E. Vareikis: Rusija pasodinta prie derybų stalo, tačiau greitų rezultatų tikėtis neverta

[intro_text content="Praėjusią savaitę įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoniniai pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šiandien, kovo 24 d., Saudo Arabijos mieste Džidoje rengiamos pirmosios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos. Derybų dėl paliaubų belaukiant, rusų pajėgos koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą."]

D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pareiškė, kad rinkimai Ukrainoje yra būtini ir Ukraina jau sutiko juos surengti.

Praėjusį antradienį Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.

Šiuos ir kitus svarbiausius praėjusios savaitės politinius įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

[youtube embed=6MwCKSj2kpM]

Tarp svarbiausių praėjusios savaitės politinių įvykių reikėtų laikyti įvykusius JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninius pokalbius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šiandien Saudo Arabijos mieste Džidoje rengiamos pirmosios Rusijos ir Ukrainos taikos derybos. Donaldas Trumpas mano, kad paliaubos Ukrainoje artimiausiu metu yra realios. Kremliaus teigimu, nusimato sunkios derybos dėl Ukrainos. Ką apie tai manote?

Niekada nemaniau, kad Rusija galėtų Kyjivą užimti per tris dienas. Niekada nemaniau ir niekam nesakiau, kad karą Ukrainoje būtų galima užbaigti per 24 valandas. Tai Trumpo ir Putino pasakymai. Jie skambėjo plačiai, tačiau nė vienas jų nebuvo įgyvendintas.

Nenorėčiau sakyti, kad žlugo Amerikos prezidento pasiūlytas 30 dienų planas, tačiau jis nerealizuojamas.

Nemanau, kad ir šiandien Džidoje derybų šalims pavyks susitarti dėl kažko esminio. Greičiausiai bus apsikeista nuomonėmis, kaip mes diplomatai mėgstame sakyti. Kita vertus, šis apsikeitimas yra išties labai reikalingas, nes dabar mes klajojame savotiškose miglose. Derybininkai, ypač amerikiečiai, kol kas remiasi fantazijos lygio prielaidomis, informacija. Kol nebus nors kiek teisingesnio, realesnio supratimo, matyt, viskas taip ir vyks: pasišnekėsime, sakysime, kad taika priartėjo, tačiau iš tikrųjų jos nebus.

Džiaugiuosi, kad vis dėlto derybos vyksta, šis formatas yra savotiškas, įdomus. Tai, kad jos vyksta, reiškia, kad Rusija jau yra pasodinta prie stalo, bet greitų rezultatų tikėtis neverta, nes derybose dalyvaujančių šalių interesai labai skiriasi. Padaugėjo Europos Sąjungos iniciatyvų, randasi vis naujų projektų. Vieni juos priima, kiti atmeta, bet tai rodo, kad einama nebloga linkme.

[caption id="attachment_1246897" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 21 d. Yuri Gripaso / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Gerbiamas docente, derybų dėl paliaubų belaukiant, rusų pajėgos koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais toliau atakuoja Ukrainos miestus, vėl atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. Po diskusijų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Maskva pažadėjo laikinai liautis puldinėti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, tačiau po šių pareiškimų rusų kariuomenės išpuoliai prieš Ukrainos miestų civilinius objektus tik intensyvėja. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

Yra du dalykai. Pirmas – Rusija rimtai neprižadėjo sustabdyti atakas. Putinas pasakė, kad gali duoti komandą nedaryti kažko vieno, kito. Dabar pradedama aiškintis, kas yra energetikos, infrastruktūros objektai. Pasakysiu tiesiai – kai ne visai aišku, vadinasi, niekas neaišku.

Taip pat pastebėta – jeigu mes ruošiamės įvesti kažkokias taisykles arba tų taisyklių vis nesugebame įvesti, paprastai būna didelė pagunda jų visiškai nesilaikyti. Manau, kad Rusija naudojasi proga ir toliau elgiasi chuliganiškai, nes šiaip Rusija yra geopolitinis chuliganas.

Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pareiškė, kad rinkimai Ukrainoje yra būtini ir Ukraina jau sutiko juos surengti. Kiek anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas tvirtino, kad karo padėtis Ukrainoje nebus atšaukta, jei bus paskelbtos 30 dienų paliaubos, ir kad tuo metu nebus rengiami prezidento rinkimai. Ar galima kalbėti apie pasikeitusią Ukrainos poziciją, ar čia daugiau specialiojo pasiuntinio išvedžiojimai?

Mes išgyvename laikotarpį, kai labai reikia galvoti, ką norima pasakyti, nepriimti visko už gryną pinigą. Taip pasakyčiau ir apie kalbas dėl rinkimų. Jeigu bus sutarta juos rengti – rinkimai bus, jeigu nebus sutarta – nebus. Šiuo metu nėra teisinės būtinybės rengti rinkimus. Galbūt jie bus kaip vienas iš derybų rezultatų.

Tas kalbas reikia žinoti, išklausyti, tačiau nemanyti, kad taip būtinai ir įvyks.

[caption id="attachment_1246896" align="alignleft" width="2560"] JAV specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas prie Baltųjų rūmų. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 6 d. Alo Drago / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Praėjusį antradienį Baltijos šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. 1999-ųjų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigojama nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų. Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004-aisiais. Ką reiškia šis Baltijos šalių ir Lenkijos žingsnis?

Šios minos kažkada buvo pripažintos nehumaniškais ginklais. Keistokai skamba – humaniški ir nehumaniški ginklai. Yra tam tikrų ginklų rūšių, kurios ypač žaloja žmones, bet nebūtinai lemia pergalę mūšio lauke. Tokie ginklai buvo pripažinti nehumaniškais, pasiūlyta juos uždrausti, ir labai natūralu, kad dauguma šalių prisijungė prie juos uždraudžiančios konvencijos.

Rusija priešpėstines minas tebenaudoja, gali jas panaudoti ir prieš mus. Natūraliai kyla klausimas – ar mes iš tikrųjų turėtume kariauti pusiau surištomis rankomis? Siekis išstoti iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos byloja, kad Lenkija ir Baltijos šalys yra tikrai pasiruošusios gintis ir tai daryti visomis priemonėmis, įskaitant ir šias.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama