E. Leontjeva: mokesčių didinimas gali skaudžiai atsiliepti biudžetui ir mūsų gynybos pajėgumams

Seimo pavasario sesijoje ketinama parengti konkrečius mokestinių įstatymų pataisų projektus. Kol kas galimi sprendimai neviešinami, tačiau šios srities specialistai ragina valdžią atsargiai elgtis dėl mokesčių didinimo. Apie tai išsamiau dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentę, ekonomistę ELENĄ LEONTJEVĄ.

Pone Leontjeva, jūs inicijavote ir institute surengėte politikų, verslininkų, ekonomistų, finansininkų susitikimą mokesčių klausimais. Kaip apskritai vertinama bendra valdžios siūlomų mokesčių keitimo kryptis ir kokius mokesčius keisti Lietuvai reikėtų labiausiai?

Niekas neabejoja, kad mūsų gynybos biudžetui reikia papildomų lėšų. Ginčijamės tik dėl priemonių. Labiausiai jaudina, kad parengtas mokesčių paketas mūsų gynybos fondą gali palikti be pajamų arba su mažesnėmis pajamomis, negu įmanoma. Taip neatsitiks, jeigu leisime ekonomikai augti.

Mūsų verslas yra numatęs gana ambicingą augimą nuo 80 milijardų eurų BVP iki 100 milijardų. Tai reikštų, kad kasmet Lietuvoje gerovės būtų sukuriama penkiais milijardais eurų daugiau ir biudžetas automatiškai pasipildytų papildomais pusantro milijardo eurų. Tai ir yra papildomos lėšos, reikalingos mūsų gynybai, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą – 5–6 procentus BVP.

Kalbame apie tai tam, kad ponai politikai nepadarytų klaidos. Tai gali brangiai kainuoti ir mūsų biudžetui, ir gynybos pajėgumams, nes galima prognozuoti, kaip žmonės elgsis susidūrę su didesniais mokesčiais: kai kurie pasislėps šešėlyje, kai kurie stengsis palįsti po mažesniais mokesčių slenksčiais.

Tų slenksčių dabar numatyta labai daug, norima progresinius mokesčius įvesti visur. Tik jų nereikia painioti su progresu, nes tai greičiau yra regreso įrankis. Šių mokesčių esmė tokia: daugiau uždirbi, didesnį kąsnį valstybė nuo tavęs ir nukanda. Tada žmogus stengiasi palįsti po mažesnių mokesčių slenksčiu, ir kyla pavojus, kad galime prarasti pajėgiausius žmones – juos labiausiai norima apmokestinti. Todėl jie gali pasirinkti mokėti mokesčius užsienyje, kur dirva jiems yra kur kas palankesnė.

Negali būti įstatymų, kurie žmones traktuotų skirtingai – priklausomai nuo to, kiek kuris uždirba arba kokiame sektoriuje veikia, kokius produktus kuria ir pan.

Mūsų pokalbiuose ne kartą pabrėžėte, kad mokesčių sistema turėtų būti teisingesnė ir veiksmingesnė. Ar ji tokia taps, jeigu bus priimti šios valdžios siūlomi mokestiniai pakeitimai?

Žmonės pirmiausia galvoja apie teisingumą sau. Mes kartais juokaudami sakome, kad tai yra „teisingumas man“.

Mūsų mokesčių administravimo įstatymas numato visų mokesčių mokėtojų lygybę prieš įstatymą. Teisininkai aiškina, kad tai susiję ne tik su įstatymų taikymu, bet ir jų kūrimu. Negali būti įstatymų, kurie žmones traktuotų skirtingai – priklausomai nuo to, kiek kuris uždirba arba kokiame sektoriuje veikia, kokius produktus kuria ir pan.

Taigi, tiek įvairios lengvatos, tiek padidinti tarifai tarsi prieštarauja mūsų įstatymui, šiek tiek ir sveikam protui, nes kuo sudėtingesnė sistema – tuo lengviau ja manipuliuoti.

Apmaudžiausia, kad mes tarsi kviečiame žmones įsitraukti į savotišką žaidimą su valstybe. Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis mums reikia maksimaliai lojalių žmonių, orientuotų į tiesioginę savo veiklą: jei sukursiu daugiau gerovės, geriau bus ir man, ir valstybei, o ne žiūrėsiu, kaip savo gerovę paslėpti.

Pakalbėkime apie vieną iš esminių dalykų – gynybos finansavimą. Kaip vertinate siūlomus mokesčius gynybai finansuoti, nes nemažai žmonių mano, kad visi šie pakeitimai skirti tik gynybai, o ne jiems?

Kol kas neaišku, kokia šių mokestinių pakeitimų pajamų dalis keliaus tiesiai į gynybos fondą. Numatomas visuotinis turto mokestis turėtų patekti į savivaldos biudžetus. Kiti mokesčiai taip pat dažniausiai skiriami įvairioms socialinėms programoms perskirstyti. Taigi negalima sakyti, kad visi šie mokesčiai skirti gynybai.

Analizuojant projektus, vis labiau peršasi mintis, kad tai yra daugiau socialinė reforma, o ne gynybai skirtų lėšų sutelkimas. Taigi reikėtų galvoti, kokie šiandien yra mūsų prioritetai: vykdyti rinkimų pažadus ar elgtis suvokiant, kad, jeigu nustekensime savo ekonomiką, tie patys rinkėjai gali likti ir be darbo vietų, ir be stabilių pajamų, ir be pensijų augimo perspektyvos. Kas svarbiau?

Mūsų pokalbiuose jūs taip pat pabrėžėte, kad didelis mokesčių sistemos trūkumas yra įvairios mokesčių lengvatos. Jos dar ilgai liks?

Stebina, kad mokesčių paketas neužkabina lengvatų ir išimčių. Kuo didesnė tokių slenksčių įvairovė, tuo daugiau žmonėms paskatų pasislėpti ir mokėti mažesnius mokesčius. Europos Sąjungos tyrimai rodo, kad Lietuvoje dėl daromų įvairių išimčių turime apie vieno milijardo eurų atotrūkį nuo galimų biudžeto pajamų ir dar vieno milijardo – dėl šešėlinės veiklos.

Šie dalykai tarpusavyje susiję, nes jei yra išimtys, neretai kai kam neapsimoka viršyti PVM mokėtojo ribos, tada žmogus ir pasitraukia į šešėlį. Taigi turime apie du milijardus galimų biudžeto pajamų, bet kažkodėl nenorima jų realizuoti.

Kaip vertinate nekilnojamojo turto apmokestinimo siūlymus? Koks jis galėtų būti ir koks, jūsų manymu, turėtų būti?

Nekilnojamojo turto mokestį komentuosiu atsargiai, nes nesu jo šalininkė. Pats turtas nekuria pajamų šaltinių mokesčiams sumokėti. Žmogus dirbdamas ir gaudamas pajamas, statydamas namą jau sumokėjo mokesčius. Taigi pats turtas šaltinio sumokėti mokesčius neturi.

Todėl mes institute visuomet buvome prieš tokį mokestį. Jeigu jis būtų įvestas, turėtų būti maksimaliai visuotinis ir susietas ne su asmeniu, kaip dabar siūloma, bet su pačiu turtu, nes priešingu atveju bus pradėta jį perrašinėti. Jeigu bus daromos suprantamos socialiniu požiūriu išimtys – nes pensininkas neturi iš ko mokėti už senamiestyje turimą prabangesnį butą, – žmonės pradės naudotis tomis išimtimis, ir didesnių apčiuopiamų pajamų biudžetas nesurinks, mes vėl visą Lietuvą įtrauksime į turto perrašymus ir įvairius žaidimus.

Taigi nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti visuotinis, skaidrus, visiems vienodas – tada jis veiktų. Socialiniu aspektu jis turbūt būtų laikomas neteisingu, bet jei bus daromos išimtys, tada mokestis neveiks.

Ar mokestinė aplinka, tokia, kokios siekia dabartinė valdžia, bus patraukli užsienio investuotojams?

Jau šiandien investuotojų forumas skelbia gąsdinamus duomenis, kad į Lietuvą beveik nebeateina naujos investicijos, nesusijusios su gynybos sektoriumi. Mūsų geopolitinė situacija kiekvienam investuotojui yra tam tikra raudona pavojaus lemputė. Todėl mūsų mokesčių sistema turi būti maksimaliai patraukli, turime orientuotis į kaimynų, mūsų konkurentų mokesčius. Dabar teikiami siūlymai apsunkintų investicijų mokesčių naštą. Investuotojai moka skaičiuoti ir investuoja tam, kad uždirbtų grąžą, o jeigu grąža Lietuvoje bus mažesnė negu Lenkijoje ar kitame krašte, pavyzdžiui, Rumunijoje, greičiausiai tokių investicijų mes nesulauksime.

Estai, beje, pripažino padarę esminę klaidą didindami visus mokesčius. Todėl kai kuriuos jų jau naikina arba ketina tai daryti. Vienintelis mokestis, kurį estai pasiryžę išlaikyti kaip savo gynybos fondo pajamų šaltinį, yra padidintas PVM. Liepos mėnesį Estijoje jis pasieks net 24 proc., bet skaidriai skelbiama, kad tai bus gynybos fondo šaltinis ir visi gyventojai, patinka jiems tai ar ne, turės solidariai prisidėti prie gynybos finansavimo.

Rengiant mokesčių reformą privaloma galvoti apie tokius dalykus. Reikia klausti žmonių, su jais bendrauti, girdėti jų balsą, nes gali nutikti taip, kad norėdami pagerinti savo gynybos finansavimą rizikuojame jį pabloginti.

Koks bus siūlomų mokesčių poveikis Lietuvos ekonomikai?

Mokesčių didinimas nereiškia, kad savaime padidės biudžeto pajamos, – dėl to dabar labiausiai kritikuojama mokesčių reformą rengusi grupė, kuri aritmetiškai mechaniškai skaičiavo daugindama padidintą tarifą iš pajamų, kurias gaudavo iki šiol. Akivaizdu, kad padidintas tarifas gali atbaidyti dalį žmonių, dalį verslo. Tarkime, gamyklos iš Lietuvos paprastai neiškelsi, bet turime augančių startuolių bendruomenę. Šiandien šie žmonės sukuria 5 proc. BVP. Startuoliai buvo užsibrėžę pasiekti net 20 proc. BVP, tai yra penktadalį visos mūsų gerovės.

Mūsų jaunuoliai, sektorius, kuris kuria programas, įvairias inovacijas ir parduoda jas globaliai, – jie neturi gamyklų, pagrindinis jų išteklius yra žmonių protas, kūrybingumas, bendradarbiavimas. Beveik visi tokie asmenys jau dabar turi savo įmones Vokietijoje, Amerikoje ar Azijoje – Singapūre. Taip veikti jiems patogiau. Jeigu jie pajaus, kad mokesčių našta Lietuvoje yra kur kas didesnė, visai nesunkiai dirbančius žmones, registruotas įmones galutinai perkels į Singapūrą ar Ameriką.

Taigi reikia skaičiuoti atsargiai. Investuotojų ir verslo bendruomenė jau dabar išgąsdinta. Ne paslaptis, kad nuo karo pradžios pajėgūs žmonės dalį savo turto iškelia svetur, perka namus, butus Ispanijoje ir kituose kraštuose. Taip elgdamiesi mes dar labiau sustiprinsime žmonių siekį turėti atsarginį variantą ir gal į tą atsargą įdėti šiek tiek daugiau lėšų negu iki šiol.

Rengiant mokesčių reformą privaloma galvoti apie tokius dalykus. Reikia klausti žmonių, su jais bendrauti, girdėti jų balsą, nes gali nutikti taip, kad norėdami pagerinti savo gynybos finansavimą rizikuojame jį pabloginti.

Lietuvoje to dar nebuvo, žmonių to nebuvo atsiklausta – ketinama įvesti cukraus mokestį. Ką jis duos ir kaip atsilieps vartotojų kišenei?

Įdomi tema dienraščio „Bernardinai.lt“ skaitytojams ir klausytojams, nes tokie mokesčiai vadinami nuodėmės mokesčiais…

Suprantama, valgyti saldžius pyragaičius ir gerti saldžius gėrimus nėra tikroji nuodėmė, vis dėlto įvedant tokį mokestį tikimasi, kad žmonės arba mažiau vartos tokių produktų, arba, jeigu ir toliau gers saldžius gėrimus, valstybė iš to uždirbs, nes kiekvienas litras bus papildomai apmokestintas keliais arba dešimtimis centų.

Klausimas, ar žmonės dėl to taps mažiau nuodėmingi, jeigu cukraus vartojimą laikysime nuodėme. Ir jeigu jie taps mažiau nuodėmingi, klausimas, ar valstybės pareiga yra mus daryti mažiau nuodėmingus pasitelkiant pinigus.

Saldžiojo gėrimo buteliukas turės šiek tiek pabrangti. Klausimas, ar žmonės dėl to taps mažiau nuodėmingi, jeigu cukraus vartojimą laikysime nuodėme. Ir jeigu jie taps mažiau nuodėmingi, klausimas, ar valstybės pareiga yra mus daryti mažiau nuodėmingus pasitelkiant pinigus. Gal tuomet ji gali mus apsaugoti ir nuo kitų, blogesnių, nuodėmių?

Esame žmonės, norintys išlaikyti orumą. Tarkim, gavėnios metu patys apsisprendžiame, nevartosime ar vartosime saldžiuosius gėrimus, nevalgysime ar valgysime pyragaičius. Mane kaip asmenį galbūt žeidžia valstybės noras manipuliuoti manimi ir mano susilaikymu.

Tai labai gera ir dar ne itin nagrinėta tema, todėl siūlau skaitytojams ir klausytojams tai pamėginti pritaikyti savo gyvenime, kalbant ne tik apie saldžiuosius gėrimus, pyragaičius, bet ir apie kitus dalykus. Apskritai cukraus vartojimas nėra gerai, pati jo beveik nevartoju, manau, žmonėms reikia apie tai pagalvoti. Tačiau ar tuo rūpintis yra valstybės pareiga?

Kita vertus, jeigu toks mokestis bus skiriamas gynybai ir nesumenkins mūsų ekonomikos kaip kiti tarifai, kuriuos ką tik aptarėme, – galbūt ir verta apie tai pamąstyti.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama