A. Januška: „Manau, nesuprasime, kas vyksta, jei nebandysime įsigilinti į strateginius JAV interesus pasaulyje“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Manau, nesuprasime, kas vyksta, jei nebandysime įsigilinti į strateginius JAV interesus pasaulyje ir į tai, kaip juos atspindi Trumpas, – sako diplomatas, Nepriklausomybės Akto signataras ALBINAS JANUŠKA. – Jei JAV strateginiai prioritetai, kaip šiandien jie viešai pristatomi, pirmiausia yra Kinijos sulaikymas, o JAV nenori ar neturi galimybių kariauti dviejų karų vienu metu, greitas Rusijos agresijos Ukrainoje bent laikinas sustabdymas tampa svarbiu prioritetu.“"] Šią savaitę JAV ir Ukrainos delegacijoms Saudo Arabijoje pavyko sutarti dėl 30 dienų paliaubų pasiūlymo. Dabar, kaip pabrėžė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, kamuolys yra Rusijos pusėje. Kokių įvykių galime tikėtis artimiausioje ateityje? Ar Rusija sutiks su paliaubų siūlymu, ar stums laiką? Kokia bus Donaldo Trumpo reakcija? Kaip į situaciją reaguos Europa ir Kinija? Apie šiuos klausimus dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su A. Januška. Kaip vertinate prasidėjusias JAV inicijuotas derybas su Ukraina ir su Rusija dėl paliaubų Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kodėl, jūsų nuomone, amerikiečiai pradėjo konsultacijas dėl paliaubų pirmiausia su Kyjivu, o ne su Maskva? Kodėl po to, kai Putinas per pokalbį telefonu atsisakė nutraukti ugnį, JAV prezidentas nusprendė daryti spaudimą Ukrainai? Manau, nesuprasime, kas vyksta, jei nebandysime įsigilinti į strateginius JAV interesus pasaulyje ir į tai, kaip juos atspindi Trumpas. Jei JAV strateginiai prioritetai, kaip šiandien jie viešai pristatomi, yra pirmiausia Kinijos sulaikymas, o JAV nenori ar neturi galimybių kariauti dviejų karų vienu metu, greitas Rusijos agresijos Ukrainoje bent laikinas sustabdymas tampa svarbiu prioritetu. Todėl Trumpui karas Ukrainoje yra trukdis, kurį reikia kuo greičiau pašalinti bet kokia kaina, nelabai domintis teisingumu, taisyklėmis, kurias pačios JAV kūrė, ar analizuojant, kas pradėjo karą ir kas yra agresorius. Svarbiausia – užbaigti karą, nes nėra nei laiko, nei noro daryti Ukrainą stipresnę. Dėl to „taika“ galimai bus pasiekta Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto sąskaita. [caption id="attachment_1238387" align="alignleft" width="2560"]
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 28 d. Jim Lo Scalzo / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Skirtingai nuo reiganistinės politikos, kai Rusijos ar Kinijos sulaikymas buvo projektuojamas per jėgos demonstravimą ir atgrasymą, dabartinė Trumpo lojalistų aplinka laikosi požiūrio, kad geriausias politinis veiksmas yra grasinimų derinimas su pataikavimu. Šiuo atveju bent jau pradiniame etape meduolis – Rusijai, bizūnas – Ukrainai. Įvairaus lygio slaptos ir atviros konsultacijos dėl paliaubų vyksta tiek tarp JAV ir Rusijos, tiek tarp JAV ir Ukrainos. Problema ta, kad, kiek žinoma, tolesnės taikos, o ne tik paliaubų derybos vyksta remiantis anksčiau parengtu vadinamuoju Stambulo dokumentu, kuris yra itin nepalankus Ukrainai. Be to, Trumpas viešomis savo kalbomis jau faktiškai dovanojo Rusijai okupuotas Ukrainos teritorijas, veto teisę dėl Ukrainos NATO narystės, silpnas saugumo garantijas Ukrainai, naujus rinkimus, Putino saugumą ir tarptautinį pripažinimą.
Rusija negali egzistuoti be karo – tai vienas pagrindinių dabartinės imperinės Rusijos ir Putino režimo stabilumo garantų. Todėl tikėtina, kad paliaubos, kurių dabar formaliai nori tiek JAV, tiek Ukraina, Rusijai bus tik priemonė toliau derėtis su JAV.
Kas pasikeitė dabar, kai Ukrainos pusė sutiko su paliaubomis? Visi matėme, kas įvyko Ovaliajame kabinete, kai Zelenskis pradėjo viešai derėtis dėl saugumo garantijų. Paskui buvo sustabdyta gynybinė parama – bjauriausiu šantažo būdu. Zelenskis tiesiog neturėjo pasirinkimo. Be to, nemanau, kad Ukraina iš principo yra prieš paliaubas ar teisingą taiką. Problema ta, kad Ukraina vargu ar pasieks teisingą taiką, kol egzistuoja imperinė Rusija. Dabar ir Putinui iškilo dilema. Iš vienos pusės, jis jau gavo tokius JAV prezidento pažadus, kokių kitomis sąlygomis galėjo ir negauti, tačiau jam vis dar reikia bent pergalės Kursko srityje, kad įtvirtintų savo pozicijas. Be to, paliaubos be aiškios taikos formulės jo vidaus politikoje gali atrodyti kaip strateginis pralaimėjimas. Dar neaišku, kaip į tai reaguos Kinija. Reikia suprasti, kad Rusija negali egzistuoti be karo – tai vienas pagrindinių dabartinės imperinės Rusijos ir Putino režimo stabilumo garantų. Todėl tikėtina, kad paliaubos, kurių dabar formaliai nori tiek JAV, tiek Ukraina, Rusijai bus tik priemonė toliau derėtis su JAV. Sakyčiau, dabar svarbiausia ne tai, kaip į paliaubų siūlymą reaguos Putinas, o kaip į Putiną reaguos Trumpas (D. Trumpo administracija pradėjo taikyti papildomus ribojimus Rusijos naftos, dujų ir bankų sektoriams, dar labiau apribodama Rusijos prieigą prie JAV mokėjimo sistemų – aut. past.). [caption id="attachment_1244214" align="alignleft" width="2560"]
Tradicinės rusiškos medinės lėlės matrioškos, vaizduojančios Donaldą Trumpą ir Vladimirą Putiną. Maskva, Rusija, 2024 m. lapkričio 6 d. Jurijaus Kočetkovo / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Dėl žemėjančių naftos kainų Rusijos Federacijos biudžetas praranda pajamas. Šių metų vasario pajamos už naftą yra 18,4 proc. žemesnės už praėjusių metų vasario pajamas. Akivaizdu, kad ekonomikai braškant per siūles karą tęsti darosi vis sunkiau. Putinas turi nuspręsti, ar pakanka išteklių pasipriešinti JAV siūlomam planui. Ar galime teigti, kad Trumpas priėjo prie loginės išvados, jog, jei Putinas nenori taikos, JAV teks toliau remti Ukrainą? Turiu mintyje ne tik karinę paramą Ukrainai, bet ir sankcijas Rusijai, ypač spaudimą mažinant naftos kainas. Sunku ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai – tai tiesa. Tačiau nuspręsta nebelaukti, kam bus sunkiau ateityje. Rusija jau pasiekė dalinius karo tikslus – sujungė Krymą su Rusija sausumos keliu. Liko tik dar viena nesujungta teritorija – Kaliningrado sritis, kur jungiamoji grandis yra Lietuva. Trumpas viešai pripažino, kad Rusija faktiškai gaus kaip karo grobį dar daugiau teritorijų, o pats Putinas jau yra gerbiamas derybų partneris. Tai reiškia, kad jis nebėra laikomas atsakingu už Ukrainos genocidą. Ukrainai nebūtinai būtų blogai, jei Putinas atmestų paliaubų pasiūlymą, nes tada Trumpas pagal visą derybų logiką turėtų supykti ir pereiti prie platesnio Ukrainos rėmimo ir griežtesnių priemonių prieš Rusiją – bent jau sankcijomis. Trumpas turi planą nutraukti ugnį, surengti Ukrainoje rinkimus ir įtraukti tiek Putiną, tiek būsimą Ukrainos prezidento rinkimų nugalėtoją į ilgalaikį derybų procesą, siekiant taikos. Putinas turi tikslą priversti JAV pradėti derybas, kurios tęstųsi vykstant karo veiksmams, pageidautina, be JAV pagalbos Ukrainai. Kokią įvykių raidą artimiausioje ateityje matote? Galima tikėtis, kad Trumpas niekada nesutiks tęsti derybų, jei nebus pasiektos paliaubos, nors neformalios konsultacijos, be abejo, vyksta. Jei Trumpui pavyktų greitai įgyvendinti pirminį savo planą – bent jau stabilias paliaubas, – ateities taikos derybos gali užtrukti, ypač jei Rusija būtų priversta susilaikyti nuo paliaubų pažeidimo.
Priklausomai nuo aplinkybių, Ukraina gali apskritai nesiekti oficialios taikos sutarties, jei šios sąlygos jai bus nepalankios.
Rusija sieks per būsimas derybas pasigrobti tai, ko nesugebėjo užkariauti per trejus metus – likusias teritorijas, kurios įtrauktos į Rusijos Konstituciją, ir išstumti JAV iš Rytų Europos. Tikėkimės, kad tai nepavyks. Ukraina stengsis bent de jure išlaikyti savo teritorijas, nepripažintas Rusijos dalimi, neprarasti NATO perspektyvos ir užsitikrinti bent laikinai tvirtas saugumo garantijas. Taip pat gali derėtis su ES, siekdama, kad sankcijos Rusijai nebūtų sušvelnintos, kol nebus grąžintos užgrobtos teritorijos. Priklausomai nuo aplinkybių, Ukraina gali apskritai nesiekti oficialios taikos sutarties, jei šios sąlygos jai bus nepalankios. Svarbiausia – užtikrinti, kad paliaubos būtų saugomos tarptautinių taikos palaikymo pajėgų ir kad Trumpas vėl nešantažuotų Ukrainos. Pavyzdžiui, dvi Korėjos jau dešimtmečius gyvena paliaubų, bet ne oficialiai pasibaigusio karo sąlygomis. [caption id="attachment_1244218" align="alignleft" width="2560"]
Rusijos ir JAV vėliavos ant Amerikos ambasados pastato Maskvoje, Rusijoje, 2023 m. spalio 25 d. Maksimo Šipenkovo / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Savo interviu, duotame po Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, sakėte, kad didžiausias pavojus Europai kils tada, kai jos lyderiai, jei taika bus pasiekta (o ta taika bus tik laikina), nusiramins ir neras jėgų pertvarkyti Europos į stiprią gynybos sąjungą NATO aljanse, sukurdami naują Europos saugumo architektūrą, kai jau JAV nebus pagrindinė jėga. Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad JAV iš tiesų nebenori būti laisvojo pasaulio lyderė. Tam tikrą Europos reakciją į tai matome, tačiau ar jums neatrodo, kad kol kas tai tik reagavimas į JAV metamus iššūkius? Ar Europos Sąjunga ir kitos Europos valstybės turi savo saugumo strategiją? Europos atsibudimo proveržiai jau kiek pabodo, tačiau kol kas realių rezultatų nėra daug. Tam yra objektyvių priežasčių – ES nėra valstybė, o kiekviena ją sudaranti šalis vis dar nori saugumo klausimus spręsti pati arba tikėtis NATO pagalbos, kol JAV išlieka įsipareigojusi Aljansui. Sakoma, kad ES keičia ne lyderiai, o krizės. Gal ši krizė ir taps lūžio tašku, tačiau jei karo naratyvas bus pakeistas į Ukrainos atstatymo naratyvą, ES šalys gali nesiskolinti tiek, kiek galėtų, savo gynybai. Tokiu atveju Europos gynyba bus palikta Lenkijai ir iš dalies Vokietijai bei Prancūzijai. Visa Europos saugumo strategija iki šiol buvo paremta JAV priedanga. Dabar, kuriant naują Europos saugumo strategiją, svarbu kiek įmanoma išsaugoti JAV įsipareigojimus ir spartinti Ukrainos priėmimą į ES skubos tvarka. Mainais Ukraina galėtų suteikti savo potencialiai beveik milijono karių kariuomenę kaip pagrindą būsimosioms ES pajėgoms NATO – liktų tik ją tinkamai apginkluoti. Taip pat verta įvesti Europoje turimos brangesnės ginkluotės rotaciją panašiu principu, kaip dabar atliekama oro policijos misija Baltijos šalyse.
Simetrinio atsako sunku tikėtis, tačiau asimetrinis galėtų būti – tam NATO ir ES turi galimybių. ES ir Lietuva teigia, kad „kažką reikia daryti“, tačiau tas „kažkas“ jau kelerius metus niekaip nesimaterializuoja.
Rusija nuolat vykdo hibridines atakas prieš Europos valstybes. Visuomenės informuojamos ne apie visas tokias atakas, tai rodo neseniai paskelbtas tyrimas lrt.lt portale: „Tarptautinis tyrimas. Slaptas Rusijos karas prieš Europą“. Gali būti, jog tarnybos nenori gąsdinti visuomenės, nes Rusija nori, kad jos bijotume, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasakius, jog hibridinių atakų daugėja, reikia kažką daryti. O to didelio atkirčio kol kas nėra. Koks, jūsų nuomone, turėtų būti Europos valstybių atsakas į Rusijos keliamas hibridinio karo grėsmes? Simetrinio atsako sunku tikėtis, tačiau asimetrinis galėtų būti – tam NATO ir ES turi galimybių. ES ir Lietuva teigia, kad „kažką reikia daryti“, tačiau tas „kažkas“ jau kelerius metus niekaip nesimaterializuoja. Pavyzdžiui, už kiekvieną tokią hibridinę ataką, nelaukiant įrodymų (nes juos surinkti sudėtinga), būtų galima taikyti kokią nors skaudžią sankciją ar kitą bausmę Rusijai. Koks yra Kinijos vaidmuo šioje kol kas neapibrėžtoje situacijoje? Kinija nėra suinteresuota, kad JAV pavyktų užbaigti karą Europoje ir sutelkti dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, todėl, siekdama savo interesų, Kinija žais dvigubus žaidimus, mėgindama supriešinti Ukrainą, ES ir JAV. Bus bandoma manipuliuoti Europa per stipresnį bendradarbiavimą, kad būtų toliau skaldomas Vakarų pasaulis. Europai nevertėtų leistis į tokius galios žaidimus. Lietuvai irgi nevertėtų pasiduoti pagundai santykius grįsti vien prekybos interesais – Lietuva neturi strateginio nepakeičiamumo ir tebėra suinteresuota, kad moralinis kompasas visiškai neatsiskirtų nuo politikos. 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Rasa Baškienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
