G. E. Klimenka: „Mes, kaip valstybė, ekstremalioms situacijoms esame pasirengę visai neblogai“

[intro_text content="Dabartiniu metu dėl visiems suprantamų priežasčių daug kalbama, rašoma, rodoma apie tai, kaip žmonės turėtų ruoštis galimiems kariniams konfliktams, nuo kurių šiandien niekas nėra apsaugotas. Tam rengiami specialūs civilių asmenų mokymai, kuriamos interneto svetainės, kuriose galima pasimokyti vadinamųjų išvykimo dalykų."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą apie pasirengimą ir išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Šįkart tema – pasiruošimas evakuacijai, elgesys jos metu ir orientavimasis nežinomoje vietovėje. Mūsų pašnekovas – pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistas dr. GABRIELIUS E. KLIMENKA. [youtube embed=JuLwopcbFfg] Gerbiamas Gabrieliau, pirmiausia paaiškinkite, kas apskritai valstybėje turi teisę skelbti evakuaciją. Lietuvoje sprendimą dėl visuotinės evakuacijos gali priimti keletas institucijų – priklausomai nuo situacijos ir pavojaus pobūdžio. Pavyzdžiui, Vyriausybė gali paskelbti visuotinę evakuaciją, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ją skelbia pagal savo kompetencijas, savivaldybių vadovai gali skelbti evakuaciją savo teritorijoje. Kalbant apie mūsų kasdienį gyvenimą, pavyzdžiui, ką daryti kilus gaisrui namuose, – tokiu atveju kiekvienas asmeniškai turime priimti sprendimą dėl evakuacijos iš degančio pastato. Čia svarbu pažymėti, kad visuotinės evakuacijos sprendimai nėra priimami labai greitai, jie apsvarstomi, ar tikrai tokią evakuaciją verta pradėti, ar išties situacija tokia, kad žmones būtina evakuoti, nes tai daug kainuojantis ir daug streso keliantis veiksmas. Kaip valstybės mastu vykdoma visuotinė evakuacija? Kokiais informaciniais kanalais apie ją skelbiama, transliuojama, kad žinia pasiektų kuo daugiau gyventojų? Kalbant trumpai – apie visuotinę evakuaciją paskelbiama visais įmanomais kanalais. Aišku, visų pirma žinia perspėjimo sistema perduodama į telefoną žinute, todėl visi jame turėtume nusistatyti gauti tokias žinutes. Puslapyje lt72.lt parodyta, kaip tai padaryti skirtinguose telefono modeliuose, jeigu paaiškėja, kad tokios žinutės negaunamos. Kiti kanalai yra televizija, radijas, internetas, perspėjimo sirenos. Regionuose, kurių nesiekia sirenos, arba ten, kur žmonės neturi interneto, radijo, tikėtina, važinės policijos arba ugniagesių gelbėtojų automobiliai ir garsiakalbiais praneš apie evakuaciją. Kraštutiniu atveju gali būti, kad pareigūnai eis per namus ir tiesiog perspės žmones, kad laikas evakuotis. [caption id="attachment_1243017" align="alignleft" width="2560"] Ekstremalioms situacijoms skirta mobilioji programėlė LT72. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] Ar mūsų valstybėje pakankamai padaryta, kad būtų tinkamai reaguojama į paskelbtą evakuaciją? Ar sudarytos pagrindinės sąlygos evakuotis? Ekstremalios situacijos yra labai sudėtingas reiškinys, turintis daug neprognozuojamų faktorių, tad, kad ir kiek stengtumės, reikia suprasti, kad šimtu procentų ekstremaliai situacijai pasiruošti neįmanoma, nes gali nutikti įvairių nenumatytų dalykų, net viską šimtą kartų apsvarsčius. Nepaisant to, manau, kad mes, kaip valstybė, ekstremalioms situacijoms esame pasirengę visai neblogai. Aišku, dar turime kur augti, bet reikia tik džiaugtis, kad padėtis vis gerėja.

Vilniuje, esant dabartinei situacijai, visuotinė evakuacija iš miesto, mano manymu, būtų ganėtinai sudėtinga, nes yra tik keli keliai iš jo išvažiuoti.

Kalbant apie evakuacijos sąlygas, jos irgi priklauso nuo gyvenvietės. Tarkime, Vilniuje, esant dabartinei situacijai, visuotinė evakuacija iš miesto, mano manymu, būtų ganėtinai sudėtinga, nes yra tik keli keliai iš jo išvažiuoti. Pavyzdžiui, „Ecoservice“ prieš porą metų įsiplieskęs gaisras parodė, kad kelioms dienoms uždarius tik vieną gatvę, vedančią Gariūnų link, iš karto susidarė baisūs kamščiai. Ką mes galime padaryti? Didinti galimybes. Aišku, šiuos dalykus spręsti – jau savivaldybės reikalas. Vienas tokių savivaldybės sprendimų tolimoje ateityje – gyventojų evakuacijai panaudoti Neries upę. Ką manote apie tai? Kaip suprantu, tai dar ne sprendimas, o Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko išdėstyta mintis – evakuotis per Nerį. Mano manymu, tai gera idėja, aš pats ją esu pristatęs savo mokymuose. Neries upė būtų visai neblogas evakuacijos kelias, ypač jei visi kiti keliai iš miesto būtų užgrūsti automobiliais ir būtų neįmanoma pravažiuoti. Bet vėlgi reikia suprasti, kad greičiausiai retas kuris galės pasinaudoti galimybe evakuotis upe, nes tam reikia turėti valtį arba kitą plaukimo priemonę. Kitas dalykas – jeigu visi evakuosis per Nerį, vėlgi susidursime su ta pačia kamščių problema, tik šiuo atveju viskas būtų baisiau, nes upėje žmonės gali ir nuskęsti. Kalbant apie Neries pralaidumą, kokie laivai joje evakuacijos atveju galėtų plaukti? Juk turėtų būti pagilinta Neries vaga, sutvarkyti kiti dalykai? Tikėtina. Šie dalykai – ne mano kompetencija, aš daugiau galiu kalbėti apie asmeninę, individualią evakuaciją – paprastomis, guminėmis, motorinėmis valtimis, vandens motociklais. Šiomis priemonėmis galima nuplaukti tiek, kad vėliau galėtume evakuotis kitais keliais. Kalbant apie tolesnę perspektyvą, ar evakuacija Nerimi galėtų būti vienas iš realių kelių evakuoti Vilniaus gyventojus? Tikėtina. [caption id="attachment_1243400" align="alignleft" width="2560"] Vilnius, Neries krantinė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka[/caption] Gerbiamas Gabrieliau, kokie yra svarbiausi veiksmai, kuriuos žmonės turėtų atlikti prieš evakuaciją? Bet koks pasiruošimas galimai evakuacijai remiasi pagrindiniu dalyku – planu. Jeigu jo neturėsi, tuomet tiesiog blaškysiesi, darysi netinkamus sprendimus, ir jie gali labai daug kainuoti. Geriausia turėti planą A, B, C, D, E, F, G visoms numanomoms ekstremalioms situacijoms. Aišku, reikia daug dirbti, daug planuoti. Taip pat reikėtų turėti paruoštą inventorių, išvykimo krepšį ir kitus dalykus. Labai svarbu treniruotis pagal pasirengtą planą. Galima imituoti kokią nors ekstremalią situaciją namuose, kad turime nukakti, tarkime, pas tetą Zitą, kuri gyvena Klaipėdoje. Visa tai reikia daryti taip, tarsi situacija būtų tikroviška.

Didžiausia klaida yra manyti, kad ekstremali situacija aplenks.

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro ruošdamiesi evakuacijai? Didžiausia klaida – žmonės dažnai mano, kad ekstremali situacija juos aplenks, kad nieko nenutiks. Svarbu suvokti, kad ekstremali situacija nesirenka ir paprastai nutinka labai netikėtai. Juk niekas nesitikėjo, kad Viršuliškėse sprogus dujoms visas namas turėjo staiga evakuotis. Tai labai reali ekstremali situacija. Taip pat juk niekas nesitiki, kad, pavyzdžiui, dings elektra, ir, jeigu tu neturi generatoriaus, taip ir sėdėsi namuose be elektros. Kaip ir sakiau, didžiausia klaida yra manyti, kad ekstremali situacija aplenks. Bet jeigu tam ruošiesi, atlieki tam tikrus veiksmas, nesi abejingas, tai, jeigu ta situacija nenutiks – ačiū Dievui, bet jeigu nutiks – geriau jau būti jai pasiruošusiam. Apie tai jau kalbėjome anksčiau, tačiau ir šiame pokalbyje norėčiau, kad primintumėte, ką reikia įtraukti į savo išvykimo krepšį. Išsamų išvykimo krepšio daiktų sąrašą galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento puslapyje lt72.lt. Tą puslapį rekomenduoju visiems periodiškai atsiversti, pasižiūrėti, nes būna tam tikrų atnaujinimų. Į išvykimo krepšį turėtume įsidėti dokumentus, maisto, vandens, drabužių, pirmosios pagalbos rinkinį, nuolat vartojamus ir gydytojo paskirtus vaistus, radijo imtuvą, ugnies įdegimo priemones. Sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, žmogus turi pats individualiai susikomplektuoti išvykimo krepšį. Bet kokia evakuacija pirmiausia yra tam tikras stresas. Kaip turėtume elgtis, jeigu esame priversti gyventi nežinomoje vietoje? Kad ir kokia situacija būtų, visuomet turėtume išlaikyti ramybę, nepasiduoti panikai, nes, jeigu pasiduodame keliamam stresui, aplinkui tvyrančiai panikai, pradedame priimti neadekvačius sprendimus. Paprastai neadekvatūs sprendimai ekstremalioje situacijoje gali reikšti mirtį. Kitas svarbus dalykas – jeigu mes esame priglausti kokiame nors humanitariniame arba tarpiniame evakuaciniame punkte, labai svarbu išlaikyti rimtį, tiesiog, liaudiškai tariant, nedaryti nesąmonių, vykdyti pareigūnų nurodymus, laikytis tvarkos ir, esant galimybei, padėti kitiems fiziškai, dvasiškai, psichologiškai. [caption id="attachment_948630" align="alignleft" width="2560"] Evakuacija iš Mariupolio „Azovstalio“ gamyklos. Alessandro Guerros / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Trumpai pakalbėkime, kaip orientuotis gamtoje atsidūrus nežinomoje vietoje. Kas padeda susivokti nežinomoje vietovėje? Labai įdomų orientyrą jūs esate aptaręs savo asmeninėje feisbuko paskyroje, turiu galvoje bažnyčios altorių padėtį. Papasakokite apie tai Dažniausiai žmonės, norėdami susiorientuoti vietovėje, naudoja telefoną, tačiau jis gali sugesti, išsikrauti. Svarbiausios orientavimosi priemonės yra kompasas ir žemėlapis. Šie paprasti senoviniai dalykai yra gana patikimi. Feisbuko paskyroje ne šiaip sau aptariau orientavimąsi pagal bažnyčių altorius. Toks mokslinis tyrimas buvo publikuotas Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto mokslo žurnale „Soter“. Esu girdėjęs teiginį, kad, jeigu pasiklydai, bet radai katalikų bažnyčią, pasižiūrėk, kur joje yra altorius, – toje pusėje yra rytai. Tyrimo metu patikrinau 50-ies bažnyčių kryptį pagal altorių, ir tik trijų altoriai buvo nukreipti į rytus (ir tai su penkių laipsnių paklaida). Vadinasi, mitas, kad galima orientuotis pagal bažnyčių altorius Pakalbėkime apie orientyrus pagal gamtos ženklus. Žmonės sako, kad pietų kryptį rodo tankesnės ir gausesnės medžių šakos. Tai tiesa? Jeigu tinkamos sąlygos, tada tikėtina, kad platesnė medžių lapija bus pietinėje pusėje. Vienintelis patikimas orientyras iš gamtinių objektų yra Šiaurinė žvaigždė. Ji visą laiką su nedidele paklaida rodo šiaurinę kryptį. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama