Politologas A. Lašas: D. Trumpas nenori spręsti konflikto esmės, jis tik siekia užglaistyti situaciją

[intro_text content="Praėjusią savaitę JAV pasiuntinys pristatė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui planą, numatantį 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą, tačiau Rusijos vadovas neatsako į pateiktą siūlymą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau grasina muitais ne tik Kanadai ir Meksikai, bet ir Europos Sąjungos šalims."]

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS.

Ketvirtadienį JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad jam detaliai išdėstytų bendrą JAV ir Ukrainos planą, numatantį 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą. Kaip reikėtų vertinti JAV delegacijos apsilankymą Rusijoje?

Vertinti reikia dviprasmiškai. Iš vienos pusės, JAV prezidentas ir jo komanda nori taikos ir kuo greičiau įgyvendinti duotus pažadus. Konfliktą siekiama išspręsti dar Donaldo Trumpo kadencijos pradžioje. Tačiau yra kita pusė. Trumpui neįdomu, kas pradėjo šį konfliktą, kas yra puolančioji pusė, o kas – nukentėjusioji. Šiuo atveju matome tam tikrą frustraciją Ukrainos, kaip silpnesnės pusės, atžvilgiu ir gana daug išsakomos pagarbos Rusijai, kaip stipresnei pusei. Čia atsiskleidžia asmeninės JAV prezidento savybės ir tai, kas jam imponuoja ar neimponuoja.

Pati iniciatyva sudaryti paliaubas būtų teigiama, jeigu būtų daromas reikiamas spaudimas Rusijai – atsižvelgiant, kas yra agresorius, nes be to sprendžiant problemą kyla keblumų. Sunku sutaikyti šalis, jeigu neatsižvelgi, kuri pradėjo konfliktą, jeigu ne apsvarstai esmę, o tik stengiesi laikinai užglaistyti situaciją.

Deja, bet nematau JAV prezidento gilaus konflikto suvokimo ir noro iš esmės pamokyti Rusiją, kad ilgainiui ji nustotų kišti nagus prie ne savo teritorijos. Trumpui tai labiau iššūkis, kurį jis nori išspręsti, tačiau JAV prezidentas nemąsto, ar atgrasys Rusiją nuo tolesnių veiksmų.

[caption id="attachment_1244678" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 6 d. Willo Oliverio / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Rusijos vadovas aiškiai neatsakė dėl paliaubų, tačiau Donaldas Trumpas žvelgia į tai pozityviai sakydamas, kad Putinas padarė labai daug žadantį pareiškimą, tik jis nebuvo išsamus. Kaip reikėtų vertinti Vladimiro Putino delsimą dėl paliaubų? Ko galime tikėtis?

Putino delsimo tikrai buvo galima tikėtis. Jis nepuls sudaryti paliaubų, dels, nes mano, kad frontas juda, Kurske situacija plėtojasi Rusijos naudai, tad Putino suinteresuotumas stabdyti karinius veiksmus yra ribotas, arba jis nori išsireikalauti papildomas sąlygas. Šiuo atveju tai yra strateginis delsimas.

Manau, Putinas iš principo verčia laukti, nes suprato, jog naujoji JAV administracija yra pasiruošusi spręsti konfliktą ir kelti nepatogumus Rusijai tik tuo atveju, jeigu ji griežtai atsisakys eiti į derybas.

Derybos yra tik procesas, kuriame visada galima išsireikalauti labai daug, netgi tokioje pradinėje stadijoje. Rusija vilkina laiką matydama, kad Ukraina silpsta, kad komplikuojasi jos reikalai ir karo lauke, nes Amerikos parama Ukrainai nebėra tokio pat masto kaip anksčiau. Dėl to Rusija, žvelgdama į ateitį, bando išsireikalauti nuolaidų, garantijų, užsitikrinti teritorinius ir strateginius interesus.

[caption id="attachment_1243972" align="alignleft" width="1652"] Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Gavriilo Grigorovo / SPUTNIK / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kremlius skleidžia pasisakymus apie Suomiją, esą jos įlanka istoriškai susijusi su Rusija, esą tai buvo Rusijos imperijos dalis, slavų gyventojai buvo naikinami Karelijoje. Panašius pasisakymus jau esame girdėję Rusijai užpuolus Ukrainą. Kaip vertinate tokią Maskvos retoriką, nukreiptą prieš rytinį NATO flangą? Ar galima tokius pasisakymus laikyti grėsme?

Kol kas tokių pasisakymų grėsme nelaikyčiau. Rusija nuolat kalba, kokie visi blogi – nuo Berlyno iki Lisabonos. Tokia priešiška retorika yra nesiliaujanti. Gerai, kad į agresorę kitos šalys reaguoja kietai, ir tai Rusijai labai nepatinka. Suomija būtent tokią stiprią poziciją ir demonstruoja. Todėl Rusija ir skleidžia tradicinį naratyvą apie tai, kad šalia jos gyvena priešai, kurie nori rusus naikinti. Taip nuolatos kalbama ir apie Baltijos šalis, pasakojama, kokios jos blogos, nacistinės. Ištraukiamos istorinės kortos ir bandoma jomis pagrįsti tuo momentu tinkamą Rusijai naratyvą.

Rusijos didžiausias priešas prieš mėnesį buvo JAV, dabar tai yra Europa, kuri neva nenori derėtis, sutikti, nusileisti. Todėl vyksta priešų rotacija: vieną savaitę Rusija kalba, kokia bloga Suomija, kitą savaitę bus kita šalis. Kol kas tai yra tik propagandiniai pasisakymai, kurių nereikia sureikšminti. Susirūpinti reikėtų, jeigu prasidėtų karinių pajėgų judėjimas ar dislokacija. Susirūpinimas ir reakcija turi kilti po realių veiksmų.

Donaldas Trumpas grasina vis didesniais muitais įvairioms šalims – juos įvedė Kanadai, Meksikai, pagrasino įvesti 200 proc. muitus vynui, šampanui ir kitiems alkoholio produktams iš Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos šalių, taip atsakydamas į bloko tarifus amerikietiškam viskiui. Kaip reikėtų vertinti tokį ekonominį karą?

Tai yra ilgo žaidimo dalis. Amerika bando susigrąžinti gamybą į savo šalį. Tai reiškia, kad šalies viduje būtų daugiau gamintojų ir mažiau importo. Bandoma sukurti kuo didesnius barjerus. O kadangi Amerikos rinka yra didelė, didieji ekonomikos gamintojai, kurie nori pasiekti JAV rinką, renkasi nebegaminti ten, kur pigiau, ir tada eksportuoti, jie renkasi investuoti ir gaminti vietoje. Tokia yra pamatinė logika.

Šiuo atveju Trumpas rodo savo galią ir bando susitvarkyti su nepaklusniomis šalimis, kurios į tokius veiksmus reaguoja, nenusileidžia ir įveda savo tarifus. Amerika bando žaisti, sakyčiau, bepročio korta: siekiama, kad kitos šalys su JAV sprendimais sutiktų, jiems nesipriešintų, o jeigu nenusileis – jeigu jūs įvesite savo tarifus, mes įvesime penkis kartus didesnius ir vis tiek laimėsime.

Toks yra žaidimas. JAV siekia išgąsdinti šalis ir parodyti, kad eis iki galo, o jeigu priešinsiesi – skaudės dar labiau.

[caption id="attachment_1244676" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Europos Sąjungos šalyse dėl JAV įvedamų muitų vyksta diskusijos, yra tuo nepatenkintųjų, ir čia iškyla klausimas, kiek kiekviena šalis yra pasiruošusi tam priešintis. Mažesnė valstybė viską apskaičiavusi gali nuspręsti, kad gal nereikia šios situacijos eskaluoti, gal galima kažkiek nusileisti, sustoja ties nauju status quo ir bando adaptuotis.

Europos Sąjungos rinka yra gana didelė, ji eksportuoja ir importuoja nemažai įvairių prekių iš Amerikos ir į ją. Esant tokiai rinkai, galima reaguoti įvairiai ir kelti nepatogumus Amerikos gamintojams bei eksportuotojams. Ar šioje situacijoje Europos Sąjunga nusileis – reikia klausti jos vadovų. Iki šiol, atrodo, norima nenusileisti ir priešintis tokiai Amerikos vadovybės taktikai. Bet matysime, kiek tam užteks valios.

Europos Sąjunga taip pat įvertina, kurioje vietoje Amerikai ekonomiškai skauda labiausiai ir tarifus įveda tikslingai, permąstydama, kuriose JAV valstijose yra daugiausia už Trumpą balsavusių eksportuotojų, kurie labiausiai nukentėtų ir galėtų siųsti signalą naujajai vyriausybei, kad toks karas yra nenaudingas. Vyksta valios ir ekonominių resursų eikvojimas, vienas kito bandymas, kas resursus išnaudos greičiau. Žaidžiamas žaidimas, kurio pabaiga kol kas neaiški.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama