Kunigas R. Doveika apie popiežių Joną Paulių II: „Jis labai jautė Bažnyčios kaip valties buvimą istorijos jūroje“

[intro_text content="Šiemet balandžio 2-ąją minime 20-ąsias jubiliejines popiežiaus šv. Jono Pauliaus II mirties metines. Šis ypatingas popiežius paliko gilų pėdsaką Katalikų Bažnyčioje, nepriklausomybės siekiančioje Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pripažintas vienu įtakingiausių XX amžiaus lyderių, jis ne tik prisidėjo prie komunizmo griūties ir demokratijos įtvirtinimo Rytų Europoje, bet ir tiesė bendravimo tarp skirtingų religijų bei kultūrų tiltus."] Nepaisant pasaulinės įtakos ir autoriteto, jis niekada neprarado paprastumo, šilumos ir artumo kiekvienam žmogui. Už nuopelnus Bažnyčiai ir pasauliui Jonas Paulius II paskelbtas šventuoju. Drauge su Vilniaus šv. Juozapo parapijos klebonu RIČARDU DOVEIKA prisiminkime šventąjį popiežių Joną Paulių II, grįžkime prie jo pasakytų žodžių ir atliktų darbų, kurie tebeįkvepia daugybę žmonių visame pasaulyje. Jono Pauliaus II asmenybė Vyskupų vizito ad limina Vatikane metu kunigui R. Doveikai yra tekę stovėti prie pat popiežiaus Jono Pauliaus II ir per šv. Mišias lietuviškai skaityti Evangeliją. O per popiežiaus vizitą Lietuvoje 1993 m. rugsėjį tuo metu ką tik į kunigų seminariją įstojęs pašnekovas užkalbino popiežių ir paprašė palaiminti naujai žengiamą jo kaip dvasininko kelią. Jonas Paulius II buvo atviras paprastiems žmonėms. Pasak kunigo R. Doveikos, drąsiai buvo galima prašyti jo palaiminimo. Popiežius turėjo išskirtinį gebėjimą bendrauti. Vengdamas formalaus ir šalto tono, jis dažniausiai kalbėdavo nuoširdžiai ir suprantamai. Šį toną išlaikydavo net oficialiuose susitikimuose. [caption id="attachment_1141944" align="alignleft" width="2560"] Kunigas Ričardas Doveika. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] „Nuo vaikystės jis man išlieka kaip ganytojas, kuriam rūpi, svarbu, kas vyksta net tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Jis labai daug keliavo – tiesė tikėjimo, dialogo, skirtingų religinių bendruomenių solidarumo tiltus. Popiežiui visada centre buvo Dievo ir žmogaus santykis. Jis sugebėjo pasiekti visas žmonių socialines grupes – labai gerai jautėsi kalbėdamas su politikais ir labai dėmesingas būdavo paprastam žmogui, jei šis norėdavo pasisakyti“, – nuomonę apie Joną Paulių II dienraščiui „Bernardinai.lt“ dėstė dvasininkas. Popiežiaus vizitas Lietuvoje Popiežius Jonas Paulius II išmokė nesigėdyti savo istorijos. Mes turime gerbti savo tautinę savimonę, teigė kunigas R. Doveika, nesvarbu, kad buvome okupuoti ar kad mūsų krikščionybės istorija labai trumpa, – mes esame Dievo tauta, Jo vaikai. Gebėjimas kiekvienam tai priminti, pasak dvasininko, buvo labai stipri ir vienijanti popiežiaus pranašystė. Atvykęs į Lietuvą Šventasis Tėvas pabučiavo žemę ir pasakė, kad ji jam yra ypač brangi. Popiežius buvo kilęs iš Lenkijos, turėjo lietuviškų šaknų, tad žinojo ir Lietuvos istoriją. Pasak kunigo Ričardo, tokiais žodžiais Jonas Paulius II norėjo priminti, kad netgi po 50-ies totalitarinės priespaudos metų mūsų istorija nėra panaikinta ir mūsų indėlis nėra nubrauktas. Esame didi tauta, kurios valstybės sienos kadaise tęsėsi iki Juodosios jūros. „Atgavę nepriklausomybę mes grįžome į visavertę Europą ir pasaulį su savo išgyvenimais, nuostoliais, Sibiro patirtimi, dviem nepriklausomybės datomis, beveik atimta kalba, sudaužytu tikėjimu, sugriautomis šventovėmis, nukankintais dvasininkais, bet vis dar esame stiprūs“, – didžiuodamasis savo tautos istorija kalbėjo kunigas. [caption id="attachment_872146" align="alignleft" width="1629"] Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę 1993 m. rugsėjo 4 d. Pauliaus Lileikio / LCVA nuotrauka[/caption] Prisidėjo prie komunizmo griovimo Jonas Paulius II turėjo didelę įtaką komunizmo žlugimui. Jis nebijojo viešai kalbėti apie šio režimo trypiamą žmogaus orumą ir religijos persekiojimą. Po sovietmečio mums reikėjo susigrąžinti tautinę savigarbą, akcentavo pašnekovas, ir popiežius padėjo prisiminti, kas mes esame istoriškai. „Tai buvo didžiulis stimulas tikėjimą laikyti tarpusavio santykio ir elgesio pagrindu, nes po tokių skausmingų patirčių visada jaučiami nuoskauda, pyktis, norima liaudies teismo. Tikėjimas apsaugo nuo šių plūstančių emocijų ir neleidžia pasiglemžti dar daugiau aukų. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje buvo taikos ir santarvės laidas, kad mūsų visuomenė neįsiūbuotų pilietinio susipriešinimo ar karo.

Minėdami 20-ąsias popiežiaus išėjimo į dangiškojo Tėvo namus metines, prisiminkime tas kelias vizito Lietuvoje metu jo pasakytas kalbas, raskime būdą apie tai pakalbėti, padiskutuoti. Išmoktos pamokos yra jo mums paliktas paveldas.

Taip pat popiežius siekė atgimusią tautą padrąsinti ir perspėti apie galimus pavojus. Jo pasakytos kalbos yra didžiulis įrankis, aktualus ir šiandien. Minėdami 20-ąsias popiežiaus išėjimo į dangiškojo Tėvo namus metines, prisiminkime tas kelias vizito Lietuvoje metu jo pasakytas kalbas, raskime būdą apie tai pakalbėti, padiskutuoti. Išmoktos pamokos yra jo mums paliktas paveldas. Jos vis dar be galo aktualios dabartinėje situacijoje ir tarpusavio santykyje“, – tvirtino kunigas R. Doveika. Solidarumas ir bręstantis šventumas Popiežiaus veikloje buvo daug solidarumo ženklų. Nusistovėjusi tradicija, kad Romos kurijoje turi sėdėti baltaodžiai pagyvenę vyrai, pasikeitė. Popiežius pakvietė į ją įvairių tautų ir rasių atstovus. Be to, jis atsisakė viduramžių laikus menančio garbinimo ir priartino popiežiaus sostą prie žmonių. Šventasis Tėvas siekė būti ne valdovu, kuris iš aukštumų įsako, nesuvokdamas, kas vyksta apačioje, o tikru lyderiu, kuris mato ir supranta žmones. Jono Pauliaus II asmeninis santykis su Dievu buvo įkvepiantis. Popiežius kalėjime aplankė musulmoną teroristą, kuris bandė jį nužudyti, ir po ilgo pokalbio šiam atleido. Toks dvasininko poelgis įkūnija krikščioniško tikėjimo pavyzdį. Evangelijoje pagal Matą rašoma: „O aš jums sakau: Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 44). Tikėjimo pavyzdžiu tampa ne tik bendravimas su priešu, bet ir besąlygiškas atleidimas. [caption id="attachment_991615" align="alignleft" width="1920"] Popiežius Jonas Paulius II po Mehmeto Ali Ağcos pasikėsinimo į jo gyvybę Šv. Petro aikštėje 1981 m. gegužės 13 d. Wikipedia.org nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_991616" align="alignleft" width="2048"] Popiežius Jonas Paulius II pokalbyje su Mehmetu Ali Ağca, kuris kėsinosi į jo gyvybę, 1983 m. gruodžio 27 d. EPA nuotrauka[/caption] „Krikščionis yra kilnus. Atsiprašymas ir praeities klaidų pripažinimas yra stipri vertybė. Popiežius Jonas Paulius II atsiprašė dėl netinkamo Bažnyčios elgesio su žydais, kitų religijų atstovais, mažumomis ir moterimis. Iš tikrųjų jis labai jautė Bažnyčios kaip valties buvimą istorijos jūroje ir puikiai sugebėjo ją plukdyti pirmyn. Su kiekvienu įvykiu, net ir nesėkme, atstūmimu, kitų žmonių arogancija, pasikėsinimais, jame brendo šventumas“, – sakė kunigas R. Doveika. Karolis Józefas Wojtyła – menininkas Prieš tapdamas popiežiumi Jonas Paulius II, tada dar vadinamas Karoliu Józefu Wojtyła, buvo menininkas. Jis rašė eilėraščius ir pjeses. Būsimo popiežiaus kūryba dažnai buvo filosofiška, reflektuojanti žmogaus gyvenimą, tikėjimą, kančią ir Dievą. Net ir tapęs popiežiumi jis rašė poeziją, bet ji ne visada buvo skelbiama viešai. „Į kunigystę turi įnešti savo žmogiškumą, pomėgius ir talentus. Net kai iš pažiūros atrodo, kad aktorystė ir kunigystė yra nesuderinama, viskas gali būti nuostabiai panaudota didžiajam Dievo darbui“, – kalbėjo kunigas.

Visuotinė Bažnyčia gyvena visai kitu tikėjimo ritmu – krikščionybės pavasaris žydi kituose žemynuose.

Jaunimo draugas ir drąsintojas Jonas Paulius II išskirtinį dėmesį skyrė jaunimui. Jis įkūrė Pasaulio jaunimo dienas, per kurias iki šiol susirenka šimtai tūkstančių, o kartais ir milijonai jaunų žmonių. Jis kalbėjo jiems kaip artimas draugas ir dvasinis tėvas, ragino juos būti drąsius, tikėti savimi ir Dievu. Šiandien, pasak kunigo R. Doveikos, Europa išgyvena tamsos pasaulio spjūvius – apleidžiamos Bažnyčios, mažėja tikinčiųjų. „Tačiau šių metų gavėnia buvo gana pozityvi – Prancūzijos bažnyčiose pastebimai padaugėjo jaunų žmonių. Ši tendencija nustebino ir dvasininkus, ir žiniasklaidą. Tai rodo, kad jauni žmonės domisi tikėjimu ir vis plačiau bunda dvasiškai“, – pasidžiaugė dvasininkas. Krikščionybės pavasaris žydi naujuose žemynuose – Afrikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose. Kunigas R. Doveika priminė, kad popiežiai jau kurį laiką kalba apie senstančią ir savotiškai bevaikę Europą. „Kyla iššūkių, nes Europoje Bažnyčios nariai pasiduoda pasaulietinei krypčiai ir mąstysenai pamiršdami tikėjimo šaknis. Popiežiai kalba, kad Europoje nyksta tradicinės vertybės ir tai kelia grėsmę žemynui kaip kultūrinei ir religinei bendruomenei. Tačiau visuotinė Bažnyčia gyvena visai kitu tikėjimo ritmu – krikščionybės pavasaris žydi kituose žemynuose“, – sakė jis. [caption id="attachment_1249406" align="alignleft" width="2048"] Beveik 50 000 jaunuolių džiūgauja ir mojuoja vėliavomis, kai popiežius Jonas Paulius II atvyksta į Šv. Petro aikštę Vatikane, kur vyksta pasirengimo Pasaulio jaunimo dienų iškilmėms mitingas 2004 m. balandžio 1 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1249408" align="alignnone" width="2048"] 2000 m. rugpjūčio 19 d. popiežius Jonas Paulius II laimina daugiau kaip du milijonus jaunų tikinčiųjų, atvykęs į Tor Vergata Romos priemiestį Italijoje dalyvauti XV Pasaulio jaunimo dienų šv. Mišiose. EPA-EFE nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1249411" align="alignleft" width="2048"] Popiežius Jonas Paulius II stebi dainuojančius ir šokančius jaunus piligrimus Laterano Šv. Jono bazilikos aikštėje Romos centre, pradedant XV Pasaulio jaunimo dienų iškilmes 2000 m. rugpjūčio 15 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption] Tikėjimas ir Bažnyčia suvienys Europą „Mus suvienys tikėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, Bažnyčia Europoje bus vienintelis solidarumo ir tapatumo ženklas bei šaltinis. Karikatūriškos įvairių teisių ir laisvių apraiškos rodo, kad jos daugiau skaldo žmones ir sukuria tam tikrus burbulus, o ne vienija“, – teigė dvasininkas. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė XXI amžių solidarumo amžiumi. Politikoje šiomis dienomis trūksta solidarumo. Tačiau, pasak kunigo R. Doveikos, mes jį galime išlaikyti nepamiršdami savo istorijos ir neišduodami Dievo.

Manau, kad solidarumas, jeigu jis būtų toks, apie kokį kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, paliestų visus asmenis ir mes jau seniai būtume priėmę stiprius, galbūt skausmingus, bet būtinus sprendimus, šiandien neskaičiuotume miestų gatvėse mirštančių vaikų.

„Solidarumas yra priešnuodis prieš šiandien vykstantį bandymą pasinaudoti mumis kaip įrankiais. Siekiama mus sumenkinti ir sukiršinti. Svarbu sugrįžti į Bažnyčią ir pasitikėti vieniems kitais. Solidarumas padėtų išspręsti problemas, užkirstų kelią naujam pasaulio padalinimui, beprasmiams karams, mirtims ir tironų atsiradimui. Jų buvimo mes neišvengsime, bet kai visuomenė yra solidari, ji duoda aiškų, nedviprasmišką ir paveikų atsakymą priimdama sprendimus. Manau, kad solidarumas, jeigu jis būtų toks, apie kokį kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, paliestų visus asmenis ir mes jau seniai būtume priėmę stiprius, galbūt skausmingus, bet būtinus sprendimus, šiandien neskaičiuotume miestų gatvėse mirštančių vaikų“, – solidarumo trūkumą dabartinėje politikoje išryškino kunigas R. Doveika. Kunigo R. Doveikos žodžiai primena, kad net per didžiausias krizes tikėjimas, solidarumas ir žmogaus orumas gali tapti stipriu pagrindu kuriant geresnį rytojų. Popiežiaus Jono Pauliaus II įkvėpimas ir šiandien mus veda – kartu galime sukurti pasaulį, kuriame viltis, meilė ir supratimas triumfuoja. Tamsiausiais laikais nepamirškime įsijungti tikėjimo šviesą. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Aurelija Plokštytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama