L. Kojala: Kremlius ir toliau kelia maksimalius reikalavimus dėl karo Ukrainoje baigties
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Antradienio popietę įvyko JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu. Tai buvo antrasis oficialus abiejų prezidentų pokalbis telefonu nuo tada, kai D. Trumpas grįžo į valdžią. Pirmasis jųdviejų pokalbis įvyko vasarį."]
Prieš kalbėdamasis telefonu su V. Putinu D. Trumpas pabrėžė, jog reikės daug darbo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Kremlius nurodė, kad šiame pokalbyje dominuos dvi temos: Rusijos ir JAV santykių normalizavimas bei taikos paieškos kare Ukrainoje.
D. Trumpo ir V. Putino pokalbį dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.
[youtube embed=ggRUo4hb5gk]
Gerbiamas Linai, kokios temos, problemos buvo aptartos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefoninio pokalbio metu?
Esminė tema – paliaubos ir jų įgyvendinimas, Kremliaus keliami reikalavimai ir Jungtinių Valstijų pozicija tų reikalavimų atžvilgiu – ar jiems nusileidžiama, nepaisant Ukrainos principinių raudonųjų linijų, ar jie viena ar kita forma yra realizuojami. Tai esminiai klausimai. Tačiau mes nežinome, kokia forma jie buvo aptarti, nes abiejų šalių pristatomos pozicijos po pokalbio nėra identiškos.
Pranešama, kad Rusijos prezidentas spaudžia Ameriką dėl paliaubų. Kokiu būdu pasireiškia šis spaudimas?
Šis reikalavimas buvo ne kartą išsakytas garsiai ir aiškiai – nutraukti karinės pagalbos Ukrainai ir žvalgybinės informacijos teikimą. Tai pirmas žingsnis.
Tolesni Kremliaus pageidavimai išlieka tie patys: iš esmės peržiūrėti visą Europos saugumo architektūrą, jau nekalbant apie Ukrainos galimybes toliau turėti pakankamas pajėgas, kad ji galėtų bent jau pati gintis. Kremlius ir toliau kelia reikalavimus, susijusius su Ukrainos kariuomenės mažinimu, mobilizacijos nutraukimu.
Keliama labai daug reikalavimų, kurie niekaip neatspindi situacijos fronte, kurie nėra palankūs Kremliui. Jie rodo absoliučiai maksimalistinius agresoriaus keliamus tikslus, tikintis, kad Jungtinės Valstijos bent iš dalies padės juos realizuoti.
[caption id="attachment_1245313" align="alignleft" width="2560"]
Eksponuojamas rusų menininko Aleksejaus Sergijenkos kūrinys „Taika“, vaizduojantis JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pirmą kartą šis darbas rodytas 2017-aisiais. Sankt Peterburgas, Rusija, 2025 m. kovo 12 d. Anatolijaus Malcevo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Ar šis pokalbis gali būti savotiškas atskaitos taškas svaresnėms, rimtesnėms deryboms dėl karo baigties?
Aš manau, kad joks pokalbis, kuriame dalyvauja tik viena iš pusių, nėra tai, kas gali užtikrinti ilgalaikius ir realiai įgyvendinamus procesus. Ukraina šiame pokalbyje nedalyvavo, vadinasi, galimybės tikėtis, kad jis sukurs didesnį pasitikėjimą ir tam tikrą apibrėžtumą, yra gana ribotos. Tačiau viską parodys laikas.
Artimiausios dienos parodys, ar bent dalis šiame pokalbyje aptartų klausimų galėtų būti realizuojami praktikoje ir ką jie reikštų Ukrainai.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
