Politologas S. Spurga: Ukrainos ateitis – Europos rankose
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė

[intro_text content="Įvykęs Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimas pasibaigė ginču, sutartis dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių pasidalijimo nebuvo pasirašyta, tačiau po ginčo su Donaldu Trumpu Volodymyras Zelenskis sulaukė ryškaus Europos Sąjungos vadovų palaikymo. Vasario 24-ąją minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, vis dar atsiranda dvejojančiųjų karo ištakomis."]
Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas SAULIUS SPURGA.
Vašingtone vasario 28 d. susitikę JAV ir Ukrainos prezidentai po įnirtingo ginčo anksčiau laiko baigė derybas. Po jų Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“. Susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nebuvo pasirašytas. Kaip pakomentuotumėte Ukrainos ir JAV prezidentų susitikimo Vašingtone rezultatą?
Rezultatas – Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykių atšalimas. Tai gresia tuo, kad JAV nutrauks teikiamą paramą Ukrainai, ir atrodo, jog šiuo metu nebeteiks naujos paramos. Tai iš tikrųjų yra viešas ginčas, jis žalingas Ukrainai ir turės labai rimtas pasekmes. Dabar galima tik svarstyti, ar objektyviai buvę nesutaikinami prieštaravimai būtų anksčiau ir vėliau išryškėję, nes Jungtinės Valstijos Trumpo asmeniu aiškiai signalizavo, kad pirmenybę teikia Putinui ir jo pozicijai. Buvo aiškiai pasakyta, kad Zelenskis neturi gerų kortų, neturi nieko, ką galėtų padėti ant derybų stalo.
O Putinui be derybų, be keliamų sąlygų, be pokalbių iš karto atiduotos svarbiausios pozicijos – buvo pažadėta, kad Ukraina nebus NATO, taip pat pažadėtas sankcijų naikinimas, prekybos ryšių atnaujinimas. Netgi buvo kalbų, jog bus keliamas reikalavimas, kad Ukrainoje įvyktų prezidento rinkimai. Taip kad nuolaidos Rusijai padarytos iškart, nereikalaujant nieko iš jos pusės. Ši situacija buvo objektyvi, bet tik dabar išryškėjo.
Buvo labai paradoksalu, kai Trumpas susitikimo su Zelenskiu dieną pareiškė, kad paliaubų susitarimas bus greitai pasiektas, bet šalia stovintis Zelenskis nieko apie tai net nebuvo girdėjęs.
[caption id="attachment_1238387" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir JAV viceprezidentas J. D. Vance'as Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 28 d. Jim Lo Scalzo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Ką Lietuvai reiškia ištarti Trumpo žodžiai, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios tiek Lenkijai, tiek Baltijos šalims?
Mes visi žinome, kad galbūt neverta tikėti šiais žodžiais 100 procentų, bet tai be galo svarbūs žodžiai. Sveiko proto ir sveikos politikos dalykas yra prognozuoti visus variantus, tačiau bet koks pozityvumas iš Amerikos yra labai svarbus.
Trumpas su Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie retųjų žemių mineralų ir kitų svarbių naudingųjų iškasenų. Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiama prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas. Kyjivas ir Vašingtonas fondą turėtų valdyti vienodomis sąlygomis. Kodėl tokiu svarbiu klausimu, sprendžiant karo baigtį, tapo Amerikos reikalavimas eksploatuoti Ukrainos naudingąsias iškasenas?
Tos iškasenos yra labai svarbios, bet esmė ta, kad neaišku, kiek Ukraina jų turi. Iškasenos dar nėra gerai ištyrinėtos, be to, nemaža dalis jų yra Donbase.
Šis susitarimas buvo daugiau simbolinis, tai buvo daugiau viešųjų ryšių akcija Trumpui parodyti, kad Ukraina kažką duos Jungtinėms Valstijoms už didelę paramą. Gal ir neblogas toks sumanymas, beje, jį inicijavo patys ukrainiečiai. Tačiau kada tos iškasenos būtų pradėtos eksploatuoti ir kada ateitų investicijos, kurias atsiimtų Jungtinės Valstijos, – neaišku.
Saudo Arabijos sostinėje įvyko dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas. Kaip reikėtų vertinti tai, kad susitikimuose, kalbantis dėl karo baigties, savotiškoje nuošalėje laikoma Ukraina, o derasi Amerika ir Rusija?
Tai labai ydingas ir klaidingas Amerikos požiūris, manant, kad galima susitarti tik su Rusija, o Ukraina turės pritarti. Nesvarbu, ar ginčas tarp Trumpo ir Zelenskio būtų kilęs, ar ne, Ukraina tokiam susitarimui tikrai nepritartų. Ji turi milijoninę kariuomenę, savo karinę pramonę, stiprėjančią Europos Sąjungos pagalbą – Ukraina turi dar daug pasiryžimo.
Nemanau, kad Trumpas tinkamai viską dėlioja, o ypač kai giriasi, kad yra labai geras derybininkas.
Ukrainos ateitis – Europos rankose. Jeigu Europa kompensuos Amerikos paramos dalį, jeigu kompensuos jai šį praradimą, o tai Europa teoriškai gali padaryti – ateitis bus šviesesnė.
„Arba jūs sudarysite susitarimą, arba mes pasitrauksime“, – susitikimo metu Trumpas piktai pasakė Zelenskiui. Ar galima spėti ir vertinti, kokia ateitis laukia Ukrainos, jeigu Amerika nustotų jai tiekti paramą?
Ukrainos ateitis – Europos rankose. Jeigu Europa kompensuos Amerikos paramos dalį, jeigu kompensuos jai šį praradimą, o tai Europa teoriškai gali padaryti – ateitis bus šviesesnė. Žinoma, yra gan sudėtingų problemų: kai kurių ginklų Europa neturi, kai kurios ginkluotės tiekimas saistomas įsipareigojimais Amerikai, kad negalima jos perduoti be JAV žinios. Tačiau Europa gali skirti pakankamai lėšų, daugiau resursų Ukrainai.
Vasario 24-ąją sukako Rusijos agresijos prieš Ukrainą trečiosios metinės. Kaip manote, kodėl ir šiandien sklando įvairių nuomonių dėl šio karo ištakų, neretai kaltinamas ne agresorius, o karo aukos?
Tokie žmonės juodą mato kaip baltą, o baltą – kaip juodą. Tai, ką mes matome, yra Rusijos propaganda, ir įdomu, kad ji labai sėkmingai maitina sąmokslo teorijų šalininkus. Jie kuria sąmokslo teorijas ir pila jas kaip į dilgėles vandenį, siekdami, kad jos suvešėtų. Girdime teorijas apie Ukrainoje JAV įrengtas karines laboratorijas, kuriose esą kuriamas mikrobiologinis ginklas. Tokios rusų generolų liguistos fantazijos ir rusiškos žiniasklaidos teorijos keliauja tiesiai pas sąmoksluose paskendusius Jungtinių Valstijų žurnalistus, visuomenės veikėjus, politikus.
Kita vertus, Trumpas taip pat simpatizuoja diktatoriams, matyt, pats turėdamas tokių aspiracijų.
[caption id="attachment_1238350" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbasi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 28 d. Jimo Lo Scalzo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Po susitikimo su Trumpu, pasibaigusio ginču, Ukrainos prezidentas sulaukė palaikymo iš Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių vadovų. Kokias pamokas turi išmokti ES šalys ir kokius sprendimus dabar svarbu priimti?
Europos šalys jau seniai turėjo padaryti išvadas. Viskas buvo akivaizdu, tik šis ginčas situaciją išryškino. Buvo ne vienas pasakymas, kad Europa privalo pati užsiimti savo saugumu, nepasikliauti vien tik Jungtinėmis Valstijomis. Tad dabar tai jau visiškai akivaizdu, ir tai yra dramatiškas posūkis, kadangi pokario Europos saugumo architektūra rėmėsi tik JAV kariniais pajėgumais kaip dominuojančia jėga. Jeigu ta jėga tampa nepatikima arba pasitraukia – atsiradusią tuštumą privalo užpildyti Europa.
Žvelgiant giliau, matyt, reikėtų pačios Europos ryžto – ne tik finansų, bet ir politinių bei vadybinių sprendimų, aiškios doktrinos, apie kurią formuotųsi Europos gynybos ašis. Dabar šalys leidžia sau įvairiai viską traktuoti. Vienos pasiryžusios, kitos – ne, vienos daugiau finansuoja, kitos – mažiau. Turėtų būti sutarta, kas yra pagrindas, dėl ko tai daroma – tuomet būtų galima kažką pasiekti. Aišku, labai jautrus klausimas, kad nebūtų pradėtos dubliuoti struktūros, bet vadybiniu požiūriu, ypač kilus konfliktui, karo grėsmei, turi būti aišku, kaip šalys reaguoja.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]
Autorius: Inga Bartulevičiūtė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama