Žiniasklaida Lietuvoje: iššūkiai, įtakos ir laisvė

Šios knygos autoriai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) docentas, žurnalistas dr. DEIMANTAS JASTRAMSKIS, VU KF asistentė ir socialinių tyrimų metodologijos dalykų dėstytoja dr. GIEDRĖ PLEPYTĖ-DAVIDAVIČIENĖ, radijo žurnalistė, VU KF mokslininkė asistentė dr. RŪTA KUPETYTĖ ir VU lektorė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. INGRIDA GEČIENĖ-JANULIONĖ.

„Šis leidinys ypatingas tuo, kad turime reprezentatyvų Lietuvos žurnalistų situacijos, kasdienio jų darbo, vertybių bei įsitikinimų tyrimą“, – knygos pristatymą šiųmetėje Knygų mugėje pradėjo žurnalistė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė DŽINA DONAUSKAITĖ, kuravusi pokalbį.

Atlikta reprezentatyvi apklausa

Monografija parašyta atlikus tyrimą, kurio metu buvo vykdomos žurnalistų apklausos, siekiant išnagrinėti žurnalistų profesinės veiklos sąlygas, rizikas ir kokių pasekmių tai gali sukelti žurnalistų darbui.

„Atliekant tyrimą buvo naudojama Worlds of Journalism Study (WJS) mokslininkų tinklo metodologija, kuria periodiškai naudojasi daugiau kaip šimtas šalių, todėl Lietuvos rezultatus galima palyginti su kitų valstybių“, – aiškino D. Donauskaitė.

Vienoda metodologija būtina lyginamiesiems moksliniams tyrimams. Anot autorių, visi duomenys ilgainiui bus pasiekiami įvairių šalių mokslininkams.

„Pirmasis tyrimo etapas buvo nustatyti Lietuvos žurnalistų skaičių, nes oficialių tokių duomenų nėra. 2022 m. pabaigoje suskaičiavome apie 1220 žurnalistų, kurie dirba skirtingose medijose“, – teigė G. Plepytė-Davidavičienė.

Nustačius žurnalistų populiacijos dydį, buvo apklausti 302 Lietuvos žurnalistai iš atrinktų konkrečių redakcijų.

Monografijoje yra septyni skyriai, kuriuose nagrinėjama Lietuvos žiniasklaidos sistema, žurnalistų darbo sąlygos, kas daro įtaką jų darbui, žurnalistų laisvė, saugumas, jų vaidmuo ir etika.

Kai žurnalistų paklausėme, kiek jie yra laisvi rinktis temą, pusė iš jų atsakė, kad laisvai gali tai daryti, 45 proc. sakė esantys ribojami, ir tik maža dalis tikino, kad yra beveik nelaisvi ar nelaisvi.

Laisvė žiniasklaidoje ir įtakos

D. Jastramskis pasakojo, kad žurnalistų skaičius šalyje yra tiesiogiai susijęs su šalies demokratijos išsivystymu, visuomenės poreikiu gauti ir įsisavinti informaciją. Tad žiniasklaidos laisvė atspindi ir demokratijos lygį.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje pusė žurnalistų savo darbe jaučiasi laisvi ir nesusiduria su ribojimais. „Kai žurnalistų paklausėme, kiek jie yra laisvi rinktis temą, pusė iš jų atsakė, kad laisvai gali tai daryti, 45 proc. sakė esantys ribojami, ir tik maža dalis tikino, kad yra beveik nelaisvi ar nelaisvi. Šiame tyrime tarp 72 kitų šalių Lietuva pateko į geriausiųjų penketuką“, – pasakojo D. Jastramskis.

Vis dėlto vertinant bendrą žiniasklaidos laisvę rezultatai buvo ne tokie optimistiniai.

Vertinant žurnalistų laisvę, autorius nustebino savicenzūros aspektas. Pasak R. Kupetytės, net 70 proc. žurnalistų taiko savicenzūrą.

„Tai mus visus nustebino. Buvo galima nujausti, kad savicenzūra egzistuoja, bet tokie skaičiai kelia nerimą“, – sakė ji.

„Pamatėme, kad žurnalistai riboja savo informaciją, labiau tikrina faktus, netgi vengia kai kurių temų. Tai turi daug įtakos demokratiniams procesams“, – aiškino I. Gečienė-Janulionė.

Tyrimas atskleidė, kad regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje didžiausią įtaką daro savininkai, redaktoriai ir vietos valdžia. Nacionalinėje komercinėje žiniasklaidoje – verslo interesai, santykiai su valdžia ir pelno lūkesčiai. Visuomeniniame transliuotojuje LRT didžiausią reikšmę turi valdžios sprendimai ir redakcijos politika.

Žurnalistus kamuoja psichologinės grėsmės, kurios sukuria nerimą, baimę ir asmeninės moralės kvestionavimą.

Žurnalistų saugumas

Net ketvirtadalis žurnalistų savicenzūrą taiko dėl nesaugumo ir spaudimo. Tyrimas parodė, kad net 80 proc. Lietuvos žurnalistų susiduria su bauginimu ir psichologiniu spaudimu.

„Žurnalistus kamuoja psichologinės grėsmės, kurios sukuria nerimą, baimę ir asmeninės moralės kvestionavimą“, – sakė I. Gečienė-Janulionė.

Ji pridūrė, kad dažniausiai grėsmių kyla skaitmeninėje erdvėje – socialiniuose tinkluose ir komentaruose. Kai kurie žurnalistai tokį spaudimą suvokia kaip neišvengiamą profesijos dalį. „Dalis priima tai kaip normą – jei esi geras žurnalistas, turi išmokti su tuo gyventi“, – atkreipė dėmesį G. Plepytė-Davidavičienė.

Politinis neutralumas ir etika

Tyrimas parodė, kad tik 7 proc. žurnalistų pritaria valdžios politikos palaikymui, dar 5 proc. teigė, jog jų tikslas yra formuoti teigiamą politiko įvaizdį.

„Kalbant apie etiką, dauguma pritaria, kad būtina laikytis profesinių standartų, tačiau kai kurie žurnalistai pripažįsta, jog gali būti atvejų, kai etika interpretuojama lanksčiau, tai ypač pastebima vietinėje ir regioninėje žiniasklaidoje“, – sakė D. Jastramskis.

Lietuvos žurnalistai taip pat didelį dėmesį skiria kovai su dezinformacija ir propagandos sklaidai. Vis dėlto kyla iššūkių – kaip išlikti objektyviems ir nepasiduoti informaciniam spaudimui.

„Tyrimas taip pat parodė, kad žurnalistai išskiria kovą su dezinformacija kaip svarbų savo veiklos prioritetą, o visuomeninis transliuotojas mažiau nei komercinė žiniasklaida yra veikiamas pramoginio turinio ir reklamos“, – pasakojo R. Kupetytė.

Knygoje teigiama, kad užsakomieji straipsniai nėra visiškai išnykę, ypač komercinėje žiniasklaidoje, kur juntama reklamos įtaka.

Prestižas ir pasitikėjimas žiniasklaida

Žurnalistikos prestižas yra tiesiogiai susijęs su šalies išsivystymo lygiu, auditorijos poreikiu gauti informaciją ir jos gebėjimu šią informaciją įsisavinti. D. Jastramskis sakė, kad žurnalistų skaičius ir finansinė jų būklė priklauso nuo šalies demokratijos išsivystymo.

Anot D. Jastramskio, nors vidutinės Lietuvos žurnalistų pajamos nežymiai viršija šalies vidurkį, jos nėra pakankamos, kad ši profesija būtų laikoma prestižine. Be to, knygoje akcentuojama, kad žurnalistikos lauke dominuoja moterys, tačiau jų atlyginimai išlieka mažesni nei vyrų. Daugiausia uždirbama televizijoje, o mažiausiai – laikraščių redakcijose ir regionuose.

Knygoje taip pat teigiama, kad keturi penktadaliai žurnalistų turi darbo sutartis, suteikiančias socialines garantijas, tačiau likęs penktadalis dirba pagal individualiosios veiklos pažymas arba autorines sutartis, tokie žurnalistai yra finansiškai pažeidžiamesni, nors kartais uždirba daugiau.

Žurnalistų prestižas gali būti matuojamas ne tik finansiniais rodikliais, bet ir pasitikėjimu jų darbu. Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra gana žemas – tik iki 30 proc. žmonių teigia ja pasitikintys.

„Tokia statistika gali būti klaidinanti, nes daugelis apklaustųjų nežino, ką atsakyti, arba pasitiki viena žiniasklaidos priemone, o kita – ne. Atitinkamų žiniasklaidos priemonių pasitikėjimo lygis gali būti kur kas aukštesnis, tačiau bendra tendencija rodo informacinio neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo problemą“, – aiškino D. Jastramskis.

LRT auditas – nepasitikėjimo problema

D. Jastramskis, LRT tarybos narys, komentavo padėtį dėl LRT audito: „Kilęs susirūpinimas yra visiškai normalus, visada taip būna, kai viena svarbiausių demokratijos grandžių yra bandoma, kai ja abejojama. Todėl tarptautinės organizacijos į tai reaguoja. Bet susirūpinimas nėra iš piršto laužtas, nes situacija – neeilinė.“

Pasak jo, finansiniai ir vadybos auditai yra reikalingi, tačiau kai jie sutampa su organizacijos vidaus procesais, tai gali kelti riziką demokratijai.

Žurnalistai – sudėtinga auditorija

Tyrimo metu susidurta su sunkumais nustatant tikslų Lietuvos žurnalistų skaičių, nes ne visos redakcijos teikia tokius duomenis, o dalis žurnalistų keičia darbovietes arba profesiją. R. Kupetytė atkreipė dėmesį, kad žurnalistai yra sudėtinga apklausti auditorija, nes patys kritiškai vertina tokius tyrimus.

„Kiekybiniai tyrimai suteikia svarbių duomenų, tačiau atlikdami apklausas bendravome su žurnalistais, ir jų komentarai leido geriau suprasti darbo realijas. Vis dėlto dalis regioninės ir vietinės žiniasklaidos atstovų atsisakė dalyvauti tyrime, todėl jų nuomonė gali būti nepakankamai atspindėta“, – pabrėžė G. Plepytė-Davidavičienė.

D. Jastramskis pažymėjo, kad tyrimo atsakymų procentas siekė 54 proc. – tai geras rodiklis, palyginti su kitomis šalimis.

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama