Žurnalistė A. Applebaum: „Išgyvename labai gilių pokyčių laikus“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Liberalios pasaulio tvarkos nebėra, ir siekis tokią sukurti neatrodo realus. Tačiau esama liberalių visuomenių, atvirų ir laisvų šalių, kurios galimybių gyventi visavertį gyvenimą žmonėms suteikia daugiau nei uždaros diktatūros."] Vargu ar jos tobulos. Tos, kurios egzistuoja, turi didelių trūkumų, gilių nesutarimų ir baisių istorinių randų. Tačiau tai tik dar viena priežastis jas ginti, saugoti.“ (Anne Applebaum, „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, leidykla „Tyto alba“, 2025 m., iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė). Šiais metais Knygų mugėje pristatyta į lietuvių kalbą išversta garsios žurnalistės, rašytojos, istorikės, Pulitzerio premijos laureatės ANNE APPLEBAUM knyga „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“. Į knygos pristatymą atvyko ir pati autorė. Kartu su Estijos rašytoju, filosofu Reinu Raudu ir lenkų disidentu, vienu iš judėjimo „Solidarumas“ įkūrėjų Adamu Michniku ji dalyvavo diskusijoje „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“. Diskusija vyko kitą dieną po to, kai pasaulį sukrėtė scena Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete: po kilusio ginčo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Baltuosius rūmus paliko nepasirašęs susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų. Tai, kas galbūt turėjo vykti už kulisų, buvo parodyta viešai, tad mačiusiems šią nemalonią sceną jau kyla klausimų apie besikeičiančią pasaulio tvarką. „Išgyvename labai gilių pokyčių laikus, – diskusijoje teigė A. Applebaum. – Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų turime JAV prezidentą, kuris savęs nelaiko laisvojo pasaulio lyderiu. Jis nori išardyti JAV valstybės tarnybos struktūras, tuo dabar rūpinasi Elonas Muskas. Trumpui nerūpi įstatymai, žmogaus teisės, ir tą jis demonstruoja pasauliui. Vladimiras Putinas taip pat svajoja grąžinti mus į 1989-ųjų laikus, nes prisimena traumą, kurią, būdamas KGB karininku, kartu su kolegomis patyrė Drezdene, degindamas dokumentus, kad jie nepakliūtų miniai į rankas. Jis iki šiol prisimena skambutį į Maskvą. Tai, kad tuomet niekas nepakėlė ragelio, jam buvo ženklas, kad sovietų imperija žlugo. O dabar jis nori atkurti Rusijos imperiją. Jis tiki, kad ir Trumpas, kuris netiki ir nesivadovauja savo pirmtakų vertybėmis, bus jo partneris. Tačiau tai dar nereiškia, jog visi tie planai taps realybe. Dar pamatysime reakciją į tai, kas vyko pastarosiomis dienomis, nes kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį.“ [caption id="attachment_1241243" align="alignleft" width="2244"]
Diskusija „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“ Knygų mugėje. Iš kairės: istorikas Aurimas Švedas, estų rašytojas, filosofas Reinas Raudas, lenkų disidentas, istorikas Adamas Michnikas, amerikiečių žurnalistė, rašytoja, istorikė Anne Applebaum. Rasos Baškienės nuotrauka[/caption] Pasak žurnalistės, JAV šiuo metu į valdžią atėjo technokratinių grupių atstovai, norintys šalį valdyti tais pačiais metodais kaip ir verslo kompaniją: nėra piliečių – yra klientai, taip pat yra maža grupė, priimanti sprendimus, naudingus pirmiausia jiems patiems. „Esame padarę dvi dideles klaidas: nepastebėjome besikeičiančios Rusijos ir Kinijos politikos, taip pat autokratinių valstybių – Rusijos, Kinijos, Irano, Venesuelos, Šiaurės Korėjos ir kitų – bendradarbiavimo. Jos iškelia patrauklias idėjas žmonėms: autokratija – stipri ir saugi, demokratija – silpna ir pakrikusi, – sakė A. Applebaum. – Šios idėjos pasirodė patrauklios ir kai kuriems demokratinių šalių žmonėms. Mes neįvertinome tų idėjų plitimo spartos, nepastebėjome ir augančio Rusijos agresyvumo. 2015-ųjų Miuncheno saugumo konferencijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prabilo apie susivienijusios Vokietijos ardymą – visi tuomet juokėsi iš šios minties. Klausydamasi galvojau, kad Lavrovas nejuokauja. Kita problema – turime kelių didžiulių kompanijų valdomą internetą. Jos ne tik turi interesą kurti dialogą ir komunikaciją, bet ir siekia mus uždaryti tam tikruose burbuluose, kad klikintume įvairius reklamos pasiūlymus. Tai daro didžiulį poveikį. JAV jau kyla pasipriešinimo banga prieš socialinius tinklus, kuriais naudojasi vaikai. Žmonės pradeda suprasti, kad tai kenksminga ir kad tai juos kvailina.“ Pasak A. Applebaum, V. Putinas ir S. Lavrovas apie Ukrainos sunaikinimą kalbėjo kaip apie lemiamą momentą, pakeisiantį pasaulio tvarką. Svajodami atkurti Rusijos imperiją jie daro nusikaltimus žmoniškumui, pažeidžia Ženevos konvenciją, Genocido konvenciją ir kitus tarptautinius susitarimus, eliminuoja Jungtines Tautas bei Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, įsivaizduodami visiems laikams griaunantys iliuziją, kad tarptautinė teisė dar turi reikšmę. [caption id="attachment_1241307" align="alignleft" width="2048"]
Diskusija „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje“ Knygų mugėje. Centre – lenkų disidentas, istorikas Adamas Michnikas. Knygų mugės organizatorių nuotrauka[/caption] „Jie demonstratyviai rodo, kad tai nieko nereiškia. Jie nori įrodyti, kad pilietiniai judėjimai prieš diktatorius – tokie kaip Ukrainoje 2014-aisiais ir Lietuvoje devintojo dešimtmečio pabaigoje – nebus sėkmingi. Tačiau Putino propaganda nepakeitė Ukrainos ir kitų europiečių nuostatos būti Europos dalimi. Ji nepakeitė jų noro vadovautis žmogaus teisėmis, įstatymo viršenybe, valstybės atskaitomybe savo piliečiams. Šios visuomenės prigimtis dar nepasikeitė, kalbant apie Prancūziją, Lenkiją, Lietuvą ir kitas šalis, nors Putinas stengiasi jai kenkti. Manau, tai, kas nutiko Ovaliajame kabinete, atvers žmonėms akis. Europa turi išlikti savimi, gindama ir saugodama savo vertybes ir idėjas, net jei JAV už mus to nedarys“, – pabrėžė A. Applebaum. Ji siūlo blaiviai vertinti faktą, kad daugybė institucijų – tokios kaip Jungtinės Tautos ir kitos, kuriomis pasitikėjome gindami taiką ir laikydamiesi įstatymo standartų, – jau nebefunkcionuoja, tad turime mąstyti apie koalicijas. „XX amžiuje, kalbėdami apie tarptautines institucijas, įsivaizdavome pastatus Niujorke ar Ženevoje, kuriuose sėdi biurokratai, sprendžiantys mūsų problemas. XXI amžiuje turime kurti koalicijas, sprendžiančias tam tikrus klausimus. Savo knygoje rašau, kaip demokratinės šalys turi atrasti būdų, kurie neleistų autokratams naudotis vogtais pinigais. Tai liečia ir Ukrainos gynybą. Galime suburti valstybes, bendradarbiaujančias Ukrainos gynybos klausimu, tačiau tą reikia daryti daug greičiau“, – teigė A. Applebaum.
Apie kovą su autokratinėmis jėgomis reikėtų galvoti kaip apie karą su autokratine elgsena, kad ir kur ji reikštųsi, o ne su konkrečiomis valstybėmis.
Kodėl UAB Autokratija? Savo naujausios knygos įžangoje A. Applebaum rašo, kad mes vis dar vadovaujamės autokratinės valstybės vaizdiniais: „Viršuje blogiukas. Jis kontroliuoja kariuomenę ir policiją. O kariuomenė ir policija grasina žmonėms smurtu. Esama piktavalių kolaborantų ir gal saujelė drąsių disidentų.“ Tačiau mūsų dienomis tai jau nebe tikrovė. Autokratijas valdo sudėtingi tinklai, besikliaujantys kleptokratinėmis finansinėmis struktūromis, kompleksinėmis saugumo tarnybomis ir technologijų specialistais, kurie rūpinasi visuotiniu stebėjimu, propaganda ir dezinformacija. Jie ne tik bendradarbiauja tarpusavyje, bet ir veikia demokratinėse šalyse, išnaudodami demokratijos teikiamas galimybes, taip pat atskirų politikos ir verslo veikėjų godumą ir trumparegiškumą. XX a. pabaigoje autokratams buvo svarbu, ką apie juos galvoja pasaulis, o dabartiniams UAB Autokratija nariams tai neberūpi. Vieni, nusispjovę į viską, tesiekia prisikrauti kišenes, kiti užsienio kritiką laiko imperiniu sąmokslu, o Rusija ir Kinija dešimtmetį ginčijo tarptautinių institucijų vartojamą žmogaus teisių kalbą ir įtikino daugybę pasaulio žmonių, kad sutartys ir konvencijos dėl karo ir genocido, įskaitant tokias koncepcijas kaip „pilietinės teisės“ ir „įstatymo viršenybė“, įkūnija Vakarų idėjas ir jiems netaikytinos. Siekiama pasėti nepasitikėjimą Vakarų visuomenės demokratine santvarka, neva ji silpna, o autokratinių valstybių stiprybė – jėga ir saugumas. Rusijos prezidentas V. Putinas jau yra pergyvenęs kelis JAV prezidentus, neskaičiuojant Europos lyderių kaitos, ir tą jis pateikia kaip pastovumą ir galią. Tokia diktatorių galia žavisi ir dabartinis JAV prezidentas D. Trumpas, svajojantis prie vieno stalo su jais spręsti pasaulio problemas. [caption id="attachment_1241308" align="alignleft" width="2560"]
Žurnalistė, publicistė, istorikė Anne Applebaum. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Knygos autorė pabrėžia, kad mes gyvename nebe Šaltojo karo laikais – nebėra blokų ir Berlyno sienų, žyminčių atskiras geografines takoskyras. Daugybė šalių nėra nei demokratinės, nei autokratinės, skirčių esama ir šalių viduje. Venesueloje ir Irane veikia galingi ir svarbūs demokratiniai judėjimai, o Jungtinėse Valstijose, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, jau nekalbant apie Vengriją ar Slovakiją, esama reikšmingų autokratinių politinių judėjimų ir politikų. Tad apie kovą su autokratinėmis jėgomis reikėtų galvoti kaip apie karą su autokratine elgsena, kad ir kur ji reikštųsi, o ne su konkrečiomis valstybėmis.
Žmonijos istorijoje jų [demokratijų] buvo visai mažai; daugelis jų gyvavo trumpai, o paskui žlugo. Sunaikinti jas tiek iš išorės, tiek iš vidaus gali susiskaldymas ir demagogai. Arba jas galima išgelbėti. Bet tik tada, jeigu tie, kurie jose gyvena, nori dėti pastangas jas gelbėti.
Kaip tą daryti? Netoleruoti jokios korupcijos, reikalauti, kad visi nekilnojamojo turto sandoriai JAV ir visoje Europoje būtų skaidrūs. Siekti, kad visos bendrovės būtų registruojamos tikrųjų savininkų vardu, o fondai atskleistų naudos gavėjų pavardes. „Turime neleisti savo piliečiams laikyti pinigus šalyse, kuriose palaikomas slaptumas, o teisininkams ir finansininkams neleisti su jomis bendradarbiauti. Turime steigti veiksmingas priežiūros grupes ir leisti joms veikti visose šalyse ir žemynuose. Visa tai turime daryti derindami veiksmus su partneriais visame pasaulyje“, – rašo A. Applebaum. Ji pabrėžia dar vieną kovos su autokratija barą – dezinformaciją. Kovojant su ja itin svarbu suprasti, kad susiduriama su informacijos plovimo epidemija, tad itin svarbu ją apnuoginti, kur tik galima. Socialinių tinklų platforma „Twitter“, įsigyta E. Musko, virsta ekstremistinių, antisemitinių ir prorusiškų naratyvų skleidėja. Kinų platforma „TikTok“ iki šiol yra galinga ir neskaidri klaidingos informacijos skleidėja. Tačiau informacinė sistema – kaip ir finansinė – yra paremta daugybe įstatymų, taisyklių ir nuostatų, kuriuos politikai gali pakeisti, siekdami skaidrumo. Tereikia politinės valios. Tas galioja ir medijų pasauliui – demokratinėms valstybėms suvienijus jėgas etaloniniu pasaulio naujienų šaltiniu turėtų tapti ne „Xinhua“ ar RT, o „Reuters“, „Associated Press“ ir kitos patikimos agentūros. „Žmonijos istorijoje jų [demokratijų] buvo visai mažai; daugelis jų gyvavo trumpai, o paskui žlugo. Sunaikinti jas tiek iš išorės, tiek iš vidaus gali susiskaldymas ir demagogai. Arba jas galima išgelbėti. Bet tik tada, jeigu tie, kurie jose gyvena, nori dėti pastangas jas gelbėti“ (Anne Applebaum, „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“). 
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Rasa Baškienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
