V. P. Andriukaitis: Kovo 11-oji – įvykis, kurį galima apibrėžti žodžiais „tai buvo šiandien“

[intro_text content="„Kovo 11-oji yra kiekvienam čia ir dabar vykstanti didi šventė. Tai yra mano, mūsų ir visos Lietuvos šventė, kuri pasižymi giliu ir be galo šiltu turiniu. Ir ji visą laiką kvepės pavasariu“, – su dienraščiu „Bernardinai.lt“ pakilia nuotaika dalijasi Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, dabar Europos Parlamento narys VYTENIS POVILAS ANDRIUKAITIS."] Jis pateikia įžvalgų, kodėl tuomet, 1990-ųjų kovo 11-ąją, ir šiandien, minint Akto pasirašymo 35-ąsias metines, svarbu ne tik mums, bet ir pasauliui priminti šio išskirtinio dokumento svarbą. [youtube embed=YuowTgtpGbs] Per 35-erius atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metus jums turbūt daugybę kartų teko atsakinėti į klausimą, ką jums reiškia Kovo 11-oji. Ta proga, kad minime 35-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto pasirašymo metines, noriu ir šį kartą jums užduoti tą patį klausimą. Atsakysiu pabrėždamas labai gražų, šiltą sutapimą. Tai yra 35-asis Kovo 11-osios pavasaris. Tai yra 35-asis Lietuvos antrojo atgimimo pavasaris. Tai yra 35-asis Lietuvos gimimo metrikų pavasaris. Tai yra 35-asis mūsų visų dvasios pakilimo ir gražaus dvasios jausmo, kuris jau niekad nebeišnyks, pavasaris, kuris aplankė mus ir išliks kaip didis stebuklas. Kad ir kurią Kovo 11-osios sukaktį minėtume, tai įvykis, kurį galima apibrėžti žodžiais „tai buvo šiandien“. Jis svarbus kiekvienam, kuris 1990-aisiais gimė, kuriam dabar 35-eri, kiekvienam, kuriam tuomet, kai žengėme į Kovo 11-ąją, buvo 39-eri, šiuo atveju 1951-ųjų gimimo žmonėms. Kovo 11-oji yra kiekvienam čia ir dabar vykstanti didi šventė. Tai yra mano, mūsų ir visos Lietuvos šventė, kuri pasižymi giliu ir be galo šiltu turiniu. Ir ji visą laiką kvepės pavasariu, nes tai įvyko kovo mėnesį.

Niekas neturi teisės pasisavinti tautos suvereniteto. Mūsų valia buvo pasakyta: pradedame.

Pone Andriukaiti, jūs ne tik buvote Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, bet ir kartu su kolegomis dirbote prie Kovo 11-osios Akto teksto. Esate sakęs, kad dėl vienos formuluotės kovojote iki pat Akto pasirašymo pradžios. Noriu pacituoti vieną dokumentą, kuriame įvardinta jūsų pastanga: „Naujausių laikų istorijai svarbi Vytenio Povilo Andriukaičio pataisa Kovo 11-osios Aktui. Daugiausia diskusijų sukėlė sakinys „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip suverenių galių reiškėja, šiuo Aktu sieks realizuoti visą valstybės suverenitetą.“ Ir po to kitas įrašas, kur jūs sakote, kad paskutinę Kovo 11-osios Akto redakciją parašėte ranka. Kokia ši istorija? Taip, iš tiesų taip ir buvo. Noriu atkreipti dėmesį, kad tuo metu mes dar neturėjome patvirtintų mandatų. Kovo 3 dieną Sąjūdžio deputatų klube, arba Sąjūdžio deputatų susirinkime, nutarėme suformuoti darbo grupę iš jau išrinktų deputatų kovo scenarijui, pabrėžiu – scenarijui, aptarti. Kiek anksčiau buvo suformuota vadinamoji Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo komisija, kuri turėjo paruošti tam tikrus dokumentus, atlikti tam tikrą darbą. Į tą komisiją įėjo Justinas Marcinkevičius, akademikas Artūras Žukauskas, Romualdas Ozolas, Algirdas Brazauskas, Kazimieras Motieka, ir, žinoma, jiems talkino visa to meto 11-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos teisininkų komanda. Darbo grupė lyg ir turėjo parengti atitinkamą scenarijų, tačiau tai nebuvo padaryta. Tada iš deputatų išrinkome aštuonis žmones, tarp kurių buvo Vytautas Landsbergis, Kęstutis Lapinskas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, aštuntas buvau aš. Diskusijose mes turėjome susitarti dėl scenarijų. Žinoma, jiems įtakos turėjo procesai Maskvoje. Reikėjo skubėti, artėjo TSRS prezidento rinkimai, ir mums reikėjo susitarti, ar turėsime pakankamą daugumą iki TSRS prezidento rinkimų. Jie, atrodo, turėjo įvykti kovo 17 dieną. Ir tada iškilo klausimas, ar galėtume viską paankstinti, nes rinkimai pas mus vyko tokiomis bangomis, turais. Kai pagaliau sužinojome, kad turime pakankamą daugumą, – tai buvo akstinas paskubėti su dokumentais. Taip mums bediskutuojant gimė Kovo 11-osios dokumentų paketas, tarp tų dokumentų buvo ir Kovo 11-osios Aktas. Virė karštos diskusijos. Aš buvau už formuluotę, kad mes ne sieksime, o pradedame realizuoti suverenitetą, kad pradžia turi būti paskelbta labai aiškiai, čia ir dabar. Mes ne prašome suvereniteto, o norime atkurti visas suvereniteto funkcijas ir požymius. [caption id="attachment_1221013" align="alignleft" width="2560"] Minint Sausio 13-ąją. Vilnius, 2025 m. sausio 13 d. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Pone Andriukaiti, kodėl tuomet, 1990-ųjų kovo 11-ąją, ir šiandien, minint Akto pasirašymo 35-ąsias metines, svarbu ne tik mums, bet ir pasauliui priminti šio išskirtinio dokumento svarbą? Turiu galvoje bendrą geopolitinį kontekstą. Pirmiausia turime labai aiškiai pasakyti, kad net ir šių dienų geopolitiniame kontekste Kovo 11-osios Aktas atskleidžia tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, kas dabar vyksta kitose šalyse. Koks svarbus buvo tuomet tas sakinys, kad pradedame realizuoti suverenitetą, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių būklė buvo tokia „išplauta“... Vakarų šalys nepripažino Baltijos valstybių inkorporacijos, bet jos negalėjo pasakyti, kad Baltijos valstybės jau yra subjektai. Net tuo metu, kai paskelbėme Aktą, tai, kad pradedame realizuoti suverenitetą, visą pusmetį niekas mūsų nenorėjo pripažinti, įvairiai traktavo šį neišnarpliojamą mazgą. Taigi, jeigu mes tai pradedame – kas kitas už mus gali nuspręsti mūsų padėtį? Niekas. Niekas neturi teisės pasisavinti tautos suvereniteto. Mūsų valia buvo pasakyta: pradedame. Šiame kontekste dar svarbu paminėti, kad į Kovo 11-osios Aktą įrašėme, jog Lietuva gerbs konvencijas, pripažįsta sienų neliečiamumo principą – tokį, koks jis yra suformuluotas Helsinkio baigiamajame akte. Jūs galite tai rasti Kovo 11-osios Akto tekste. Kodėl mes jį pagrindėme Helsinkio baigiamuoju aktu? Todėl, kad jo dešimt dalių aiškiai apibrėžia subjektą, jeigu jis įsivardija, kad jis toks yra, – teritorinis vientisumas, sienų neliečiamumas, nesikišimas į kitos valstybės reikalus, ginčytinų klausimų sprendimas derybomis ir t. t. Dabar pažiūrėkime į dabartinį geopolitinį kontekstą. Ukraina visų pirma yra teisinis subjektas. Ir niekas kitas nei ji pati negali suteikti kam nors mandatą derėtis dėl taikos sąlygų, nes Ukraina yra užpulta, o Rusija yra agresorė. Šiuo atveju Ukraina turi aiškiai padėti ant stalo Helsinkio susitarimą su visais punktais: teritorinis vientisumas, integralumas, sienų neliečiamumas, ginčų sprendimas tik taikiu keliu, nenaudojant karinės jėgos. Ir staiga išgirstame, kad kažkas be Ukrainos nori derėtis dėl taikos sąlygų. Ukraina, kaip ir Lietuva Kovo 11-ąją, tapo teisėtu subjektu, be kurio niekas kitas negali spręsti jos likimo, nes ji įsivardijo, kad pradeda realizuoti suverenitetą. Taip pat tik pati Ukraina gali pasakyti, kada ir kaip ji gali tartis su agresoriumi, Rusija, ir niekas kitas negali to be jos nuspręsti – jeigu ji pati nedeleguos tos teisės kitam. Kol kas Ukraina niekam nieko nedelegavo. Vadinasi, be jos neįmanoma spręsti jokių ugnies nutraukimo sąlygų, jokių taikos sąlygų. Ji yra teisėtas subjektas. Tai štai kodėl Kovo 11-osios Akto prasmė šiandienos geopolitiniame kontekste yra tokia svarbi. Mes rėmėmės Helsinkio baigiamojo akto visais dešimt skyrių. Šiandien Ukraina taip pat turi savo likimą spręsti tik remdamasi Helsinkio aktu. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama