Kardinolas R. Makrickas: „Tik turėdami Dievo pagrindą pajuntame, kad esame Vilties žmonės“

[intro_text content="„Mūsų nacionalinis Jubiliejus ir tautinė piligrimystė Romoje dvigubai pranoksta 2000-ųjų jubiliejaus lietuvių dalyvavimą“, – interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako kardinolas ROLANDAS MAKRICKAS."] Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Romos. Paskutinę lietuvių jubiliejinės piligrimystės dieną, kovo 4-ąją, lietuviai maldininkai žengė pro Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Šventąsias duris, vėliau meldėsi kard. R. Makricko aukotose šv. Mišiose. „Mane jaudino žmonių nusiteikimas maldai ir noras, kad tai, ką mes išgyvename čia, tęstųsi“, – apie tikinčiųjų emocijas po šv. Mišių kalbėjo kardinolas. Kardinole, Šv. Kazimiero šventė uždarė džiaugsmingą lietuvių jubiliejinę piligrimystę, o kitą dieną liturginis kalendorius atverčia Pelenų trečiadienį – gavėnios pradžią – susikaupimo ir atgailos metą, bet Jubiliejus tęsiasi – „Viltis neapgauna“. Kas yra gavėnios vilties ir džiaugsmo šerdis? Liturginiai metai taip sutvarkyti, kad yra ir džiaugsmingi laikotarpiai, šventės, ir mūsų pagrindinės iškilmės, tokios kaip Kalėdos, Velykos. Paskui – eilinis laikas, bet ne kiekvienas eilinis laikas yra nepaprastas Dievui ir tikinčiam žmogui. Net ir gavėnia bei adventas yra tokie laikotarpiai, kai Bažnyčia kviečia tikinčiuosius atkreipti dėmesį į vieną ar kitą mūsų tikėjimo momentą ir tikėjimo pagilinimą. Tad ir ši piligriminė kelionė ypatinga tuo, kad įkvėps gavėniai ir Velykoms, adventui ir Kalėdoms, nes Jubiliejiniai metai yra bendras kvietimas pagalvoti apie laiką, kurį gyvename ir kuris ateina iš Dievo rankų. Kad ir koks laikas būtų – sunkesnis, lengvesnis, bažnytinių iškilmių ar susikaupimo – jis yra vienodai brangus. Mūsų laikas yra susietas su Dievo laiku, nes Jis atėjo į pasaulį, kad taptų mūsų laiko dalimi. Būdami tikintys, gyvename ne vien tik šia diena, bet ir amžinybėje. Pasikeitimas krikščioniškame tikėjime reiškia, kad laikas, jo pilnatvė yra Dievo ir žmogaus draugystė, kuri veda mus per gyvenimą. Tą draugystę nuolat turime puoselėti, turime ją naujai atrasti, sustiprinti. [caption id="attachment_1240952" align="alignleft" width="1280"] Kardinolas Rolandas Makrickas Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje 2025 m. kovo 4 d. Aistės Karpytės nuotrauka[/caption] Jubiliejiniai metai švenčiami kas 25-erius metus – kad suteiktų galimybę kiekvienam žmogui bent kartą per savo gyvenimą juos švęsti: susitaikyti, atleisti, dovanoti, sustoti, duoti daugiau laiko maldai, savo gyvenimui keisti ir tobulinti. Mes nedarome nieko ypatingo per Jubiliejinius metus – aišku, vyksta piligriminės kelionės, bet dvasiškai darome tą patį, ką ir kitu metu, tik šiek tiek kitaip – daugiau įdėdami savo valios, kad mūsų tikėjimas sustiprėtų. Vilties piligrimai, atvykę švęsti Jubiliejaus į Romą, reprezentuoja visos Bažnyčios Lietuvoje veidą. Kokį Jūs jį išvydote? Kokį jį mato Jūsų bendradarbiai? Mačiau piligrimus iš įvairių Lietuvos vietų, netgi iš mažų miestelių. Nustebino ir įkvėpė, kad žmonės yra tokie motyvuoti, kad atvažiavo čia melstis ne dėl kokių nors sumanymų, bet dėl tikėjimo – juos veda tikėjimas, noras įsijungti į visuotinės Bažnyčios gyvenimą, kurios dalis mes esame, kaip ir atvažiuojantys visų kitų šalių piligrimai. Šiais metais į Romą suvažiuoja visų kontinentų katalikai, krikščionys, tad mes kartu su jais esame ne kažkur paribiuose, bet Bažnyčios gyvenime – centre.

Vilties dabar trūksta, pasaulyje daug sudėtingų įtampų, karų, nesantaikos tarp tautų, neapykantos, ir tai yra tas blogis, kurį krikščionys turėtų nugalėti ir padauginti gėriu.

Didelis skaičius piligrimų rodo, kad žmonėms rūpi dvasiniai dalykai. Idėja, kvietimas švęsti Jubiliejinius metus, kaip Vilties metus, man atrodo, žmones paliečia. Vilties dabar trūksta, pasaulyje daug sudėtingų įtampų, karų, nesantaikos tarp tautų, neapykantos, ir tai yra tas blogis, kurį krikščionys turėtų nugalėti ir padauginti gėriu. Man atrodo, Viltis yra būtent ta dorybė, kurią popiežius numatė kaip galinčią atkreipti dėmesį visų katalikų gyvenime. Būtent daugiau vilties galėtų padėti pasauliui išeiti iš daugelio sudėtingų situacijų. Dabar pasaulis daugiau gyvena ambicija, kartais labai egoistiniais, pragmatiniais siekiais, bet tikėjimas kviečia į Viltį. Viltis – vadinasi, turėti pagrindą Dieve. Vilties simbolis yra inkaras – tai, kas padeda sustoti prieš plaukiant ar ką nors pradedant daryti. Tai tvirtas pagrindas, kuris padeda gyvenime eiti pirmyn. Jeigu mūsų pagrindas nėra tikrosios ir amžinos vertybės, jeigu tai nėra Dievas, gyvenimas būna kitoks. Yra žmogiškos ambicijos, norai, bet tik turėdami Dievo pagrindą pajuntame, kad esame Vilties žmonės. Gyvenimo mūsų žemėje laikas yra pagal Dievo valią, o paskui mūsų gyvenimas veda Viltimi į amžinybę, į laiką, kuris niekada nesibaigs. Koks jausmas lietuvių kalba aukoti šv. Mišias vienoje iš didžiausių Romos bazilikų?  Pirmą kartą teko tokiai didelei piligriminei lietuvių grupei aukoti lietuviškas Mišias. Tai buvo mano primicijos po 28-erių kunigystės metų Romoje aukoti Mišias tokiam dideliam būriui žmonių. Kaip ir minėjau, mane jaudino žmonių nusiteikimas maldai ir noras, kad tai, ką mes išgyvename čia, tęstųsi. Tai turi tęstis taip, kaip šios dienos Evangelijoje kalbama apie draugystę. Draugystė nėra vienas momentas gyvenime – ji trunka visą gyvenimą su tikrais draugais. O Dievas ir yra mūsų tikrasis draugas. [caption id="attachment_1240666" align="alignleft" width="1800"] Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kardonolas Rolandas Makrickas, arkivyskupas Gintaras Grušas dalyvauja Šv. Kazimiero šventės vigilijoje ir koncerte „Tėvyne mūsų“ Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje 2025 m. kovo 3 d. Eitvydo Kinaičio / LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka[/caption] 2000-aisiais prisidėjote prie Jubiliejaus organizavimo. Kaip prisimenate tuos Jubiliejinius metus?  2000-ųjų Jubiliejus buvo pirmasis, kurį Lietuva galėjo švęsti po ilgų metų. Buvo praleisti du Bažnyčios jubiliejai, nes žmonės negalėjo išvažiuoti iš šalies ar laisvai išpažinti savo tikėjimą. Tuo laiku prieš Jubiliejų iškilo didelis uždavinys – pirmiausia paaiškinti žmonėms, kas yra tas Jubiliejus, iš kur jis atsirado, nes gyvenant už geležinės sienos nesijautė, yra Jubiliejiniai metai ar ne. Reikėjo žmonėms paaiškinti, kokią malonę suteikia Jubiliejiniai metai, paaiškinti, kad tai yra tikėjimo atnaujinimas, atsiprašymas, atleidimas ir kad tų malonių Lietuva neišgyveno daugelį dešimtmečių. Tai buvo pradžia organizuojant piligriminę kelionę į Romą, aplankant keturias bazilikas. Taip pat buvo suplanuota kelionė į Šventąją Žemę, bet ji negalėjo įvykti dėl prasidėjusio karo.

Mūsų nacionalinis jubiliejus ir tautinė piligrimystė Romoje dvigubai pranoksta 2000-ųjų Jubiliejaus lietuvių dalyvavimą.

Buvo didelis noras vėl įsilieti į visuotinę Bažnyčią dalyvaujant piligrimystėje Romoje, nuvykti į Šventąją Žemę, kur gimė ir mus atpirko Jėzus. Taip susidarė piligrimų grupė, bet nei žmonių kiekiu, nei kelionės pasiruošimo kokybe to negalima lyginti su šių metų Jubiliejumi. Mūsų nacionalinis jubiliejus ir tautinė piligrimystė Romoje dvigubai pranoksta 2000-ųjų Jubiliejaus lietuvių dalyvavimą. Lietuvių piligrimai čia, Romoje, patiria labai stiprius įspūdžius, namo, į kasdienybę jie grįš pakylėta dvasia. Kaip patartumėte jiems išsaugoti tas gautas dovanas ir malones? Visos didelės šventės, liturginiai šventimai yra tam, kad sužadintų mūsų apetitą šventiems dalykams. Aišku, juos reikia išsaugoti. Paprasčiausiai reikia sugrįžti į savo kasdienybę atnaujinta dvasia ir daryti tai, ką darėme, tik kitaip. Įdėti širdies ir pagalvoti, prisiminti, gyventi gražiais išgyvenimais bei patirtomis malonėmis. [caption id="attachment_1239618" align="alignleft" width="2560"] Lietuvių piligrimai eina pro Šventąsias duris. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Daugelis žmonių atliko išpažintį, pakeitė savo gyvenimą pasiryždami išgyventi kažką naujo. Tuos išgyventus dalykus reikia įgyvendinti, ir žmonėms, kurie tą darys su malda, kaip ir čia, Romoje, ji padės keisti gyvenimą. Tai yra didysis stebuklas. Stebuklas ne kaip kažkokių ženklų ieškojimas, bet tikėjimas, kad gyvenimas gali pasikeisti – asmeninis, bendruomenių ir viso pasaulio. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis, Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama