A. Izgorodinas apie JAV muitus: „Manau, rugsėjį–lapkritį daugumos įvestų tarifų nebeliks“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus apie planuojamus 20 proc. muitus iš Europos Sąjungos importuojamoms prekėms, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas LEONARDAS MARCINKEVIČIUS sako, kad ES nereikėtų taikyti atsakomųjų tarifų JAV ir pradėti muitų karo. Banko „Citadele“ ekonomistas ALEKSANDRAS IZGORODINAS prognozuoja, kad JAV įvesti muitai rudenį gali būti atšaukti."]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė importą iš ES apmokestinantis muitu. „Įvesime jiems 20 proc. (muitą)“, – skelbdamas muitus įvairioms pasaulio šalims Vašingtone sakė D. Trumpas.
Taip JAV prezidentas reaguoja į tai, kad, jo teigimu, ES importui iš JAV taiko 39 proc. muitus, įskaitant „manipuliavimą valiuta ir prekybos kliūtis“. „Taigi, mes jų atžvilgiu įvedame iš esmės pusę“, – kalbėjo jis ir ES pavadino „labai sunkiais prekybos partneriais“.
„Manote, kad ES yra labai draugiška, bet ji mus apiplėšia. Liūdna tai stebėti. Tai apgailėtina“, – sakė JAV prezidentas.
[caption id="attachment_1249852" align="alignleft" width="2560"]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
D. Trumpas taip pat nustatė 34 proc. tarifus prekėms iš Kinijos ir 24 proc. muitus Japonijai. Likusioms šalims, įskaitant Jungtinę Karalystę, prezidentas teigė nustatysiantis 10 proc. bazinį tarifą.
Paskelbęs apie muitus įvairioms pasaulio šalims, šį metą jis pavadino „išlaisvinimo diena“.
Sako, kad muitai laikini, labiausiai paveiks automobilių pramonę
LLRI ekspertas L. Marcinkevičius, dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškindamas apie D. Trumpo minėtus ES taikomus 39 proc. muitus, teigė, kad prezidentas omenyje turėjo ne tik tiesioginius muitus, tačiau ir kitus prekybos ribojimus.
„Netgi tas pats pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį turime, yra įskaičiuotas. Jeigu siųstume prekę iš Europos į JAV, mums reikėtų sumokėti tokį mokestį. Ten pridėti net tokie skaičiavimai kaip manipuliavimas valiuta, amerikiečiai juos pateikė kaip vertinimą, kokio dydžio mokesčius Jungtinėms Valstijoms taiko kitos valstybės“, – sakė L. Marcinkevičius.
[caption id="attachment_1250044" align="alignleft" width="1170"]
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuotrauka[/caption]
Pasak jo, JAV įvesti muitai labiausiai paveiks automobilių pramonę. „Pirmiausia kentės automobilių pramonė, nes įvestas didesnis tarifas užsienyje gaminamiems automobiliams – 25 proc., palyginti su tiesiog 20 proc. tarifu visoms kitoms prekėms iš ES.
Vienintelių „Teslos“ automobilių dalių apie 90 proc. pagaminama JAV. Kalbant apie amerikiečių prekių ženklą „Ford“ – tik 60 proc. naujų jo modelių dalių gaminama užsienyje, kitose valstybėse“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad ir JAV automobilių komponentai gaminami užsienyje.
„Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino prognozavęs 20 proc. tarifą. „Prognozavau, kad bus einama radikaliausiu keliu. Manau, tarifai yra laikini, ir JAV administracija specialiai nori įgyvendinti kuo daugiau skausmingų reformų ekonomikai dabar, kad ji turėtų laiko atsigauti iki vadinamųjų kadencijos vidurio rinkimų, vyksiančių 2026 metų lapkritį“, – sakė jis.
„Kadangi einama agresyviausiu keliu, šie tarifai tikrai pakenks ir pačiai Amerikos ekonomikai, tad manau, kad dar šį rugsėjį–lapkritį daugumos įvestų tarifų nebeliks“, – aiškino ekonomistas.
Nerimą kelia galimas muitų karas
L. Marcinkevičius sakė, kad daugiausia nerimo kelia klausimas, ar ES velsis į muitų karą su JAV. „Jeigu į tuos prekybos karus įsiveltume mes, tik prailgintume tų tarifų galiojimą, taip pat kurtume paskatas ir papildomą motyvaciją Trumpo administracijai didinti tuos tarifus. Svarbu, kad Europos Sąjunga nesivadovautų principu akis už akį, priešingu atveju ne tik amerikiečiai mums pakenks ribodami prekybą su uždaryta eksporto rinka, bet ir patys sau pakenksime dar labiau apsiriboję“, – tikino pašnekovas.
Pasak LLRI eksperto, ES turėtų derėtis su JAV. „Trumpas pareiškė: ES taiko 39 proc. tarifus, o mes taikysime perpus mažesnius – 20 proc. tarifus. ES turėtų derėtis su JAV ir sakyti: mes mažiname mokesčius ir sieksime įvertinti tuos 39 proc., juos sumažinti ir tada JAV administracijos klausti, ar ji galėtų sumažinti tarifus mums. Šiuo atveju tai vienintelis būdas atsakyti ES, nes jeigu ji didins tarifus, bus sukurtos paskatos JAV irgi dar labiau juos kelti“, – aiškino L. Marcinkevičius.
[caption id="attachment_1250046" align="alignleft" width="2560"]
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Kitokios nuomonės buvo A. Izgorodinas, paklaustas, ar ES imsis atsakomųjų veiksmų. Jis teigė, kad tai tikėtinas scenarijus. „Tačiau tada reakcija iš JAV bus įvesti dar didesnius tarifus. JAV atstovai viešai komunikavo, kad jeigu prekybos partneriai nesiimtų veiksmų, tarifai nebūtų didinami, bet jeigu bus atsakomieji veiksmai, tai dabartiniai tarifai nėra lubos ir gali būti dar didinami. Manau, ES turi atsakyti ir tikrai atsakys“, – sakė jis.
Anot „Citadele“ ekonomisto, JAV įvesti tarifai ES ekonomikos augimą gali sumažinti vienu procentiniu punktu. „Kalbant apie matematiką ir ekonomiką, 20 proc. tarifai euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų vienu procentiniu punktu. Palyginti su dabartine prognoze, tai Vokietijos eksportą į Ameriką sumažintų apie 15 proc. nuo dabartinio lygio be tarifų.
Tai reikštų, kad euro zonos ekonomika šiais metais panirs į sąstingį, nes be tarifų ekonomikos augimas būtų 1,1 proc., o jeigu iš to eliminuojame vieną procentinį punktą, vadinasi, euro zonos ekonomika sustoja, bet nenukrenta. Augimas – galima sakyti, nulinis. Vokietijos ekonomika tikriausiai patirs labai nedidelę techninę recesiją, ji bus simbolinė“, – apie galimas pasekmes kalbėjo jis.
Poveikis Lietuvos ekonomikai nebus didelis
Kalbėdamas apie Lietuvą, A. Izgorodinas teigė, kad teoriškai JAV tarifai BVP augimą gali sulėtinti vienu procentiniu punktu. „Kalbant apie Lietuvą, jeigu apytiksliai skaičiuotume, koreliacija tarp Lietuvos BVP ir euro zonos BVP yra labai didelė ir stipri. Vieno procentinio punkto vertės euro zonos ekonomikos sulėtėjimas sulėtintų Lietuvos BVP augimą vienu procentiniu punktu, bet tai tik teorija“, – dėstė jis.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
EIM prognozėmis, per 3–4 metus dėl muitų Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti apie 0,65 proc. punkto, tačiau neigiamas poveikis stiprėtų, jei muitų įvedimas truktų ilgiau. Ministerijos duomenimis, į JAV iš Lietuvos eksportuoja 1041 įmonė, daugiausia aukštos pridėtinės vertės produktų, naftos gaminių ir baldų gamintojai, mineralų eksportuotojai.
Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. eurų.
Vertina skeptiškai, skatina stabdyti mokesčių reformą
Vertindamas planuojamą paramą verslui L. Marcinkevičius teigė, kad valstybė neturėtų užsiimti verslo subsidijavimu ir praradimų kompensavimu.
„COVID pandemija buvo aiškus ekstremalios situacijos atvejis. Įvesti tarifai nėra toks atvejis, nes tai buvo galima numatyti jau kurį laiką, kai Trumpas laimėjo rinkimus. Kita vertus, kalbant apie naujų prekybos rinkų paieškas, didelė dalis valstybės paramos būtų į tai nukreipta, tad klausimas, kaip tai būtų įgyvendinama.
Sakyčiau, pagrindinis veiksnys yra tas, kad labai sudėtinga pamatuoti žalą verslui, nes, jeigu parama teikiama įmonėms, kurios turi tiesioginius prekybos kanalus su Jungtinėmis Valstijomis, kur kas didesnę įtaką patiria įmonės ir sektoriai, kurie prekiauja su kitomis Europos šalimis“, – tvirtino jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį įspėjo, kad nauji JAV prezidento tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, ir patikino, kad Briuselis pasirengęs reaguoti bei ruošiasi atsakomosioms priemonėms.
Kaip skelbia JAV administracija, nauji muitai turėtų įsigalioti savaitgalį.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
D. Trumpas taip pat nustatė 34 proc. tarifus prekėms iš Kinijos ir 24 proc. muitus Japonijai. Likusioms šalims, įskaitant Jungtinę Karalystę, prezidentas teigė nustatysiantis 10 proc. bazinį tarifą.
Paskelbęs apie muitus įvairioms pasaulio šalims, šį metą jis pavadino „išlaisvinimo diena“.
Sako, kad muitai laikini, labiausiai paveiks automobilių pramonę
LLRI ekspertas L. Marcinkevičius, dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškindamas apie D. Trumpo minėtus ES taikomus 39 proc. muitus, teigė, kad prezidentas omenyje turėjo ne tik tiesioginius muitus, tačiau ir kitus prekybos ribojimus.
„Netgi tas pats pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį turime, yra įskaičiuotas. Jeigu siųstume prekę iš Europos į JAV, mums reikėtų sumokėti tokį mokestį. Ten pridėti net tokie skaičiavimai kaip manipuliavimas valiuta, amerikiečiai juos pateikė kaip vertinimą, kokio dydžio mokesčius Jungtinėms Valstijoms taiko kitos valstybės“, – sakė L. Marcinkevičius.
[caption id="attachment_1250044" align="alignleft" width="1170"] Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuotrauka[/caption]
Pasak jo, JAV įvesti muitai labiausiai paveiks automobilių pramonę. „Pirmiausia kentės automobilių pramonė, nes įvestas didesnis tarifas užsienyje gaminamiems automobiliams – 25 proc., palyginti su tiesiog 20 proc. tarifu visoms kitoms prekėms iš ES.
Vienintelių „Teslos“ automobilių dalių apie 90 proc. pagaminama JAV. Kalbant apie amerikiečių prekių ženklą „Ford“ – tik 60 proc. naujų jo modelių dalių gaminama užsienyje, kitose valstybėse“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad ir JAV automobilių komponentai gaminami užsienyje.
„Citadele“ ekonomistas A. Izgorodinas dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtino prognozavęs 20 proc. tarifą. „Prognozavau, kad bus einama radikaliausiu keliu. Manau, tarifai yra laikini, ir JAV administracija specialiai nori įgyvendinti kuo daugiau skausmingų reformų ekonomikai dabar, kad ji turėtų laiko atsigauti iki vadinamųjų kadencijos vidurio rinkimų, vyksiančių 2026 metų lapkritį“, – sakė jis.
„Kadangi einama agresyviausiu keliu, šie tarifai tikrai pakenks ir pačiai Amerikos ekonomikai, tad manau, kad dar šį rugsėjį–lapkritį daugumos įvestų tarifų nebeliks“, – aiškino ekonomistas.
Nerimą kelia galimas muitų karas
L. Marcinkevičius sakė, kad daugiausia nerimo kelia klausimas, ar ES velsis į muitų karą su JAV. „Jeigu į tuos prekybos karus įsiveltume mes, tik prailgintume tų tarifų galiojimą, taip pat kurtume paskatas ir papildomą motyvaciją Trumpo administracijai didinti tuos tarifus. Svarbu, kad Europos Sąjunga nesivadovautų principu akis už akį, priešingu atveju ne tik amerikiečiai mums pakenks ribodami prekybą su uždaryta eksporto rinka, bet ir patys sau pakenksime dar labiau apsiriboję“, – tikino pašnekovas.
Pasak LLRI eksperto, ES turėtų derėtis su JAV. „Trumpas pareiškė: ES taiko 39 proc. tarifus, o mes taikysime perpus mažesnius – 20 proc. tarifus. ES turėtų derėtis su JAV ir sakyti: mes mažiname mokesčius ir sieksime įvertinti tuos 39 proc., juos sumažinti ir tada JAV administracijos klausti, ar ji galėtų sumažinti tarifus mums. Šiuo atveju tai vienintelis būdas atsakyti ES, nes jeigu ji didins tarifus, bus sukurtos paskatos JAV irgi dar labiau juos kelti“, – aiškino L. Marcinkevičius.
[caption id="attachment_1250046" align="alignleft" width="2560"] Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
Kitokios nuomonės buvo A. Izgorodinas, paklaustas, ar ES imsis atsakomųjų veiksmų. Jis teigė, kad tai tikėtinas scenarijus. „Tačiau tada reakcija iš JAV bus įvesti dar didesnius tarifus. JAV atstovai viešai komunikavo, kad jeigu prekybos partneriai nesiimtų veiksmų, tarifai nebūtų didinami, bet jeigu bus atsakomieji veiksmai, tai dabartiniai tarifai nėra lubos ir gali būti dar didinami. Manau, ES turi atsakyti ir tikrai atsakys“, – sakė jis.
Anot „Citadele“ ekonomisto, JAV įvesti tarifai ES ekonomikos augimą gali sumažinti vienu procentiniu punktu. „Kalbant apie matematiką ir ekonomiką, 20 proc. tarifai euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų vienu procentiniu punktu. Palyginti su dabartine prognoze, tai Vokietijos eksportą į Ameriką sumažintų apie 15 proc. nuo dabartinio lygio be tarifų.
Tai reikštų, kad euro zonos ekonomika šiais metais panirs į sąstingį, nes be tarifų ekonomikos augimas būtų 1,1 proc., o jeigu iš to eliminuojame vieną procentinį punktą, vadinasi, euro zonos ekonomika sustoja, bet nenukrenta. Augimas – galima sakyti, nulinis. Vokietijos ekonomika tikriausiai patirs labai nedidelę techninę recesiją, ji bus simbolinė“, – apie galimas pasekmes kalbėjo jis.
Poveikis Lietuvos ekonomikai nebus didelis
Kalbėdamas apie Lietuvą, A. Izgorodinas teigė, kad teoriškai JAV tarifai BVP augimą gali sulėtinti vienu procentiniu punktu. „Kalbant apie Lietuvą, jeigu apytiksliai skaičiuotume, koreliacija tarp Lietuvos BVP ir euro zonos BVP yra labai didelė ir stipri. Vieno procentinio punkto vertės euro zonos ekonomikos sulėtėjimas sulėtintų Lietuvos BVP augimą vienu procentiniu punktu, bet tai tik teorija“, – dėstė jis.
Mes matysime teigiamą poveikį Lietuvai, nes vokiečių gamintojai perkels komponentų gamybą iš smulkių įmonių Vokietijoje bei Skandinavijoje ir kontraktinę gamybą pigesnėms valstybėms. Tai gera žinia Lietuvai, nes turime labai stiprią pramonę.„Manau, kad tas poveikis bus gerokai mažesnis, nes tiek Vokietijos, tiek Skandinavijos gamintojai norės likti Amerikos rinkoje ir artimiausiu metu pradės masiškai ieškoti būdų, kurie leistų jiems atpiginti įvairių komponentų gamybą. Mes matysime teigiamą poveikį Lietuvai, nes vokiečių gamintojai perkels komponentų gamybą iš smulkių įmonių Vokietijoje bei Skandinavijoje ir kontraktinę gamybą pigesnėms valstybėms. Tai gera žinia Lietuvai, nes turime labai stiprią pramonę. Manau, yra pagrindo šiek tiek karpyti ir Lietuvos BVP prognozes, bet nesmarkiai. Šiuo atveju labai svarbu, kad verslas ir vartotojai nepultų į paniką, nes, mano supratimu, tarifai bus laikini“, – sakė jis. Planuoja kompensuoti dalį sąnaudų Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) ketvirtadienį pranešė, kad nuo JAV įvestų muitų ES nukentėjusiam verslui žada kompensuoti dalį sąnaudų, padėti diversifikuoti rinkas ir organizuoti verslo misijas. Pagalbos paketo vertė sieks apie 20 mln. eurų. „Parengtame plane daugiausia dėmesio skiriama eksportui diversifikuoti ir naujoms rinkoms atverti Lietuvos verslui. Visa pirmojo pagalbos verslui plano vertė gali siekti iki 20 mln. eurų, atsižvelgiant į realų poreikį“, – teigė ministerija. [caption id="attachment_1220277" align="alignleft" width="2560"]
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
EIM prognozėmis, per 3–4 metus dėl muitų Lietuvos ekonomika galėtų susitraukti apie 0,65 proc. punkto, tačiau neigiamas poveikis stiprėtų, jei muitų įvedimas truktų ilgiau. Ministerijos duomenimis, į JAV iš Lietuvos eksportuoja 1041 įmonė, daugiausia aukštos pridėtinės vertės produktų, naftos gaminių ir baldų gamintojai, mineralų eksportuotojai.
Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. eurų.
Vertina skeptiškai, skatina stabdyti mokesčių reformą
Vertindamas planuojamą paramą verslui L. Marcinkevičius teigė, kad valstybė neturėtų užsiimti verslo subsidijavimu ir praradimų kompensavimu.
„COVID pandemija buvo aiškus ekstremalios situacijos atvejis. Įvesti tarifai nėra toks atvejis, nes tai buvo galima numatyti jau kurį laiką, kai Trumpas laimėjo rinkimus. Kita vertus, kalbant apie naujų prekybos rinkų paieškas, didelė dalis valstybės paramos būtų į tai nukreipta, tad klausimas, kaip tai būtų įgyvendinama.
Sakyčiau, pagrindinis veiksnys yra tas, kad labai sudėtinga pamatuoti žalą verslui, nes, jeigu parama teikiama įmonėms, kurios turi tiesioginius prekybos kanalus su Jungtinėmis Valstijomis, kur kas didesnę įtaką patiria įmonės ir sektoriai, kurie prekiauja su kitomis Europos šalimis“, – tvirtino jis.
Juk nesubsidijuosime visų įmonių, kurios apskritai patiria eksporto sunkumų ir kurių prekybos apimtis bus sumažėjusi.Anot eksperto, poveikis bus antrinis, nes JAV nėra pagrindinė mūsų eksporto rinka. „Mūsų eksportas į JAV siekia tik apie 7 proc., mes daugiau eksportuojame į Vokietiją. Jeigu Vokietijos ekonomika silpnės, jos įmonės nutrauks prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, tada bus juntamas poveikis Lietuvos ekonomikai. Juk nesubsidijuosime visų įmonių, kurios apskritai patiria eksporto sunkumų ir kurių prekybos apimtis bus sumažėjusi. Sakyčiau, svarbiau, kad ES pati savęs neapribotų, būtent čia reikia dėti pastangas ir Lietuvai, kad būtų kuo mažiau prekybos ribojimų“, – tikino E. Marcinkevičius. Jam antrino ir A. Izgorodinas. Jis pabrėžė, kad 20 milijonų yra maža suma. „Turint omenyje, kad mūsų BVP yra tikrai smarkiai didesnis, manau, tų 20 milijonų paramos užtektų tikriausiai kelioms įmonėms, kurios būtų stipriai paveiktos tarifų, bet iš esmės tai yra maži pinigai“, – teigė jis. A. Izgorodinas skatina valstybę stabdyti mokesčių reformą. „Norėdama padėti valstybė pirmiausia turėtų investuoti į Lietuvos įmonių žinomumo didinimą Europoje, nes jis yra nepakankamai didelis, ir atsisakyti mokesčių reformos, nes dabar ne laikas mokesčių reformoms, ypač kai matome rizikas, ekonomikos ciklui važiuojant šiek tiek žemyn“, – atkreipė dėmesį jis. Pergalės negali švęsti Pasak „Citadele“ ekonomisto, D. Trumpas, paskelbęs muitus daugeliui prekybos partnerių, tikrai negali švęsti pergalės. „Manau, tai jis puikiai supranta, nes atėjo iš verslo ir bendrauja su verslininkais, seka situaciją rinkose. Kalbant apie Trumpo kadencijos pradžią, apskritai nėra ko švęsti, nes nėra nė vienos sėkmės istorijos – ekonomika, užuot stipriai augusi, vis labiau panašėja į recesiją, karas Ukrainoje nėra baigtas, nors Trumpas žadėjo tai padaryti per vieną dieną. Ir neatrodo, kad trumpuoju laikotarpiu karas gali baigtis, tad tos sėkmės istorijos čia irgi nėra. Situacija rinkose yra labai bloga, jos sparčiai krenta. Manau, Trumpas tą puikiai supranta, ir tai bus esminė priežastis, kodėl tarifai įvesti trumpam ir šiemet mūsų laukia V formos ekonomikos ciklas – gana agresyvus nusileidimas pavasarį ir vasarą, bet ketvirtą ketvirtį – smarkus pasaulio ekonomikos šoktelėjimas į viršų, nes JAV administracija kardinaliai keis užsienio prekybos politiką“, – pabrėžė A. Izgorodinas. [caption id="attachment_1249835" align="alignleft" width="2560"]
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį įspėjo, kad nauji JAV prezidento tarifai yra „didelis smūgis pasaulio ekonomikai“, ir patikino, kad Briuselis pasirengęs reaguoti bei ruošiasi atsakomosioms priemonėms.
Kaip skelbia JAV administracija, nauji muitai turėtų įsigalioti savaitgalį.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
