D. Antanaitis: prie derybų stalo Ukrainai svarbu turėti ką pasiūlyti mainais už paliaubas, taiką ir savo žmonių saugumą

[intro_text content="Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusios savaitės pradžioje sustabdė JAV karinę pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu. Po masinės rusų atakos Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė paskelbti oro paliaubas ir paliaubas jūroje."]

Europos Komisija praėjusį antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė, kad, augant JAV pasitraukimo tikimybei, siūloma Europos sąjungininkams panaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo arsenalą kaip priemonę apsaugoti žemyną nuo Rusijos keliamų grėsmių.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija parėmė arabų šalių pasiūlymą atstatyti Gazos Ruožą ir pavadino jų planą realiu keliu.

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.

[youtube embed=W5pMx5FVOMk]

Mūsų apžvalgą pradėkime nuo vienos esmingiausių praėjusios savaitės žinių. Donaldo Trumpo administracija praėjusios savaitės pradžioje sustabdė Jungtinių Amerikos Valstijų karinę pagalbą Ukrainai ir dalijimąsi žvalgybos informacija su Kyjivu. Kokias tokio sprendimo pasekmes iš karto pajuto Ukraina ir ką jos apskritai reiškia žvelgiant iš karybos pusės?

Žvalgyba yra pagrindinis veiksnys norint atlikti bet kokią operaciją. Jeigu tu nieko nežinai apie priešą, vietovę, teritoriją – tu nieko nežinai. Tuomet tave galima gana lengvai nugalėti. Todėl žvalgyba yra kritinis resursas bet kokioje operacijoje.

Jeigu aš neturiu informacijos – aš nežinau, nei kur šaudyti, nei iš kur priešas artėja, nei kitų panašių dalykų. Ko gero, būtent tai mes pamatėme dabar, kai Kursko srityje rusai perkirto ukrainiečių pajėgas per pusę. Matyt, ukrainiečiai neturėjo informacijos, kad rusai artėja ir kad jie tai gali padaryti.

Taigi, JAV sprendimas sustabdyti dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina prisidėjo prie Rusijos laimėjimo svarbiame Kursko srities fronte, apie ką kalbate ir jūs, ir kiti apžvalgininkai. O ar tai galėjo susilpninti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybines pozicijas?

Derybinės pozicijos pirmiausia yra politinis veiksnys. Ar toks sprendimas galėjo jas susilpninti? Be abejo, galėjo, nes ukrainiečių kovinis operacijų efektyvumas ženkliai krito, Rusija jaučia mažesnį spaudimą iš Ukrainos kariuomenės pusės. Bet koks nuolaidžiavimas arba bet kokia silpnybė mūšio lauke sustiprina Rusijos derybinę poziciją.

[caption id="attachment_1242915" align="alignleft" width="2560"] Bataliono „Alkatraz“, sudaryto iš buvusių Ukrainos kalinių, karys dalyvauja taktiniuose pėstininkų mokymuose. Neskelbiama vieta Donecko srityje, Donecko regione, Ukrainoje, 2025 m. kovo 7 d. Marios Senovillos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Po masinės rusų atakos Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė paskelbti oro paliaubas ir paliaubas jūroje. Kas tai pirmiausia turėtų išgirsti ir duoti atitinkamus nurodymus? Nuo ko tokių paliaubų paskelbimas priklauso?

Viskas priklauso nuo Rusijos, prašymas skirtas jai. Šią akimirką aš nematau, kad kažkas realiai šia kryptimi būtų daroma. Tai tiesiog deklaracija.

Europos Komisija praėjusį antradienį pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 milijardų eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę pagalbą Ukrainai. Kaip pakomentuotumėte šį Europos Komisijos sprendimą ir kiek jis realus?

Iš tiesų Europos Sąjunga yra ekonominė sąjunga, tačiau ji daro spaudimą ir reguliuoja, kiek valstybės narės turi šią teisę ir kiek gali skirti lėšų savo piliečių gynybai. Tai labai didelis prieštaravimas ir keistumas, nes Europos Komisija sprendžia, kiek mano namai gali būti saugūs, kiek aš galiu pasiskolinti.

Dabartinis sprendimas dėl 800 milijardų eurų yra visiškai naujas, nes Europos Sąjunga, arba ekonominė sąjunga, pradeda mąstyti, kaip apsaugoti savo piliečius ne tik ekonomiškai, bet ir fiziškai.

Tai būtų naudinga ir Lietuvai, ypač jeigu mes prisidėsime ne tik finansais, bet ir savo žmonėmis, pavyzdžiui, kartu tarnaudami jungtinėse branduolinėse pajėgose. Tuomet būsime ne tik vartotojai arba prašytojai to, kaip pakliūti po branduoliniu skėčiu, bet ir tiekėjai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pranešė, kad, augant Jungtinių Valstijų pasitraukimo iš Europos galimybei, siūloma Europos sąjungininkams panaudoti Prancūzijos branduolinio atgrasymo arsenalą kaip priemonę apsaugoti žemyną nuo Rusijos keliamų grėsmių. Kaip jūs pakomentuotumėte šį Prancūzijos siūlymą?

Siūlymas labai geras, jis yra naudingas ir Prancūzijai, ir kitoms valstybėms, kurios neturi tokio atgrasymo arsenalo. Prancūzijai tai reiškia, kad kitos valstybės narės turės prie to prisidėti ne tik finansiškai, bet ir žmogiškaisiais resursais, nes branduolinio arsenalo išlaikymas kainuoja gana brangiai.

Tai būtų naudinga ir Lietuvai, ypač jeigu mes prisidėsime ne tik finansais, bet ir savo žmonėmis, pavyzdžiui, kartu tarnaudami jungtinėse branduolinėse pajėgose. Tuomet būsime ne tik vartotojai arba prašytojai to, kaip pakliūti po branduoliniu skėčiu, bet ir tiekėjai, nes prisidėsime prie bendro branduolinio atgrasymo ir pinigais, ir žmonėmis, ir procedūromis.

Manau, tai būtų puiki naujiena Lietuvai, nes, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, branduolinis ar kitas masinio naikinimo ginklas negali būti dislokuotas Lietuvoje, tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuva negali turėti savo branduolinio ginklo dalies ne Lietuvos teritorijoje.

[caption id="attachment_1242916" align="alignleft" width="2560"] Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Briuselis, Belgija, 2025 m. kovo 6 d. Olivier Matthyso / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Dabar trumpai žvilgtelėkime į Artimuosius Rytus. Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Italija šeštadienį parėmė arabų šalių pasiūlymą atstatyti Gazos Ruožą ir pavadino jų planą realiu keliu. Kaip žinome, šis pasiūlymas yra priešingas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Gazos Ruožą ir iškeldinti jo gyventojus. Kaip jūs tai pakomentuotumėte?

Aš pakomentuočiau iš saugumo ir karinės pusės, nes nesu nei statybininkas, nei politologas. Gazos Ruožui atstatyti bus reikalingi milžiniški finansai. Kuo didesnis bus valstybių įsijungimas, tuo sunkiau bus teroristams pakelti galvą. Todėl, mano galva, būtent jungtinė Europos bendruomenė atstatant Gazos Ruožą yra labai svarbi, nes Viduržemio jūros regionas yra ir Europos regionas. Mums itin svarbu, kad Izraelis ir apskritai visas regionas būtų saugus.

Trumpai persikelkime į Vidurio Rytus. Čia Saudo Arabijoje rytoj ir poryt rengiami Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybiniai susitikimai dėl taikos Ukrainoje. Kas, žvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, yra svarbiausia sėdant prie derybų stalo?

Pats svarbiausias dalykas – turėti dėl ko derėtis ir turėti ką iškeisti į kažką. Jeigu tu ateini iš silpnosios pozicijos, tai čia jau nebe derybos. Tampi mainų korta, ir tiek. Svarbiausia, kad Ukraina turėtų ką pasiūlyti prie derybų stalo mainais į taiką, paliaubas ir savo žmonių saugumą.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama