V. Malinauskas: D. Trumpo potvarkis nesprendžia giluminės problemos – krikščioniškos moralės konflikto su naujosiomis individų teisėmis

[intro_text content="JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vos pradėjęs antrąją kadenciją, ėmėsi ryžtingų veiksmų įvairiose srityse, turinčių poveikį ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui, ypač Europai ir Lietuvai, neatsiejamai jos daliai."] Pagrindinės pastarojo laiko aktualijos, susijusios su D. Trumpo veiksmais ir sprendimais, yra politinės, ekonominės, siekiant baigti karą Ukrainoje jam įsivaizduojamu būdu – į tai dabar nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Atrodo, kitos aktualijos šiek tiek pasitraukia į šalį, bet žmogaus ir visos visuomenės egzistencija grindžiama ne vien materialiais dalykais, o pirmiausia morale ir etika, kurios išauga iš jas kuriančių nuostatų, galiausiai darančių įtaką ir politiniams sprendimams. Šiandienė Vakarų civilizacija išsūpuota krikščionybės lopšyje, bet naujaisiais laikais ji ėmė elgtis kaip nedėkingas vaikas, pamiršęs savo senelius. Visuomenė vis labiau susiduria su politiniais sprendimais, kurie kerta per krikščioniškąsias šaknis ir bando pakeisti daugelį prigimtinių dalykų, puoselėjamų krikščionybės. JAV prezidentas prisistato krikščioniškų vertybių saugotoju bei gynėju ir siekia tai įgyvendinti šiais metais vasario 6 d. išleistu vykdomuoju potvarkiu dėl antikrikščioniško šališkumo panaikinimo. Jame sakoma, kad „Jungtinių Valstijų politika ir šio potvarkio tikslas yra apsaugoti amerikiečių religines laisves ir nutraukti antikrikščionišką valdžios priemonių panaudojimą“. Dokumente kritikuojama ankstesnė Joe Bideno administracija, kuri „taikė šiurkštų taikių krikščionių persekiojimo modelį, tuo pat metu ignoruodama smurtinius, antikrikščioniškus nusikaltimus. J. Bideno Teisingumo departamentas siekė užgniaužti tikėjimą viešojoje erdvėje, iškeldamas federalines baudžiamąsias bylas.“ Minimi suėmimai ir bausmės už maldas ir demonstracijas prie klinikų, kuriose atliekami abortai, smurto, vagysčių, vandalizmo išpuolių ir padegimų atvejai prieš bažnyčias, Katalikų Bažnyčią ir kitas krikščioniškas organizacijas, religinių laisvių suvaržymas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. D. Trumpas 2025 m. sausio 23 d. sprendimu suteikė malonę nuteistiesiems dėl religinės laisvės suvaržymo. JAV prezidentas minėtu potvarkiu įsteigė Antikrikščioniško šališkumo panaikinimo darbo grupę, kuri turi peržiūrėti visų vykdomųjų departamentų, agentūrų, Lygių galimybių užimtumo komisijos veiklą ankstesnio prezidento administracijos laikotarpiu ir nustatyti neteisėtą antikrikščionišką politiką, praktiką ar elgesį, prieštaraujančius šio potvarkio tikslui ir politikai. Darbo grupė įpareigota per 120 dienų nuo šio potvarkio datos pateikti ataskaitą apie pradinį darbo grupės darbą. Atrodo, tai sveikintinas JAV prezidento sprendimas, bet jo veikimą ir su tuo susijusias perspektyvas sunku suvokti be specialistų pagalbos. Apie tai pasidalinti mintimis su dienraščiu „Bernardinai.lt“ maloniai sutiko Laisvos visuomenės instituto valdybos narys, Ateitininkų federacijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, teisininkas dr. VYGANTAS MALINAUSKAS. [caption id="attachment_348120" align="alignleft" width="900"] Teisininkas Vygantas Malinauskas. Evgenios Levin / žurnalo „Ateitis“ nuotrauka[/caption] Gerbiamas Vygantai, kaip jūs vertinate šį JAV prezidento Donaldo Trumpo potvarkį? Kokią reikšmę, jūsų nuomone, jis turės pačiose Jungtinėse Valstijose? Ar pradėjus jį vykdyti greitai bus atkurtas teisingumas dėl religijos laisvės? Iš potvarkio turinio galima numanyti, kad jį rengę ekspertai yra susipažinę su situacija ir turi nuomonę, ką susiklosčiusiomis aplinkybėmis reikia keisti. Potvarkis nėra skirtas religijos laisvei užtikrinti apskritai, jis nėra skirtas visoms religinėms konfesijoms. Jis skirtas šališkumui panaikinti krikščionių atžvilgiu. Įdomu, kad šiame potvarkyje visų krikščioniškų bažnyčių interesams ginti iš visų krikščioniškų konfesijų atskirai minima tik Katalikų Bažnyčia. Kol kas sunku numatyti visus potvarkio padarinius ir reikšmę visuomenei. Tačiau nėra didelių abejonių, jog jis bent daliai krikščionių sumažins baimę tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėti (arba sulaukti neigiamų pasekmių) dėl to, kad jie viešai deklaruoja savo tikėjimo ir moralines nuostatas. Norint įvertinti galimą potvarkio įtaką religijos laisvei, svarbu atsižvelgti į gilumines priežastis, mūsų laikais lemiančias religijos laisvės siaurėjimą Vakaruose.

Krikščionių (ir kitų religijų) laisvės ribojimai pastaruoju metu retai pasireiškia kaip tiesioginė tikinčiųjų diskriminacija. Religijos laisvės ribojimai šiandien dažniausiai pasireiškia sankcijomis ir teisine atsakomybe už kitų asmenų teisių pažeidimus.

Krikščionių (ir kitų religijų) laisvės ribojimai pastaruoju metu retai pasireiškia kaip tiesioginė tikinčiųjų diskriminacija. Religijos laisvės ribojimai šiandien dažniausiai pasireiškia sankcijomis ir teisine atsakomybe už kitų asmenų teisių pažeidimus. Ne prigimtinių ir žmogaus teisių, įtvirtintų pamatiniuose žmogaus teisių dokumentuose, bet teisių, kurios atsirado visai neseniai ir buvo sukurtos politikų, siekiančių įgyvendinti radikalių progresyvistinių ideologinių grupių darbotvarkes. Šiandien asmuo, besivadovaujantis krikščioniškomis moralinėmis nuostatomis ir jas viešai deklaruojantis, rizikuoja būti patrauktas atsakomybėn būtent už tokių naujųjų teisių pažeidimą. Pavyzdžiui, gydytojas, atsisakantis atlikti abortą, gali būti pripažintas kaltu dėl pacientų teisių pažeidimo; kepėjas, atsisakantis kepti vestuvinį tortą homoseksualiai porai, – kaltu dėl teisės į šeimos gyvenimo pažeidimą; politikas, socialiniame tinkle pacitavęs Šventojo Rašto eilutes, smerkiančias homoseksualius santykius (pavyzdžiui, Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen), – kaltu už neapykantos kurstymą ir panašiai. Trumpo potvarkiu nesprendžiama ši giluminė problema – krikščioniškos moralės konfliktas su naujosiomis individų teisėmis, kurias jiems suteikia valstybė. Šią problemą gali spręsti tik įstatymų leidėjas. Taip pat potvarkis nėra neatšaukiamas. Kaip rodo istorija, į valdžią atėjus naujam prezidentui, pirmiausia atšaukiami pirmtako potvarkiai, kuriems nepritariama dėl ideologinių priežasčių. Tačiau trumpuoju laikotarpiu šio Trumpo potvarkio efektas bus tas, jog JAV federalinės valdžios institucijos nesinaudos savo galiomis pradėti teisinį persekiojimą, kad krikščionis priverstų vykdyti iš šių naujųjų individo teisių kylančius reikalavimus. Kokį poveikį Trumpo administracijos potvarkis gali turėti už JAV ribų – Europoje ir pasaulyje? O gal jau pastebimi poveikio reiškiniai? Ar tai gali privesti prie politinių sprendimų ir Europos Sąjungos valstybėse? Manau, kol kas pagrindinis poveikis yra žinia, kad krikščionybės saulėlydis Vakarų visuomenėse nėra neišvengiamas. Iki Trumpo atėjimo į valdžią vyravo nuotaika, esą tik laiko klausimas, kada krikščionybės praktikavimas bus iš viešojo gyvenimo galutinai išstumtas į privačią erdvę. Tokių pesimistinių prognozių dažnai buvo galima išgirsti ir pas mus.

Atrodė, kad naujųjų individo teisių plėtra greitai padarys nebeįmanomą krikščioniškos moralės nuostatų deklaravimą ir praktikavimą viešajame gyvenime, profesinėje veikloje, politikoje. Šiandien tai nebėra taip akivaizdu.

Atrodė, kad naujųjų individo teisių plėtra greitai padarys nebeįmanomą krikščioniškos moralės nuostatų deklaravimą ir praktikavimą viešajame gyvenime, profesinėje veikloje, politikoje. Šiandien tai nebėra taip akivaizdu. Sunku pasakyti, kaip tai paveiks Europos Sąjungos valstybes ilgesnėje perspektyvoje. Galimi bent du scenarijai. Vienas variantas – Europos politikai bus atsargesni kurdami naujas individo teises, siaurindami religijos laisvę ir taip aistringai nebestums naujų lygybės bei įvairovės iniciatyvų. Arba priešingai – Europos politikai stengsis kuo labiau pabrėžti savo kitoniškumą pasinaudodami išpopuliarėjusiomis antiamerikietiškomis nuotaikomis ir dar agresyviau bandys diegti naujas žmogaus teises ir europietiškas vertybes, taip dar labiau siaurindami krikščionių laisvę viešai išpažinti savo tikėjimą, mokyti jo ir jo laikytis. Vasario 17–19 dienomis dalyvavote Londone vykusioje Atsakingo pilietiškumo aljanso (Alliance for responsible citizenship) konferencijoje ARC 2025. Kokia buvo pagrindinė šios konferencijos tema, ar ji turi sąsajų su mūsų aptariamu Trumpo potvarkiu? Pagrindinė konferencijos tema – Vakarų civilizacijos socialinio, ekonominio, dvasinio, moralinio potencialo susigrąžinimas. Konferencijoje ne vienas kalbėtojas pabrėžė, kad Vakarų dinamiškumo, kūrybiškumo ir klestėjimo šaknys glūdi krikščionybėje ir kad norėdami išvengti Vakarų nuosmukio turime vėl atsigręžti į jas ir iš jų semtis įkvėpimo, tačiau konferencijos tematika nebuvo tiesiogiai susijusi su aptariamu JAV prezidento potvarkiu. Valstybės šališkumas krikščionių atžvilgiu ir jų religijos laisvės ribojimas nebuvo vyraujanti konferencijos tema. [caption id="attachment_1249683" align="alignleft" width="1161"] JAV vyskupas Robertas Barronas Atsakingo pilietiškumo aljanso („Alliance for responsible citizenship“) konferencijoje ARC 2025 Londone, Anglijoje, 2025 m. vasario 18 d. Vyganto Malinausko nuotrauka[/caption] Vienas iš konferencijos prelegentų buvo ir pasaulyje garsus pamokslininkas vyskupas Robertas Barronas iš JAV. Kokią žinią apie krikščionybės tikrovę savo šalyje ir apskritai pasaulyje jis skelbė, kokius klausimus kėlė? Pagrindinė vyskupo Barrono mintis: „Negali būti tikro ekonominio ir politinio vystymosi be tam tikros nuorodos į summum bonum – aukščiausiąjį gėrį. Negalima papasakoti Vakarų civilizacijos istorijos be nuorodos į Dievą.“ Vyskupas Barronas pabrėžė, kad tikėjimas absoliutu yra būtina sąlyga apsaugoti visuomenes nuo turinčiųjų galią tironijos. Jo teigimu, pripažįstanti Dievą visuomenė kartu įgyja teisingumo jausmą, neleidžiantį sudievinti politikų ar jų kuriamos tvarkos. Kitas prelegentas – JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, žmogus, tiesiogiai dalyvaujantis valstybės valdyme ir matantis Trumpo potvarkių veikimą iš vidaus. Koks jo žvilgsnis į procesus Jungtinėse Valstijose, Europoje ir galbūt plačiau pasaulyje? Johnsono kalba pasirodė dalykiška, informatyvi ir leidžianti geriau suprasti šiuo metu vykdomos JAV politikos vidinę logiką bei gilesnes priežastis. Tiek iš pirmininko Johnsono, tiek iš kitų kalbų buvo galima suprasti, kad pagrindinis JAV rūpestis yra išsaugoti JAV karinį, ekonominį ir socialinį potencialą. Kad šis potencialas būtų išsaugotas, reikalingos neatidėliotinos ryžtingos reformos. Įdomu, kad kalbėdamas apie tai, kaip JAV mato savo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, Johnsonas, be kita ko, pacitavo popiežiaus Pijaus XII žodžius po Antrojo pasaulinio karo: „Amerikos žmonės yra genialūs veikti nuostabiai ir nesavanaudiškai.“ Anot Johnsono, Antrojo pasaulinio karo metais Amerikos ekonominė jėga ir galia pasaulį atskyrė nuo tamsiųjų amžių sugrįžimo. [caption id="attachment_1249685" align="alignleft" width="968"] Ekrane – JAV Atstovų rūmų pirmininkas, advokatas Mike’as Johnsonas Atsakingo pilietiškumo aljanso („Alliance for responsible citizenship“) konferencijoje ARC 2025 Londone, Anglijoje, 2025 m. vasario 18 d. Vyganto Malinausko nuotrauka[/caption] Iš Johnsono kalbos buvo galima suprasti, kad JAV ir toliau savo svarbia misija laiko Vakarų gynybą nuo tironijos. Jis teigė: „Siekdami padaryti Ameriką saugesnę, stipresnę ir klestinčią, skatinsime visus savo draugus ir sąjungininkus daryti tą patį ir savo šalyse jų labui. Nuo to priklausys Vakarų išlikimas.“ Konferencijoje dalyvavo daugybė kitų įtakingų asmenų: verslininkų, politikų, teisininkų, kultūros atstovų – skirtingų savo veikla ir tikslais žmonių. Kas visus vienija, padeda rasti bendrą sutarimą ir veikimo kryptį? Vienijo suvokimas, kad Vakarai šiuo metu išgyvena lūžio momentą ir kad Vakarų nuosmukis nėra neišvengiamas, nors realiai gresia. ARC judėjimo šūkis – We have a better story („Mes turime geresnį pasakojimą“). Tai yra – turime viltingą perspektyvą dėl Vakarų ateities. Kaip šiomis aplinkybėmis atrodo Lietuva? Kokia mūsų tikrovė, kokius uždavinius turime sau kelti ir kaip juos vykdyti? Lietuva atrodo kaip kraštas, kuris, kaip ir prieš 600 metų, neskuba priimti Gerosios Naujienos. Šiandien Lietuvoje vis dar labai plaukiama pasroviui, nemąstant, kur srovė mus nuneš. Lietuvos vykdomojoje ir teisminėje valdžioje vis dar daug pataikaujama progresyvizmo ideologijai, ignoruojančiai pamatines tiesas apie žmogų, jo prigimtį ir tai, kas lemia visuomenės tikrąjį tvarumą, išlikimą bei atsinaujinimą. Iš kitos pusės, vis dar esame bent kai kuriais požiūriais mažiau nusiaubti progresyvistinių ideologijų nei daugelis Vakarų valstybių. Manau, pirmasis mūsų uždavinys – atsigręžti į pamatines tiesas, nuo kurių priklauso tautos ir valstybės išlikimas bei klestėjimas, ir tikslingai darbuotis, kad būtų stiprinama tai, kas yra tikrasis mūsų visuomenės, valstybės ir tautos gyvybingumo pagrindas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama