A. Kubilius: jei valstybė neinvestuoja į savo gynybą, ji nepasirūpina savo saugumu ir mažina kitų šalių saugumą

[intro_text content="Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen teigia, kad Europa, norėdama išvengti karo, turi jam pasirengti. Europos saugumo ir kosmoso komisaras ANDRIUS KUBILIUS cituoja Jeaną Monnet, vieną iš Europos Sąjungos kūrėjų, kuris yra atkreipęs dėmesį, kad Europos Bendrija, gimusi krizės metu, ir bus tokia, kokia anuomet buvo sukurta."] Europai jau yra tekę atrasti būdų, kaip dorotis su finansine ir migrantų krizėmis, taip pat su pasauline pandemija, o šiuo metu ji patiria didelę saugumo krizę. Jai įveikti pasitelkiama vadinamoji baltoji knyga „Europos gynyba – pasirengimas 2030“, numatanti konkrečius Bendrijos veiksmus saugumo srityje, taip pat planas „ReArm Europe“, kuriuo siekiama stiprinti visos Europos gynybos pajėgumus, suteikiant naujas finansines priemones. Europos Komisija (EK) siūlo švelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai. Skaičiuojama, kad šios priemonės iki 2030-ųjų galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų. EK taip pat rekomenduoja suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų, numatant galimybę Ukrainai naudotis šiuo įrankiu. Taip būtų pradėtas kurti europinis „Land-Leas“ projektas Ukrainai. Apie baltąją knygą ir Europai kylančius saugumo iššūkius dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su Europos saugumo ir kosmoso komisaru A. Kubiliumi. Gerbiamas Andriau, kovo 20 d. kartu su Kaja Kalas, Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumui, pristatėte baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“, kurioje numatomi konkretūs Bendrijos veiksmai saugumo srityje. Planu „ReArm Europe“ siekiama sustiprinti visos Europos gynybos pajėgumus, suteikiant naujas finansines priemones. Pinigų Europa turi, bet ar turi laiko? Ar valstybės paskubės naudotis tokiu planu, investuodamos į savo saugumą? Girdime, kad Europos pietų šalys, iki šiol neskyrusios dviejų procentų BVP gynybai, gali ir dabar neskubėti.  Niekada nežinosime, ar turime, ar neturime laiko, bet privalome veikti greitai, ambicingai, didele apimtimi – tą ir darome pristatydami baltąją knygą. Sunku pasakyti, kaip elgsis Europos pietinės valstybės, bet yra sudarytos galimybės joms investuoti daugiau, ir jos pačios spręs, kaip tomis galimybėmis naudotis. Gynyba yra bendras visos Europos reikalas. Svarbiausia mūsų gynybos priemonė yra bendra gynyba, ir jei valstybė nepakankamai investuoja į savo gynybą, ji ne tik nepasirūpina savo saugumu, bet ir mažina kitų šalių saugumą. Tai pagrindinė žinia, apie kurią mes kalbame ir kalbėsime. Mums irgi teko išmokti rūpintis migracijos reikalais, iš pradžių kėlusiais daug rūpesčių tik Europos pietinėms valstybėms. [caption id="attachment_1181830" align="alignleft" width="2560"] EPA-EFE nuotrauka[/caption] Kaip Europos Sąjunga, kuri nėra gynybinė sąjunga, veiks priklausydama NATO? Koks bus jos santykis su NATO? Girdime neramias žinias, kad JAV svarsto atsisakyti lyderystės kariniu NATO lygmeniu. Čia yra skirtingi dalykai. Mes aiškiai deklaruojame, kad niekada nekonkuruosime su NATO. Ši organizacija turi savo gynybos planus, nustato reikalavimus dėl kiekvienos šalies gynybinių pajėgumų, o mes ateiname su pridėtine verte, nes ir nekurdami gynybos planų galime padėti juos įgyvendinti – stiprinti karinę pramonę, kad ji padėtų tuos planus įgyvendinti reikiama apimtimi.  Ar mes suprantame, kokia šiuo metu yra JAV strategija? Kaip turėtume laikytis matydami pastaruosius JAV administracijos veiksmus, kai pradedama kalbėti apie JAV karinių resursų mažinimą Europoje ir santykių su Rusija atkūrimą?  Negaliu komentuoti JAV strategijos, nes man atrodo, kad ji tik gimsta. Nepaisydami, kaip ta strategija atrodys, mes turime rūpintis savo saugumu, pajėgumų vystymu, suprasdami, kad auganti Kinijos galia gali kelti vis didesnį JAV susirūpinimą. Būtent dėl tokių priežasčių JAV skirs daugiau dėmesio Indijos ir Ramiojo vandenyno situacijai, ir dėl to mažės rūpinimasis Europos saugumu.

Mes turime sau pasakyti, kad 450 milijonų europiečių negali kaltinti 340 milijonų amerikiečių, jog jie nesirūpina mūsų gynyba ir apsauga, kaip mes norėtume. Mes patys turime prisiimti vis didesnę atsakomybę ir to siekti, racionaliai bendraudami su JAV.

Europa tai turi priimti kaip natūralią tendenciją, o mes turime sau pasakyti, kad 450 milijonų europiečių negali kaltinti 340 milijonų amerikiečių, jog jie nesirūpina mūsų gynyba ir apsauga, kaip mes norėtume. Mes patys turime prisiimti vis didesnę atsakomybę ir to siekti, racionaliai bendraudami su JAV ir tardamiesi, kaip išvengti didesnių krizinių reiškinių natūraliai keičiantis mūsų santykiams.  Kur bus skiriamos lėšos konsoliduotam ginkluotės pirkimui – Europoje ar JAV? Kaip atrasti balansą tarp ES savarankiškumo ir intereso, kad JAV dalyvautų ES saugumo architektūroje? Mes turime rūpintis Europos gynybos pramonės stiprinimu, nes Europos gynybos pramonė – kaip ir kiekvienos šalies gynybos pramonė – yra vienas iš labai svarbių gynybos resursų. Jei ištiktų karas – tai prognozuoja daugelis žvalgybų, pabrėždamos, kad Rusija gali būti pasirengusi agresijai prieš ES per artimiausius penkerius metus, – tuo atveju būtų labai svarbu, kad Europos žemyne netoli galimos karo zonos būtų gerai išplėtota gynybos pramonė, kuri galėtų prižiūrėti ir karinę techniką, ją remontuoti ar gaminti iš naujo, jei karo metu ji būtų sunaikinta. Mūsų rūpestis, kad Europos šalys daugiau investuotų į gynybos pramonę, yra susijęs ne su kokiu nors protekcionizmu ar neigiamu požiūriu į JAV ginklus, bet su tuo, kad mes turime plėtoti savo pramonę. Ta pramonė nebūtinai gali priklausyti europiečiams – ji galėtų būti britų, kanadiečių ar amerikiečių. Tos sąlygos turėtų būti apibrėžtos ne tik dabar svarstomuose, bet ir ankstesniuose reglamentuose. ES išlaidos gynybai susideda iš dviejų dalių. Viena jų yra išlaidos, kuriomis disponuoja ir jas skolina Europos Komisija: tai yra programa, suteikianti galimybę skolintis 150 milijardų eurų lengvatinėmis sąlygomis. Ši programa yra tik nedidelė lėšų dalis, kurią išleidžia šalys narės iš savo biudžeto. Šių išlaidų mes negalime reguliuoti, nes šalys pačios sprendžia, kokias išlaidas patirdamos nori įsigyti konkrečių ginklų. [caption id="attachment_1113105" align="alignleft" width="2560"] EPA-EFE nuotrauka[/caption] Rusija šiais metais karui išleis daugiau nei visos ES narės kartu sudėjus. Šiandien Rusija su savo karine ekonomika per tris mėnesius pagamina daugiau ginklų nei per metus visos NATO šalys, įskaitant JAV, Kanadą, Britaniją, Norvegiją ir visą Europą. Kiek dar laiko, jūsų nuomone, Rusija bus pajėgi tokiais tempais plėtoti karo pramonę?  Nesiimu prognozuoti, kiek laiko Rusija tokiais tempais galės gaminti ginklus. Be abejo, tam įtakos turi ekonominė situacija, bet mums svarbu suprasti, kad ES bendras ekonominis potencialas yra maždaug dešimt kartų didesnis už Rusijos. Mes turime galvoti ne tik apie mažėjančius Rusijos pajėgumus, bet ir kaip didinti savo gamybinius pajėgumus.  Per kiek laiko ES šalys galėtų panaudoti 800 milijardų eurų, papildomai skiriamų gynybai?  Baltojoje knygoje aiškiai paskelbta apie pasirengimą 2030 metams. Iki to laiko turime taip išplėtoti savo pramonę, karinę gamybą, kad mūsų pajėgumai gaminti ginklus atspindėtų ekonominį mūsų potencialą ir galėtume drąsiai sakyti, jog viršijame tai, ką geba pagaminti Rusija. Laukia dideli tempai – ar juos galime pasiekti? Visiems abejojantiems pateikiu Ukrainos pavyzdį – per pastaruosius trejus metus savo karinės gamybos potencialą ji padidino 35 kartus. 2022 m. karinė Ukrainos pramonė gamino ginkluotės už vieną milijardą eurų, o 2025-aisiais jos pajėgumai pasiekė 35 milijardus eurų. Mums gal nereikia 35 kartus didinti savo karinės pramonės pajėgumus, bet matant pavojus ir juos gerai suvokiant galima pasiekti gana ženklų gamybos augimą. Ar iš programoje „ReArm Europe“ numatytų 150 milijardų eurų lengvatinėms paskoloms galės skolintis ir Ukraina? Tiesiogiai ji skolintis negalės, bet šalys narės galės skolintis ir plėtoti su Ukraina bendrus projektus, taip pat pirkti ginklus iš Ukrainos pramonės ir juos tiekti šios kariuomenei. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Rasa Baškienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama