L. Kojala apie D. Trumpo kalbą Kongrese: tai iliustracija, kad jo dėmesys sutelktas į kitas temas nei arši kritika Europai

[intro_text content="Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone kreipėsi į Kongresą. Tai buvo pirmoji D. Trumpo kalba Kongrese jam sugrįžus į Baltuosius rūmus. Pradėdamas kalbą D. Trumpas pareiškė: „Amerika grįžta.“"]

Šią D. Trumpo kalbą stebėjo ir dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas LINAS KOJALA.

[youtube embed=5EA8Q-GK_9w]

Donaldo Trumpo administracijos išplatintame pranešime buvo teigiama, kad prezidentas savo kalboje Kongresui planavo aptarti keturias sritis: savo antrosios kadencijos pasiekimus Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų; šalies ekonomiką; siekį, kad Kongresas patvirtintų sienų apsaugos finansavimą; ir planus dėl taikos visame pasaulyje. Trumpo kalba, kaip teigiama, buvo ilgiausia per visą Jungtinių Valstijų istoriją kreipiantis į Kongresą ir truko ilgiau nei valandą ir 40 minučių. Ar minėtos temos ir dominavo JAV prezidento kreipimesi į Kongresą?

Daugiausia buvo kalbėta apie šalies vidaus aktualijas, ideologines kovas su kairiaisiais, Joe Bideno administracija ir jos priimtais sprendimais. Todėl daug dėmesio skirta aspektams, susijusiems su Trumpo pirmaisiais vykdomaisiais įsakais, tokiais kaip dviejų lyčių įtvirtinimas, translyčių asmenų dalyvavimo moterų sporto rungtyse draudimu, noru sumažinti šalyje biurokratiją.

Be abejo, labai didelis dėmesys skirtas kovai su nelegalia migracija. Nors statistika turbūt rodytų, kad su tuo susiję rezultatai per pirmąsias kelias savaites kol kas yra ganėtinai dviprasmiški.

Didžiausią akcentą Trumpas skyrė dalykams, kuriuos anonsavo – nebūtinai įgyvendino kaip politiką, bet anonsavo kaip lūkesčius, kurie yra su tuo siejami.

[caption id="attachment_1241270" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese Kapitolijuje. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 4 d. Wino McNamee / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Iš tarptautinės srities buvo daug kalbama apie muitus, tik vakar įvestus Kanadai ir Meksikai, dėl to potencialiai augsiančią naudą ir biudžeto pajamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors, ekonomistų vertinimu, muitų tarifai sąlygos ir gana didelius kaštus Jungtinių Valstijų gyventojams. Vidutiniškai namų ūkiui kasmet tai gali lemti papildomas daugiau negu tūkstančio dolerių išlaidas.

Ir tik labai nedidelė Trumpo kalbos dalis – vos kelios minutės – buvo skirta tokioms temoms kaip Panamos kanalas, Grenlandija ir Ukraina.

Visi Trumpo kalboje iškelti klausimai, be jokios abejonės, svarbūs ir pačiai Amerikai, ir kitoms pasaulio šalims. Tačiau turbūt labiausiai laukta, ką Trumpas pasakys apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kitus konfliktus. Kokia pasigirdo žinia dėl Rusijos ir Ukrainos karo baigties?

Pirmiausia Trumpas apie Rusijos agresiją Ukrainoje nekalbėjo. Jis kalbėjo apie karą neįvardydamas agresoriaus ir užpultos valstybės, tik paminėdamas, kad Jungtinės Valstijos remia Ukrainos suvereniteto išsaugojimą, ir kartu pažymėdamas, jog jos tai darė gerokai didesne apimtimi negu Europos valstybės.

Galima išskirti vieną pozityvų aspektą – Trumpas paminėjo laišką, kurį prieš pat kalbą gavo iš Volodymyro Zelenskio. Jame teigiama, kad Ukraina yra pasirengusi deryboms ir pasirašyti susitarimą dėl gamtinių išteklių naudojimo. Tai galima traktuoti kaip pozityvą, nes pastaruoju metu prezidentų santykiai buvo tikrai labai įtempti, ir mes galėjome įsivaizduoti, kad Trumpas šia situacija pasinaudos ir šia tema kalbės tam, kad dar kartelį aršiai sukritikuotų Volodymyrą Zelenskį ir apskritai visą Ukrainos politinę valdžią.

Išgirdome apie nedidelį žingsnelį į priekį, tikintis, kad tai gali sąlygoti ir būsimuosius sprendimus, palankesnius Ukrainai. Aišku, kartu Trumpas nieko nekalbėjo apie sustabdytą karinę paramą šiai šaliai, ir tai išlieka tebegaliojanti politika.

Tačiau šiuo atveju išgirdome apie nedidelį žingsnelį į priekį, tikintis, kad tai gali sąlygoti ir būsimuosius sprendimus, palankesnius Ukrainai. Aišku, kartu Trumpas nieko nekalbėjo apie sustabdytą karinę paramą šiai šaliai, ir tai išlieka tebegaliojanti politika.

Didžiausią dėmesį kreipimesi Donaldas Trumpas skyrė vizijai skatinti šalies ekonomiką. Pasak jo, vienas svarbiausių Jungtinių Valstijų prioritetų – gelbėti ekonomiką ir nedelsiant suteikti esminę pagalbą dirbančioms šeimoms. Kokiu keliu to bus siekiama? Ar jis paaiškino ką nors daugiau apie tai Kongresui?

Kaip minėjau, Trumpas daug kalbėjo apie muitus, sakydamas, kad jie reikš, jog darbo vietos sugrįš į Jungtines Amerikos Valstijas, šalies biudžetas gaus pajamų, įmonės, kurios veikia Jungtinėse Valstijose, taps konkurencingesnės, nes nebejaus tokios aršios konkurencijos su importuojama produkcija.

Jis taip pat žadėjo subalansuoti šalies biudžetą, sumažinti valstybės skolą, kuri viršija 120 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, sumažinti biurokratiją, kitaip tariant, atlaisvinti galimybes verslui veikti ir kurti pridėtinę vertę. Na, ir apskritai visa tai jis pateikia kaip labai pozityvų būsimosios ekonomikos augimo paveikslą. Nors kartu, reikia pripažinti, Trumpo veiksmai, ypač susiję su prekybos suvaržymais, muitų įvedimu, sukelia ir neigiamą efektą.

[caption id="attachment_1241271" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance'as ir JAV Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas Kongrese Kapitolijuje. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 4 d. Shawno Thew / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Trumpalaikį neigiamą efektą jau galime pastebėti – tai akcijų rinkų svyravimai į neigiamą pusę. Nerimas dėl potencialiai augsiančios infliacijos rodo, kad Trumpo kraštutiniai, labai staigūs sprendimai gali sukelti ir neigiamą ekonominę reakciją, apie kurią, aišku, kalba nemaža dalis kritiškai jo politinius sprendimus traktuojančių ekonomistų.

Ar Trumpo kalboje buvo kas nors pasakyta apie JAV santykius su NATO ir Europos Sąjunga?

Nieko nebuvo kalbama apie NATO aljansą. Apie Europą buvo kalbama tik iš tos perspektyvos, kad ji neva skiria pernelyg mažai paramos Ukrainai ir daugiau lėšų išleidžia įsigydama energetines žaliavas iš Rusijos. Tai buvo vieninteliai Trumpo akcentai, tiesiogiai susiję su Europos politika, išskyrus Grenlandijos klausimą.

Ši kalba – tai iliustracija, kad Trumpo dėmesys skiriamas kitoms temoms. Ir turbūt šioks toks lengvesnis atodūsis daugelyje Europos sostinių, išskyrus Kopenhagą, kuri galbūt tikėjosi, kad Grenlandija apskritai nebus paminėta, nes turbūt galėjome įsivaizduoti situaciją, jog Trumpas šią kalbą išnaudos aršiai kritikai Europos atžvilgiu, dar labiau komplikuodamas ir taip įtemptus santykius.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama