Viešojo transporto bilietų kainų kilimas Vilniuje: protestai, peticijos ir pokyčiai

Diskutuojama, kad bilieto kaina turi didelę įtaką važinėjantiesiems autobusais ir troleibusais, priekaištaujama, kad trečdalis vilniečių, kurie iki šiol naudojosi 30 minučių trukmės bilietais, dabar turės pirkti 60 minučių bilietus, nes kitokių tiesiog nebus.

Kita vertus, dalis vilniečių galbūt noriai sutiks mokėti daugiau, jei tai leis važiuoti naujesniais ir ekologiškesniais autobusais.

Organizacija „Fridays for Future“ ketina pateikti peticiją

Jaunimo organizacija „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“) nesutinka su viešojo transporto bilietų sistemos pokyčiais, todėl rengia protestus. Ji tarybai ketina pateikti peticiją, kurią pasirašo vis daugiau vilniečių, nepritariančių viešojo transporto bilietų kainų kėlimui.

„Šią peticiją ruošiamės pateikti Seimui, Socialdemokratų partijai ir susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui. Siekiame, kad būtų parengtas įsakymas, jog mėnesinis bilietas kainuotų ne daugiau negu 28 eurus – tiek, kiek kainuoja dabar. Kartu kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą organizuodami peticiją, laiškų rašymo akcijas ir du didelius protestus. Jeigu taryba nereaguos į spaudimą ir neatsižvelgs į peticiją, tada tikėtina, kad į ją atsižvelgs kiti asmenys bei institucijos“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo „Fridays for Future“ atstovas NAGLIS AUTUKAS.

Nepaisant pasipriešinimo, sprendimas branginti sostinės viešojo transporto bilietus stumiasi į priekį ir jau nuo liepos turėtų įsigalioti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tvirtinimu, bilietų kainų pokyčiai nepaveiks viešojo transporto patrauklumo. „Dažniau kaip viešojo transporto patrauklumą lemiančius veiksnius gyventojai nurodo viešojo transporto sistemos efektyvumą ir punktualumą nei bilietų kainas“, – nurodo ji.

Tačiau „Fridays for Future“ atstovo nuomonė kitokia. Jis įvardijo tris pagrindines priežastis, kodėl žmonėms priimtinesnis viešasis transportas. „Daugelis vilniečių renkasi važiuoti autobusais dėl ekonominių sumetimų – norėdami sutaupyti. Vieni tokį sprendimą priima, nes neturi automobilio, kiti – nes nenori mokėti už jo stovėjimą, o treti kelionę autobusu renkasi dėl mažesnių išlaidų. Todėl savivaldybės sprendimas kelti bilietų kainas kone dvigubai yra esminė klaida, nes taip paneigiama pagrindinė motyvacija keliauti viešuoju transportu“, – motyvus vardijo N. Autukas.

Augant bilietų kainoms, kyla klausimas – kaip tai paveiks sunkiau besiverčiančius asmenis? Juk ne visi turi lengvatas ir nuolaidas bilietams įsigyti.

„Viešuoju transportu naudojasi ir pažeidžiamų visuomenės grupių asmenys. Jie kartu yra ir ekologiškiausiai važinėjantys piliečiai. Skirti mokestį šiems žmonėms neatrodo racionalus pasirinkimas. Juk galima rasti sumanesnių lėšų šaltinių miesto biudžete, kuris siekia milijardą su puse eurų.

Mokesčių mokėtojams ši paslauga turi būti užtikrinama miesto valdžios, o ne pažeidžiamų grupių lėšų sąskaita“, – savo poziciją dėstė N. Autukas.

Dėl brangstančių bilietų didės socialinės atskirties rizika

Vilniaus miesto savivaldybė sprendimą branginti viešojo transporto bilietus grindžia lengvatinių bilietų tvarka. Mat iki šiol galiojusios nuolaidos ir kompensacijos vaikams iki septynerių metų, pradinukams, senjorams, neįgaliesiems, moksleiviams ir studentams nesikeičia.

Tačiau nuolaidos skaičiuojamos procentais, ir lengvatiniai bilietai vis tiek brangs. Pavyzdžiui, senjorams, moksleiviams, studentams ir neįgaliesiems mėnesio trukmės bilietas vietoj 5,80 euro dabar kainuos 7,6 euro. Lengvatų neturintiems gyventojams už mėnesį teks sumokėti 38 eurus.

Viešasis transportas yra būtina paslauga. Juo naudojasi ir Lietuvos sostinę aplankyti atvykę svečiai, ir Vilniaus gyventojai. Paslauga naudinga ir tiems, kurie nesinaudoja autobusais.

Automobilių vairuotojams tai irgi pravartu, nes autobusai ir troleibusai mažina transporto priemonių skaičių gatvėse. Jeigu visi žmonės turėtų automobilius, spūstys būtų didesnės, mašinų aikštelės ir gatvės – perpildytos, oro tarša – didžiulė. Pėstiesiems viešojo transporto paslauga naudinga dėl grynesnio oro mieste.

Žmonės, kuriems viešojo transporto bilietas bus per brangus, anot N. Autuko, bus priversti važiuoti zuikiu. Čia slypi ir socialinės atskirties rizika. „Jeigu žmonės neįpirks bilietų, viešuoju transportu jie važiuos tik būtinais atvejais. Todėl rečiau dalyvaus viešuose renginiuose, mažiau kur nors važiuos laisvalaikiu, rečiau susitiks su draugais, bendraus. Prastės tokių asmenų gyvenimo gerovė“, – rizikas vertino N. Autukas.

Savivaldybė: labiau apsimokės pirkti ilgalaikį bilietą

Remdamasis peticijoje pareikšta žmonių nuomone, „Fridays for Future“ atstovas teigė, kad daugelis nepatenkinti 30 minučių trukmės bilietų naikinimu. „Nors tokie bilietai esą skirti miesto svečiams, jais vis tiek aktyviai naudojasi reikšminga dalis Vilniaus gyventojų. Dabar šie žmonės bus priversti pirkti 60 minučių bilietą, kuris pagal savivaldybės planą turėjo kainuoti dar daugiau“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalbėjo N. Autukas.

Iš pradžių buvo numatyta didesnė trumpalaikio bilieto kaina. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pristatė pirminį viešojo transporto bilietų kainų kėlimo projektą: „30 minučių trukmės viešojo transporto bilietų kainas siūlyta kelti nuo dabartinės 0,65 iki 1,25 euro, o 60 minučių trukmės bilietų – nuo 0,90 iki 1,75 euro. Po aktyvių diskusijų taryboje priimtas kompromisinis sprendimas: už 1,25 euro kainą keleiviai galės važiuoti dvigubai ilgiau – 60 minučių.“

Prieš panaikindama 30 minučių bilietus, savivaldybė apklausė 2,8 tūkst. vilniečių. Atlikto tyrimo duomenimis, 66,61 proc. viešojo transporto keleivių važiuoja ilgiau nei 30 minučių, o likęs trečdalis – trumpiau. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė panaikinti 30 minučių bilietus, atsižvelgdama į dviejų trečdalių gyventojų poreikius.

Savivaldybės teigimu, nauja viešojo transporto bilietų tvarka skatina miesto gyventojus pirkti ilgalaikius bilietus. Anot jos, vienkartiniai – 60 minučių trukmės – bilietai skirti rečiau važiuojantiems vilniečiams ir miesto svečiams. Nuo liepos, savivaldybės skaičiavimu, viešojo transporto mėnesio bilietas Vilniuje kainuos tiek, kiek kainuotų kasdien nusipirkti po vieną 60 minučių bilietą. Taigi, žmonėms, kurie kasdien viešuoju transportu važiuoja į darbą ir iš jo, labiau apsimokės pirkti ilgalaikį bilietą, kurio mėnesio kaina bus 38 eurai, o metų – 405 eurai.

Savivaldybė nori, kad Vilniaus viešasis transportas būtų ekologiškesnis

Sostinės viešojo transporto bilietų kainos nekeistos nuo 2013-ųjų.

„Per 12 metų Vilniaus viešojo transporto finansavimas tapo mažiau priklausomas nuo pajamų, surenkamų iš bilietų pardavimo. Tai sveikintina, ir tai turėtų būti palaikoma. Lietuvos Vyriausybė nusistačiusi skatinti judumą gerindama viešojo transporto patrauklumą. Tai galima padaryti mažinant bilietų kainas arba kai kuriais atvejais juos darant nemokamus“, – nuomonę pareiškė N. Autukas.

Kai kurios Lietuvos savivaldybės jau yra įgyvendinusios tokias idėjas, teigė pašnekovas. Pavyzdžiui, iš Raseinių galima nemokamai nuvažiuoti į Viduklę arba važinėti po Tauragės miestą.

N. Autuko tikinimu, nemokamo viešojo transporto pavyzdį jau rodo ir kitos Europos sostinės. Pavyzdžiui, Talinas – Estijos sostinės gyventojams viešasis transportas yra nemokamas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Talino pavyzdžiu remiasi kalbėdama apie 30 minučių bilietų naikinimą: „Kitose Baltijos šalių sostinėse naudojami vienos rūšies vienkartiniai bilietai. Rygoje – 90 minučių bilietas, kainuojantis 1,5 euro, Taline – 60 minučių bilietas, miesto svečiams ir neregistruotiems gyventojams kainuojantis du eurus.“

Savivaldybės skaičiavimu, dėl pabrangintų bilietų miestas papildomai surinks apie 15 mln. eurų per metus. Gautos lėšos bus skiriamos viešojo transporto kokybei gerinti. Tai daryti planuojama perkant naujas transporto priemones, kuriant naujus maršrutus ir koreguojant jau esamų trasas. Taip pat norima dažninti kai kurių maršrutų kursavimą, kad stotelėse transporto reikėtų laukti trumpiau.

Savivaldybė tikina norinti, kad Vilniaus viešasis transportas būtų ekologiškesnis. „Vilniaus savivaldybė siekia ambicingų aplinkosaugos tikslų, kad iki 2030 metų visos viešojo transporto priemonės būtų varomos elektra arba alternatyviais degalais. Savivaldybės taryba pritarė 161 naujo nulinės taršos autobuso įsigijimui, pagal šį sprendimą bus perkami 145 elektra ir 16 vandeniliu varomų autobusų“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo Vilniaus savivaldybės administracija.

Tačiau, pasak „Fridays for Future“ atstovo N. Autuko, jeigu miestiečiai nuspręs, kad važiuoti automobiliu jiems labiau apsimoka, jie rinksis pigesnę transporto priemonę, ir retas atsižvelgs į tai, jog viešuoju transportu keliauti yra ekologiškiau.

Pašnekovas tvirtino esantis pasiryžęs kovoti už tai, kad viešojo transporto kainos Vilniuje liktų nepakitusios. O savivaldybės atstovai teigė stebėsiantys, kaip šie pokyčiai keis gyventojų ir miesto svečių važiavimo įpročius, kokį poveikį viešojo transporto prieinamumui bei patrauklumui darys toks savivaldybės sprendimas.

Autorius: Aurelija Plokštytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama