Prof. E. Račius: panašu, kad padėtis Palestinoje taps tik sudėtingesnė

[caption id="attachment_1026310" align="aligncenter" width="1024"] Politologas, islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]

[intro_text content="Šio mėnesio pradžioje Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija parėmė arabų šalių pasiūlymą atstatyti Gazos Ruožą ir pavadino tokį planą realiu keliu. Šis pasiūlymas, priešingas JAV prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Gazos Ruožą ir iškeldinti jo gyventojus, „rodo realistišką Gazos atstatymo kelią ir žada, jei bus įgyvendintas, greitai ir tvariai pagerinti katastrofiškas Gazos Ruože gyvenančių palestiniečių gyvenimo sąlygas“, sakoma bendrame keturių šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime."]

Islamo ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius EGDŪNAS RAČIUS tvirtina, kad bet kokia iniciatyva padėti Palestinai yra sveikintina, tačiau sunkiai įgyvendinama, nes čia susipynę daugybės jėgų vidiniai ir išoriniai interesai.

[youtube embed=4L6MDAnc3hg]

Gerbiamas profesoriau, pasaulio televizijų reportažuose matome iškankintus, išvargintus palestiniečius, grįžtančius į savo gimtuosius namus, tiksliau, jų griuvėsius, ir švenčiančius musulmonų pasninko mėnesį ramadaną. Kai kurie jų pakalbinti sako, kad niekur nenori keltis ir ketina savo ateitį kurti čia. Kaip jūs apibūdintumėte dabartinę padėtį Palestinoje?

Turime pripažinti, kad ypač Gazoje gyvenantys palestiniečiai yra patekę į labai sudėtingą situaciją. Nepaisant jau kurį laiką pasiektų paliaubų, žmonėms teikiamos humanitarinės pagalbos, mūsų įsivaizduojamas natūralus buitinis gyvenimas Gazos Ruože tapo tiesiog nebeįmanomas. Didžioji infrastruktūros dalis yra tokia sugriauta, kad telikę griuvėsiai, kuriuose žmonės yra priversti gyventi nežmonišką gyvenimą.

Ramadanas musulmonams yra susikaupimo, vilties mėnuo, žmonės pasninkauja ir tikisi, kad jų atsidavimas Dievui bus apvainikuotas palaima ar pagalba. Tačiau matant realų vaizdą padėtis ir toliau išlieka labai sunki. Panašu, kad ji net neišliks tokia pati, kad taps dar sudėtingesnė.

[caption id="attachment_1245030" align="alignleft" width="2560"] Maaroufų šeima ruošia iftarą prie ugnies ant sugriautų namų griuvėsių per šventąjį ramadano mėnesį Džabalijos pabėgėlių stovykloje. Gazos Ruožo šiaurė, 2025 m. kovo 17 d. Haithamo Imado / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Profesoriau, kaip jūs vertinate Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, galbūt jau ir kitų šalių paramą arabų valstybių pasiūlymui atstatyti Gazos Ruožą?

Visos iniciatyvos atkurti Gazos Ruožo infrastruktūrą ir leisti žmonėms sugrįžti į normalesnį gyvenimą yra sveikintinos, ir, tiesą sakant, visai nesvarbu, kas jas pasiūlytų. Esminis klausimas – kiek tos iniciatyvos yra įgyvendintinos. Čia esmė ne pinigai. Svarbiausia – kas tuos pinigus imtųsi tvarkyti.

Kai mes kalbame apie palestiniečių visuomenę, turime turėti galvoje, kad ji neturi valstybės, formaliai jai vadovauja Palestinos savivaldos administracija, kuri, tiesą sakant, jau ilgą laiką yra praradusi palestiniečių pasitikėjimą. Didžioji problema – kas bus tie, kurie pačioje Palestinoje vykdys, prižiūrės bet kokius atkuriamuosius infrastruktūros darbus?

Šiandien visas pasaulis susiduria su Palestinos vadovybės legitimumo klausimu. Žiūrėdami retrospektyviai, galėtume sakyti, kad labiausiai palestiniečiai pasitikėjo „Hamas“, bent jau iki to didžiojo išpuolio spalį. „Hamas“ greičiausiai būtų laimėjusi rinkimus ir galėjusi formuoti vyriausybę.

To nebebus. Dabar valdo visos kitos, nedemokratinės, jėgos, vertinant politinio spektro požiūriu – marginalizuotos.

Jeigu iniciatyva atstatyti Gazos Ruožą ir jai skirti pinigai būtų perleisti Palestinos savivaldai, greičiausiai matytume labai sunkiai valdomą procesą.

JAV administracija mano, kad palestiniečių valstybingumas nėra perspektyvus, palestiniečių visuomenė yra problemiška, kelianti grėsmę regionui, todėl būtų geriausia, kad jos nebeliktų, o toje teritorijoje, pasak vieno administracijos vadovo, būtų plėtojamas turizmas, statomi kazino rajonai.

Egipto pasiūlymą, kuriame nenumatytas joks vaidmuo dabar Gazos Ruožą kontroliuojančiai palestiniečių grupei „Hamas“, atmetė ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Izraelis. Kodėl?

Šiuo metu Izraelis nėra suinteresuotas Gazos Ruožo atkūrimu, tuo, kad žmonės ten galėtų gyventi patogiai ir vėl svajotų apie Palestinos valstybingumą. Tai yra akivaizdu. Kaip jau esame girdėję, labiau palaikoma idėja, kad palestiniečiai kaip tauta, visuomenė apskritai nustotų egzistuoti, ištirptų kitų arabų visuomenių sudėtyje.

Taigi šiuo atveju Izraelis laikosi tokios pozicijos, ir jai, atrodo, pritaria ir JAV administracija. Ji mano, kad palestiniečių valstybingumas nėra perspektyvus, palestiniečių visuomenė yra problemiška, kelianti grėsmę regionui, todėl būtų geriausia, kad jos nebeliktų, o toje teritorijoje, pasak vieno administracijos vadovo, būtų plėtojamas turizmas, statomi kazino rajonai ir pan.

Taigi, suprantama, kad dabartinės tiek Izraelio, tiek JAV administracijos nepalaikys Gazos Ruožo atstatymo iniciatyvos, kad ir kokią ją siūlytų arabų valstybės, Saudo Arabija, Egiptas. Jų nepalaikytų ir kitų valstybių aljansai, nes politinius svertus čia turi Jungtinės Valstijos, o karinius – Izraelis.

[caption id="attachment_1245031" align="alignleft" width="2560"] Maaroufų šeima ruošia iftarą prie ugnies ant sugriautų namų griuvėsių per šventąjį ramadano mėnesį Džabalijos pabėgėlių stovykloje. Gazos Ruožo šiaurė, 2025 m. kovo 17 d. Haithamo Imado / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Egipto prezidentas Abdelis Fattah el-Sisi sako, kad Palestinos valstybės įkūrimas yra vienintelė ilgalaikės taikos Artimuosiuose Rytuose garantija. Kaip jūs pakomentuotumėte šį teiginį?

Tai iš arabų valstybių vadovų lūpų girdime kartojant kone šimtą metų. Tačiau tai, kas atrodė įmanoma pasiekti anksčiau, ypač po Oslo susitarimų, dabar nebeįmanoma, tiesiog nebeįgyvendinama.

Palestiniečių valstybės sukūrimo idėja yra žemiausiame taške per visą istoriją. Tikėtis, kad tokia valstybė kada nors gali būti sukurta – naivu, o ir įsivaizduoti, jog palestiniečių valstybė, kad ir kokia ji būtų, atneštų taiką ne tik Izraeliui, bet ir visam regionui, taip pat nėra pagrindo, nes matome, jog šiame regione yra susipynę daugybės jėgų vidiniai ir išoriniai interesai.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama