdys, šie veiksmai bent trumpuoju laikotarpiu griaus visą pasaulio ekonomiką. Aišku, kad atvirai Lietuvos ekonomikai būtų neigiamas poveikis ir per eksportą, paskui – ir per darbo rinką. Šiuo metu lūkestis tik vienas – kad kas nors Trumpo aplinkoje arba Senatas ir Kongresas privers jį derėtis ir atsitraukti nuo destruktyvios užsienio prekybos politikos, kurią jis įgyvendina nuo praėjusios savaitės“, – sakė pašnekovas.
Kalbėti apie papildomą pagalbą verslui šiuo metu nereikia
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad JAV muitų poveikiui švelninti verslui skirs 20 mln. eurų pagalbos paketą. Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovai taip pat ragino stabdyti svarstymus dėl mokestinės pertvarkos.
Koalicinė taryba yra sutarusi dėl pelno mokesčio kėlimo, nekilnojamojo turto mokesčio pokyčių, gyventojų pajamų apmokestinimo. Siūloma įvesti ir naujus – vadinamąjį cukraus, draudimo sutarčių – mokesčius. Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, tačiau kol kas konkrečių siūlymų Seime neregistruota.
[caption id="attachment_1237239" align="alignleft" width="2560"]
Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka[/caption]
I. Genytė-Pikčienė kalbėdama apie pagalbą Lietuvos verslui pripažino, kad vykdant mokesčių reformą klostosi sudėtinga padėtis. „Kai yra nemenkas išorinis neapibrėžtumas ir gausu ne tik ekonominių, bet ir geopolitinių rizikų, norėtųsi, kad bent jau šalies viduje ekonominės taisyklės būtų stabilios, nebūtų reikšmingai kaitaliojamos“, – vylėsi ji.
„Stabilumo dabar reikia daugeliui įmonių ir gyventojų, nes neapibrėžtumas stipriai veikia lūkesčius, o tai lemia elgseną. Be to, tai nėra kosmetiniai pakeitimai, jie irgi prisidės prie sąlygų pakeitimo, ir įmonėms teks derintis prie mokesčių reformos bei kitų dirgiklių“, – pridūrė ekonomistė.
„Swedbanko“ ekonomistas priminė, kad mokestinės reformos šiemet neturėtų jokios įtakos, nes įsigaliotų nuo kitų metų. „Šių metų ekonominių realijų jos neveikia. Jeigu tikime, kad Trumpas elgsis, kaip elgiasi šiuo metu, tada reikia galvoti ne apie didesnius mokesčius, o apie tai, kaip skatinti investicijas, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Ir čia nei didesnis gyventojų pajamų mokestis, nei didesnis pelno mokestis tikrai nepadėtų – reikėtų atidėti planus juos didinti“, – aiškino N. Mačiulis.
„Yra nedaug įmonių, tiesiogiai priklausomų nuo JAV eksporto rinkos, tad tol, kol nematome netiesioginės neigiamos įtakos, kalbėti apie papildomą pagalbą neverta. Tačiau gali būti, kad po savaitės ar mėnesio reikės“, – apibendrino pašnekovas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad balandžio 4 dieną įsigaliojo bazinis 10 proc. muitas, taikomas daugumai JAV importuojamų prekių, o balandžio 9 dieną pradėjo galioti nauja tarifų banga.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašo įsakymą dėl muitų užsienio prekybos partneriams. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Beveik 60 šalių pritaikyti muitai svyruoja nuo 10 iki 50 proc., tačiau Kinijai dėl atsakomųjų šios veiksmų įvesti JAV muitai padidės iki 104 proc. Tuo metu į Ameriką įvežamoms ES prekėms taikomas 20 proc. muitas.
Bendrijai imantis atsakomųjų priemonių, Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus antradienį teigė, kad pagal blogiausią scenarijų Lietuvos ekonomikos augimas per ketverius metus sumažėtų iki vieno procentinio punkto.
Finansų rinkos reaguoja jautriai
I. Genytė-Pikčienė, paklausta, kaip padėtis klostosi finansų rinkose po vadinamojo juodojo pirmadienio, tvirtino, kad rinkos griežtai įvertino D. Trumpo įvestus muitus. „Bijoma eskalacijos, yra didžiulis neapibrėžtumas. Tiek ekonominės politikos neapibrėžtumo indeksas, tiek vadinamasis finansų rinkų baimės indeksas reikšmingai šoktelėjo“, – tikino ekonomistė.
Pasak jos, matome, kad muitų karai tik įsibėgėja. „Kinija nepabūgo griežtai atsakyti į Trumpo grasinimus. Gali būti, kad prasidės vadinamieji akis už akį muitų karai, nes Trumpas pirminiu ėjimu tikėjosi, jog išgąsdins prekybos partnerius ir atitinkamai šie skubės derėtis, tačiau matome, kad prekybos partneriai nebūtinai puls derėtis. Juokaujama, kad su teroristais nesiderama“, – sakė ji.
Šiaulių banko ekonomistė pridūrė, kad šalys į prezidento ėjimus stengsis atsakyti iš galios pozicijos.
[caption id="attachment_1251799" align="alignleft" width="2560"] Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis tikino, kad ramybės tikrai nėra, nes Baltieji rūmai nelinksta trauktis nuo muitų idėjos, nors jų aplinkoje girdėti abejonių.
„Matome, kad pastarosiomis dienomis išryškėjo nauja tendencija – pradėjo kristi ne tik JAV akcijų, bet ir obligacijų kainos. Tai reiškia, kad kyla JAV skolinimosi kaina, jau ir taip turint didelę valstybės skolą. Jos administravimo išlaidos tik augs, o tai didina finansines problemas“, – aiškino ekonomistas.
Anot pašnekovo, D. Trumpo aplinkoje dėl praėjusį trečiadienį įsigaliojusio sprendimo vyrauja susiskaldymas. „Jo bendražygis Elonas Muskas pagrindinį importo tarifų architektą Peterį Navarro viešai pavadino „kvailesniu nei plytų maišas“.
Akivaizdu, įtampos labai daug ir dėl to, kad krenta finansinių aktyvų kainos, taip pat Kinija nepasiduoda spaudimui ir atsakė didesniais importo tarifais, o tai daro didelę žalą JAV įmonėms, ūkininkams, kurie eksportuoja daug žemės ūkio produkcijos į Kiniją. Matome, kad situacija eskaluojasi ir įtampa didėja ne dienomis, o valandomis“, – nurodė jis.
Prognozuoja atsitraukimą
I. Genytė-Pikčienė atsargiai kalbėjo apie galimą D. Trumpo atsitraukimą nuo muitų. „Sunku prognozuoti, ką jis darys – ar laikysis įsikibęs savo sprendimo, o gal radikaliai pakeis nuomonę, nes yra buvę ir vienokių, ir kitokių jo elgsenos pavyzdžių. Man atrodo, niekas jau nebedrįsta prognozuoti, kokiais tolesniais žingsniais bus brėžiama Trumpo ekonominės politikos kryptis“, – svarstė ji.
„Prieš Didžiąją depresiją irgi buvo inicijuotas muitų pakėlimas, ir jam buvo priešinamasi parengus net tūkstančio ekonomistų peticiją. Tada muitai buvo įvesti, o kitų šalių atsakas dar labiau sustiprino Didžiąją depresiją ir atitinkamai išplėtė jos mastą“, – istoriją priminė ekonomistė.
[caption id="attachment_1216707" align="alignleft" width="2560"] Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]
„Swedbanko“ ekonomistas linkęs drąsiau kalbėti apie muitų ateitį. Anot N. Mačiulio, neatrodo, kad sprendimas galios ilgai.
„Tai, kas dabar paskelbta, griauna pasaulinę prekybos sistemą, nusistovėjusias prekybos grandines, daro milžinišką žalą JAV ekonomikai, mažina jų gyventojų perkamąją galią. Dėl to sunku tikėtis, kad tokia šūvių sau į kojas serija galėtų ilgai tęstis.
Klausimas, kas gali sustabdyti Trumpą. Atrodo, nei jis pats, nei ištikimiausi jo patarėjai nenori pripažinti padarę klaidą. Šioje situacijoje turbūt vienintelė institucija yra Kongresas – Atstovų rūmai ir Senatas, kuriuose respublikonai turi daugumą ir kur būtų galima blokuoti Trumpo priimamus įsakymus didinti importo tarifus“, – teigė jis.
Ekonomisto tikinimu, tokių iniciatyvų buvo praėjusią savaitę. „Senate buvo patvirtinta rezoliucija neįvesti importo tarifų Kanadai. Aišku, tam, kad rezoliucija įsigaliotų, reikia, jog ji būtų patvirtinta Atstovų rūmuose.
Didėjant infliacijai, nedarbui, JAV pasineriant į recesiją tikėtina, kad respublikonai pradės bijoti – jei ne tiek dėl Jungtinių Valstijų ekonomikos ir gyventojų, tai dėl 2026 metais vyksiančių vidurio termino rinkimų į Kongresą. Ten respublikonai neabejotinai pralaimės, jeigu tęs dabartinę užsienio prekybos politiką“, – apie kitąmet vyksiančius rinkimus priminė N. Mačiulis.
Investuotojus ragina nepulti į paniką
Kalbėdama apie muitų poveikį Lietuvos gyventojams, Šiaulių banko ekonomistė teigė, kad investuojantys lietuviai stebi akcijų kritimą, tačiau pabrėžė, jog nuolatinis jų svyravimas yra būdingas.
„Ir smulkieji, ir stambieji investuotojai žino, kad finansų rinkų raida yra neatsiejama nuo svyravimo, jis yra būdingas. Nuostolis patiriamas tuomet, kai investuotojai nusprendžia jį fiksuoti – parduoda turimas investicijas ir prisiima tą nuostolį. Pradedantiesiems, smulkiesiems investuotojams reikėtų neatsisakyti ilgalaikio investavimo strateginio tikslo ir tokiomis neapibrėžtumo akimirkomis nepriimti radikalių sprendimų“, – patarė ji.
[caption id="attachment_1251810" align="alignleft" width="2560"] Justino Lane'o / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis tikino, kad šiuo metu įtaką jaučia ne reguliariai investuojantys, tačiau spekuliuojantys gyventojai. „Pirmas poveikis gyventojams yra per finansų rinkas, tačiau pajunta jį tie, kurie spekuliuoja – vieną dieną perka, kitą – parduoda. O gyventojai, turintys ilgalaikius finansinius tikslus, kaupiantys senatvei, nepuola pardavinėti nuvertėjusių vertybinių popierių, tad nuostolių nepatiria“, – sakė ekonomistas.
Jam paantrino I. Genytė-Pikčienė, ji teigė, kad verta investuoti ilgiems laikotarpiams: „Ir nelaukti greitos ir įspūdingos grąžos, nes svarbu atskirti investavimą nuo spekuliavimo, o tą padarius – nesitikėti greito būdo pralobti.“
Šalies gyventojai poveikį pajustų netiesiogiai
Kalbėdami apie muitų poveikį platesniam Lietuvos gyventojų ratui, ekonomistai piešia kelis scenarijus. „Nežinome, kaip vystysis muitų karai, kaip toliau elgsis Trumpas. Galbūt viskas baigsis po kelių savaičių, kai pradės ryškėti didžiulis JAV visuomenės, verslo nepasitenkinimas ir realioje ekonomikoje pasireikš rezultatai.
Jeigu muitų karai bus tęsiami, nemaža grėsmė, kad eksportuojančios Europos ar Kinijos kompanijos, neradusios galimybių eksportuoti tokio prekių srauto, koks buvo iki muitų į JAV, gali pradėti realizuoti savo prekes alternatyviose rinkose, išnaudoti vietos rinką“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.
„Muitai išdarko tiekimo kanalus, tarptautinės prekybos kanalus. JAV dėl muitų prognozuojama infliacijos banga, o likusiame pasaulyje vietomis gali pasireikšti tam tikri defliaciniai procesai, kai susidaro prekių perteklius ir atitinkamai dėl perteklinės pasiūlos gali kristi kainos“, – pridūrė ji.
[caption id="attachment_1251809" align="alignleft" width="2560"] Cristoferio Neundorfo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
N. Mačiulis pabrėžė, kad didelio ekonominio poveikio Lietuvai nėra: „Net ir 20 proc. importo tarifas nėra reikšmingai šokiruojantis, nes ES eksportas į JAV yra gana mažas – sudaro mažiau nei 3 proc. BVP, o daliai eksportuojamų prekių daromos ir išimtys.“
„Swedbanko“ ekonomistas išskiria ir teigiamus muitų padarinius. „Pinga nafta, kai kurios žaliavos, o tai mažina infliaciją, Europos Centrinis Bankas gali sparčiau mažinti palūkanų normas – tai ir darys. Pagrindinis šokas yra JAV, iš dalies ir Pietryčių Azijoje, tose valstybėse, kurioms taikomas didesnis importo tarifas, taip pat Kinijoje – jai nuo trečiadienio galioja daugiau nei 100 proc. siekiantis importo muitas“, – nurodė jis ir teigė, kad D. Trumpui muitų neatšaukus netiesioginę to įtaką Lietuva pajus.
„Jei Trumpo niekas nesustabdys, šie veiksmai bent trumpuoju laikotarpiu griaus visą pasaulio ekonomiką. Aišku, kad atvirai Lietuvos ekonomikai būtų neigiamas poveikis ir per eksportą, paskui – ir per darbo rinką. Šiuo metu lūkestis tik vienas – kad kas nors Trumpo aplinkoje arba Senatas ir Kongresas privers jį derėtis ir atsitraukti nuo destruktyvios užsienio prekybos politikos, kurią jis įgyvendina nuo praėjusios savaitės“, – sakė pašnekovas.
Kalbėti apie papildomą pagalbą verslui šiuo metu nereikia
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad JAV muitų poveikiui švelninti verslui skirs 20 mln. eurų pagalbos paketą. Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovai taip pat ragino stabdyti svarstymus dėl mokestinės pertvarkos.
Koalicinė taryba yra sutarusi dėl pelno mokesčio kėlimo, nekilnojamojo turto mokesčio pokyčių, gyventojų pajamų apmokestinimo. Siūloma įvesti ir naujus – vadinamąjį cukraus, draudimo sutarčių – mokesčius. Premjeras Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus, tačiau kol kas konkrečių siūlymų Seime neregistruota.
[caption id="attachment_1237239" align="alignleft" width="2560"] Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka[/caption]
I. Genytė-Pikčienė kalbėdama apie pagalbą Lietuvos verslui pripažino, kad vykdant mokesčių reformą klostosi sudėtinga padėtis. „Kai yra nemenkas išorinis neapibrėžtumas ir gausu ne tik ekonominių, bet ir geopolitinių rizikų, norėtųsi, kad bent jau šalies viduje ekonominės taisyklės būtų stabilios, nebūtų reikšmingai kaitaliojamos“, – vylėsi ji.
„Stabilumo dabar reikia daugeliui įmonių ir gyventojų, nes neapibrėžtumas stipriai veikia lūkesčius, o tai lemia elgseną. Be to, tai nėra kosmetiniai pakeitimai, jie irgi prisidės prie sąlygų pakeitimo, ir įmonėms teks derintis prie mokesčių reformos bei kitų dirgiklių“, – pridūrė ekonomistė.
„Swedbanko“ ekonomistas priminė, kad mokestinės reformos šiemet neturėtų jokios įtakos, nes įsigaliotų nuo kitų metų. „Šių metų ekonominių realijų jos neveikia. Jeigu tikime, kad Trumpas elgsis, kaip elgiasi šiuo metu, tada reikia galvoti ne apie didesnius mokesčius, o apie tai, kaip skatinti investicijas, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Ir čia nei didesnis gyventojų pajamų mokestis, nei didesnis pelno mokestis tikrai nepadėtų – reikėtų atidėti planus juos didinti“, – aiškino N. Mačiulis.
„Yra nedaug įmonių, tiesiogiai priklausomų nuo JAV eksporto rinkos, tad tol, kol nematome netiesioginės neigiamos įtakos, kalbėti apie papildomą pagalbą neverta. Tačiau gali būti, kad po savaitės ar mėnesio reikės“, – apibendrino pašnekovas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad balandžio 4 dieną įsigaliojo bazinis 10 proc. muitas, taikomas daugumai JAV importuojamų prekių, o balandžio 9 dieną pradėjo galioti nauja tarifų banga.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
