Ar nereikės nusipirkti tėčio?

[intro_text content="Apie dviejų tėvelių auginamą berniuką, kuris norėjo nusipirkti mamą, esame girdėję iš Niujorke dirbančios psichoanalitikės Barbaros Eisold. Tačiau gal dvi mamos galėtų geriau užauginti sūnų ar dukrą?"] Kaip rodo platūs tyrimai, moterys yra labiau empatiškos negu vyrai, iki gimimo kūdikis auga mamos viduje, gimusį jį maitina mama. Kaip skelbia įvaikinimo statistika, homoseksualių moterų poros augina vaikus gerokai dažniau nei du vyrai. Dažniausiai ir įvaikinimo procedūra yra paprastesnė, nes viena iš mamų šiuo atveju tą vaikelį pati ir išnešioja, ir pagimdo. O visgi vaikui pradėti vien mamos neužtenka. Reikalingas spermos donoras. Tiksliau jį reikėtų vadinti pardavėju. Tarp donoro pradėtų vaikų pasitaiko nepatenkintų tuo, kad jų tėvo „meilė“ jiems pasibaigė masturbacija, už kurią jis uždirbo 20 dolerių (dabar galima gauti net 100). Taip pat internete mirga žinios apie „donorus“, kurie pradėjo 180, 550 ar 600 vaikų. Daugeliu atvejų donoro tapatybė nėra atskleidžiama, tad, kaip kalba viena tokio tėvo duktė, draugaudama su kuo nors ji nesijaučia saugi. Mat neaišku, ar tas vaikinas nėra jos brolis. Vargu ar tokią galimybę galima atmesti ir tada, kai įstatymai, pavyzdžiui, Olandijoje, donoro „kilnumą“ apriboja 25 vaikų dvylikoje šeimų skaičiumi. Prieš įsimylėdamos, ir toje šalyje donorų dukros turėtų paklausti apie vyriškio tėvelį. [caption id="attachment_1240925" align="alignleft" width="2560"] Psichoterapeutas, Tarptautinio teologijos instituto (ITI) profesorius Gintautas Vaitoška. Gedimino Savickio / ELTA nuotrauka[/caption] O visgi ir už 100 ar kiek dolerių pradėtoms mergaitėms neretai trūksta to biologinio tėvo. Keista biologijos svarba mūsų išsilaisvinimo nuo biologijos laikais! Norisi žinoti, kas tai per žmogus. „Iš pradžių ši žinia [kad buvo pradėta anoniminio spermos donoro] mane šokiravo, – kalbėjo trisdešimtmetė kanadietė. – Reikėjo laiko tai suvokti – o tada supratau, kad nepažinojau pusės savęs.“ Neretai tą pusę mėginama identifikuoti. Samdomi ir DNR detektyvai. Skambutis prie durų, ir džentelmenas prieš save išvysta žavią merginą. „Sveiki, aš jūsų giminaitė!“ Džiaugsmingas susitikimas? Galbūt... Tėvo pritrūksta ir psichologiškai. Dviejų mamų išaugintas amerikietis literatūros profesorius Robertas O. Lopezas ir tokio pat likimo kelių knygų autorė Brittany Klein yra surinkę panašiai užaugusių žmonių minčių (knygoje Jephthah's Children, 2016, Wilberforce Publications, Londonas). „Aš esu dviejų mamų dukra, – rašo viena moteris. – Aš labai labai jas myliu, tačiau nėra nė vienos dienos, kad aš nenorėčiau turėti tėčio. (...) Mano gyvenime yra vyrų – mano mamos draugų, tačiau tai ne tas pats. Prašau nesuprasti manęs neteisingai, aš jas abi myliu, tačiau, regis, noriu pasakyti, kad tai nėra tas pats.“ Kita lesbiečių užauginta mergina rašo: „Ar aš esu bloga dukra, jei noriu turėti tėtį?.. Aš nežinau, kas yra mano tėvas, ir niekada nesužinosiu. Gal tai kvaila, tačiau aš jo ilgiuosi. Ilgiuosi to vyro, kurio niekada nepažinosiu. Ar ilgėtis tėvo, kurį turi mano draugai, yra neteisinga?“ Ne ką geriau sekėsi ir dviejų mamų užaugintiems vyrams. R. O. Lopezas minėtoje knygoje rašo, kad savo namuose neišmoko nei būti tvirtas ir drąsus (ko vaikas, kaip rodo daugelis tyrimų (juos pateikiu žemiau), išmoksta iš tėvo), nei jautrumo ir empatijos, kuriuos išugdo mama. Mat jo mamos nebuvo nei tradiciškai moteriškos, nei, suprantama, vyriškos. Tai – vyriškumo ir moteriškumo „stereotipai“, sutinka R. O. Lopezas, tačiau prideda, kad stereotipai padeda dirbti ir išgyventi pasaulyje, kuriame visi, ir netgi gėjai, mąsto stereotipiškai. Neturėdamas nei pasitikėjimo savimi, nei jautrumo, žmogiškus ryšius jis kūrė labai sunkiai. Užtai parsidavinėjo vyrams seksualiai, o pats jautėsi esąs biseksualus. Homoseksualių mamų auginamam berniukui užaugti nėra lengva. Mamos turėtų jam leisti jaustis ir elgtis vyriškai pagal testosterono ir jo veikiamų neuromediatorių smegenyse diktuojamą tempą ir logiką. Tačiau didelės simpatijos homoseksualios moterys vyrams, suprantama, neturi. Pernelyg dažnai bet kokia vyriškumo raiška vadinama „toksiška“, o feministiniuose ir lesbiečių ratuose vyras yra persona non grata jau vien dėl to, kad yra vyras. Gali būti, kad toks požiūris kyla iš tikrai patirto vyro šiurkštumo – tėvo, partnerio, prievartautojo. Tačiau taip vertinti visus vyrus nėra teisinga. Jau vien dėl savo biologijos ir kraujo šauksmo berniukas trokšta vyriškos draugystės. „Aš kentėjau dėl tėvo trūkumo, jo kasdienio buvimo, tinkamo vyriškumo pavyzdžio neturėjimo, – kalbėjo dviejų mamų užaugintas 2013 m. prancūzų demonstracijos prieš homoseksualų įvaikinimą dalyvis. – Tai suvokiau labai ankstyvame amžiuje. Tėvo nebuvimą aš išgyvenau tarsi kokią amputaciją.“ (Robertas R. Reilly, Making Gay Okay, San Fransiskas, 2014). [caption id="attachment_900851" align="alignleft" width="2560"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] Dėl vyrų nemėgimo dviejų moterų įvaikintos mergaitės dažnai perima mamų homoseksualią orientaciją. Kanzaso universiteto tyrėjas Walteris R. Schummas reziumuoja tyrimų duomenis, pagal kuriuos lesbiečių dukros nuo 33 iki 57 proc. atvejų laiko save homoseksualiomis. Na, suprantama, mūsų laikais būti homoseksualiam socialiniu požiūriu gali būti labai neblogai. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad homoseksualus potraukis yra susijęs su vaikystėje patirtomis psichologinėmis traumomis („neigiamais emociniais išgyvenimais“, kaip rodo JAV, Naujojoje Zelandijoje, taip pat Danijoje atlikti tyrimai). Tačiau jei internete paieškosite duomenų apie vienalyčių porų auginamus vaikus, išvysite išskirtinai teigiamus tų vaikų raidos aprašymus. Kaipgi čia yra? Ar tikrai vienišam, pamestam ir apleistam vaikui nėra gerai augti dviejų socialiai adaptuotų ir apsirūpinusių moterų ar vyrų porose? Skaitytojui tektų gerokai paieškoti tyrimų, atitinkančių mokslo reikalavimus. Yra dvi didelės metastudijos – tyrimai, apžvelgiantys daugelio tyrimų rezultatus ir metodikas. Jos parodė, kad dažniausiai dviejų vyrų ar moterų auginami vaikai yra lyginami su socialiai apleistų vienišų motinų vaikais, vaiko gerovė vertinama remiantis jo tėvų nuomone, neįvertintas ilgalaikis poveikis vaiko raidai ir pan. Kitaip sakant, šie tyrimai nėra validūs. Tuo tarpu reprezentatyvus Marko Regneruso Naujos šeimos struktūros tyrimas atskleidė, kad vienalyčių porų užauginti vaikai rečiau buvo įsidarbinę, dažniau kentėjo nuo depresijos, turėjo daugiau seksualinių partnerių, dažniau patyrė seksualinę prievartą ir neigiamai atsiliepė apie savo vaikystę. Tokios išvados patvirtina aukščiau pateiktų dviejų tėvų ar motinų užaugintų asmenų liudijimus statistiškai. Tėvo svarbą pagrindžia daugelis įvairiausių tyrimų. Tėvą turintys kūdikiai yra smalsesni ir drąsesni pažindami aplinką, geresni jų motoriniai gebėjimai. Dėl tėvų pomėgio žaisti stimuliuojančius žaidimus (rough and tumble play) vaikai iš jų išmoksta, kaip elgtis stiprias emocijas keliančiose situacijose. Gerą ryšį su tėvu turintys 12 mėn. amžiaus kūdikiai yra atsparesni stresui. Kad tėvas išmoko valdyti agresiją, liudija JAV duomenys apie jaunus nusikaltėlius: net iki 85 proc. atvejų jie neturi tėvo. Tėvo įtaka gebėjimui susivaldyti svarbi net gyvūnams: jaunų dramblių bandos, kuriose nėra suaugusių patinų – jų tėvų, siaubia Afrikos žemdirbių laukus. Taip pat, kaip jau seniai žinoma, tėvo nebuvimas nepadeda ir mergaitėms. JAV Duke‘o universiteto tyrėjai atskleidė, kad kuo anksčiau tėvas palieka šeimą, tuo ankstyvesnio amžiaus paauglės mergaitės pradeda seksualinius santykius ir pastoja. Šalia esminio skirtingų gimčių (lyčių) tėvų trūkumo žalos taip pat neigiamai vaikus veikia ir didelis vienalyčių porų sugyvenimo nestabilumas. Štai 2019 m. skelbti duomenys apie dviejų vyrų ar moterų santuoką rodo, kad per dvejus metus JAV ir Kanadoje išsiskiria apie 42 proc. vienalyčių porų ir tik 5 proc. susituokusių vyrų ir moterų. 2003 m. AIDS žurnale skelbtame tyrime nustatyta, kad vidutinė Amsterdamo gėjų porų bendro gyvenimo trukmė buvo 1,5 metų, per tą laiką partneriai vidutiniškai aštuonis kartus santykiavo su kitais vyrais. Nors homoseksualios moterys paprastai turi mažiau seksualinių partnerių, jų porų stabilumas (dėl didesnio dėmesio santykių kokybei) dažnai yra dar trapesnis negu homoseksualių vyrų. [caption id="attachment_1006718" align="alignleft" width="2560"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] Po sausais statistiniais duomenimis slypi skausmingi asmeniniai išgyvenimai. Skyrybas medicina laiko sunkiu psichologiniu patyrimu – ir nesvarbu, ar skiriasi skirtingos, ar tos pačios lyties poros. Tačiau dviejų vyrų ar moterų sąjunga yra, kaip matėme, daug kartų nestabilesnė nei vyro ir moters. Tokią sąjungą įteisinus išsiskyrimų traumas (atkreipkime dėmesį į daugiskaitą) patirtų daug daugiau žmonių. Tad galima džiaugtis, kad praeitos kadencijos Seimas neįteisino šeiminius santykius kuriančios civilinės partnerystės. Kaip rodo istorija, kai valstybė pasako, kad kažkas yra gera, daugiau piliečių šio dalyko ima siekti. Praeitoje kadencijoje nugalėjo politikų ir visuomenės racionalumas, tačiau neseniai dviejų mamų sukurtas vaikelis pateikia emociškai stiprų argumentą už partnerystės įteisinimą. Emocija pagrįsti argumentai yra labai įtaigūs. O visgi čia laimi ne vaikų, o suaugusiųjų norai. Ar ta mergaitė nenorės nusipirkti tėčio? *** Lerner R., Althea Nagai, Ph. D. No Basis: What the Studies Don't Tell Us About Same Sex Parenting, Washington DC; Marriage Law Project/Ethics and Public Policy Center, 2001. Same-sex parenting and children’s outcomes: A closer examination of the American psychological association’s brief of lesbian and gay parenting. Social Science Research, v. 41, Iss. 4, July 2012, 735–751. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23017844/. Nesutinki su komentarų autoriais? Siųsk savo komentarą e. p. redakcija@bernardinai.lt – redakcijos publikavimo politiką atitinkantys tekstai bus paskelbti portale „Bernardinai.lt“. Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]