„Visų tautų ir konfesijų krikščionis jungia Jėzaus vardas“: Romoje piligrimai meldėsi šv. Mišiose

[intro_text content="„Romoje tiek daug lietuvių turbūt dar niekada nebuvo“, – sveikindamas į Romą atvykusius lietuvių piligrimus penktadienį sakė Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai arkivyskupas LIONGINAS VIRBALAS SJ."] Specialiai „Bernardinai.lt“ iš Romos. Šv. Mišios vyko Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje – lietuviškiausioje katalikų šventovėje Amžinajame mieste, kuri Jubiliejaus proga paskirta Lietuvai. Jėzaus bažnyčia (it. Chiesa del Gesù, arba tiesiog Il Gesù), Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčia (it. Chiesa del Santissimo Nome di Gesù), yra pirmoji ir pagrindinė jėzuitų bažnyčia Romoje, baroko sakralinės architektūros (jėzuitų stiliaus) prototipas. Jėzaus bažnyčioje Romoje saugomas jos įkūrėjo šventojo Ignaco Lojolos kapas. Ši Jėzaus Draugijos motininė bažnyčia pastatyta šventojo Ignaco valia. Jam rūpėjo, kad Jėzaus Draugija turėtų vietą, kur galėtų švęsti pamaldas ir priimti tikinčiuosius. [caption id="attachment_1238359" align="alignleft" width="2560"] Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1238358" align="alignleft" width="2560"] Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia. Austėjos Zovytės / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Visus jungia Jėzaus vardas Pasak arkivyskupo L. Virbalo SJ, bažnyčioje nuolat pasilieka tik vieno lietuvio palaikai – čia palaidoto kardinolo Jurgio Radvilos. „Dabar tiek daug gyvų, spindinčių akių, žmonių su karštomis širdimis. Mes visi esame gyvenimo, Dievo, o dabar ir Jubiliejinių metų piligrimai. Prašykime, kad Viešpats lydėtų mus, mūsų artimuosius, tėvynę, Europą. Ypač prisiminkime kenčiančias šalis, tokias kaip artima Ukraina, ir su karšta malda melskimės už šventojo Petro įpėdinį – popiežių Pranciškų, kad Viešpats jį stiprintų ligos metu“, – pradėdamas šv. Mišias sakė jis. „Gera pradėti Jubiliejinių metų Lietuvos piligrimystę būtent šioje Jėzaus Vardo bažnyčioje. Joje savo dvasia jungiamės su daugeliu mūsų tautiečių. Čia palaidotas 1600-ųjų Jubiliejaus piligrimas kardinolas Jurgis Radvila, buvęs Vilniaus, taip pat Krokuvos vyskupas. Jis primena visus kitus – žinomus ir nežinomus – Romos piligrimus, taip pat mums svarbius, brangius tautiečius, atvykusius nebūtinai per Jubiliejų, bet tam, kad Romoje sutiktų popiežių, visuotinės Bažnyčios ganytoją“, – tęsė arkivyskupas. [caption id="attachment_1210234" align="alignleft" width="2560"] Kauno arkivyskupas emeritas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai Lionginas Virbalas SJ. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Arkivysk. L. Virbalas SJ priminė ir palaimintojo Jurgio Matulaičio istoriją – jis pasitraukęs iš Vilniaus atskubėjo į Romą rūpintis marijonų kongregacija. „Jurgis Matulaitis iš popiežiaus gavo užduotį vykti į Lietuvą kaip vizitatorius. Čia atkeliavo ir palaimintasis Teofilius Matulionis, paleistas iš sovietinio Rusijos pragaro. Paprašęs popiežiaus Pijaus XI palaiminimo, iš jo išgirdo: „Esi kankinys! Privalai pirmas mane palaiminti!“ – kalbėjo ganytojas. „Mus visus – visų tautų ir konfesijų krikščionis – jungia Jėzaus vardas“, – sakė arkivyskupas ir priminė kitados ištartus popiežius Paulius VI žodžius: „Privalau skelbti Jo vardą: Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus; tai Jis mums apreiškė neregimąjį Dievą... Jis yra žmonių mokytojas ir atpirkėjas... Niekada nesiliausiu apie Jį kalbėjęs, nes Jis yra šviesa, Jis yra tiesa.“ Viešpats veikia visuose Anot arkivyskupo L. Virbalo SJ, Jėzų norime ir turime skelbti pasauliui – ne savo teisumu ir ne savo tiesa. „Jis yra vienintelis gelbėtojas. Kartais daug laiko praleidžiame kritikuodami kitus, kurių požiūris kiek skiriasi nuo mūsų, įrodinėjame, kokie esame teisūs, net nepastebėdami, kad didžiajai daliai žmonių tai visiškai nerūpi. Pirmiausia skelbkime Jėzaus vardą, kad visi jį išgirstų, pažintų ir priimtų kaip mūsų išsigelbėjimą, paguodą, garbę“, – teigė arkivyskupas. „Šventasis Ignacas kvietė visur rasti Dievą: kiekvienoje veikloje, maldoje, darbuose, poilsyje, studijose. Ieškoti Dievo džiaugsmo, paguodos, bet taip pat ir išbandymų, sunkumų laiku. Kai kyla pagunda pasiduoti nusivylimui, kai nebesuprantame pasikeitusio pasaulio ar atrodo, kad viskas aplinkui blogai, – Dievas veikia ir tada“, – pabrėžė jis. Ganytojas akcentavo – tikėjimo situacija, taip pat Bažnyčia, kurią daugelis pažinojo vaikystėje – pasikeitė. „Galima sakyti – ir mirė. Nereikia jos prikėlinėti, nes tai ne mūsų galiai ir ne mūsų uždavinys. Stenkimės būti gyvąja šios dienos Bažnyčia, žemės druska ir pasaulio šviesa. Viešpats veikia visuose, taip pat ir tuose, kurių nepažįstame arba kurie mums atrodo nepriimtini. Dievas neturi posūnių, o tik mylimus vaikus, kuriuos nori apkabinti savo meile“, – šv. Mišiose kalbėjo arkivysk. L. Virbalas SJ. [caption id="attachment_1238355" align="alignleft" width="2048"] Šv. Mišios Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje. Urtės Šedvilaitės-Eidikės / Vilniaus arkivyskupijos nuotrauka[/caption] [caption id="attachment_1238356" align="alignleft" width="2048"] Šv. Mišios Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje. Choras „Veritas“. Urtės Šedvilaitės-Eidikės / Vilniaus arkivyskupijos nuotrauka[/caption] Arkivyskupas homilijoje paminėjo ir šioje bažnyčioje esantį garsųjį Mergelės Marijos atvaizdą. Prieš statant didingą baroko šventovę, toje vietoje stovėjo maža bažnyčia, kurioje kabojo Mergelės Marijos paveikslas. Mergelę Mariją romiečiai vadino Madonna della Strada – „Marija, kuri yra prie miesto gatvės“, pakelėje, rodanti kelią. „Gera, kad ji ten, kur žmonės vaikšto, kur eina į turgų ir grįžta į namus, skuba į svečius ir lanko ligonius, keliauja į bažnyčią. Marija yra pasaulio kelyje, istorijos tėkmėje. Mums reikia jos pagalbos ir užtarimo“, – sakė arkivysk. L. Virbalas SJ. Jis ragino piligrimus žengti pro Šventąsias bazilikų duris: „Ženkime pro Šventąsias Romos bazilikų duris, kad sugrįžę į namus ir mes būtume tie, kurie rodo į Jėzų.“ Pirmosioms penktadienį Romoje vykusioms šv. Mišioms vadovavo arkivyskupas L. Virbalas, o kitoms – Šiaulių vyskupas emeritas Eugenijus Bartulis. Viltingos ir džiaugsmingos nuotaikos Į Romą kartu su lietuviais piligrimais atvyko vyskupai, kunigai. Vilniaus arkivyskupas metropolitas GINTARAS GRUŠAS paprašytas pasidalinti mintimis, su kuriomis pasitinka piligrimystę, tikino besidžiaugiantis piligrimų gausa. „Lietuvių piligrimystę pasitinku su viltingomis ir džiaugsmingomis nuotaikomis. Tai, kad 2500 lietuvių susirinko į Jubiliejų, yra nepaprastai gražus mūsų susibūrimo ženklas – ir maldos už popiežiaus sveikatą pasirengimo laiku, ir dabar, taip pat ypatingu laiku“, – sakė arkivyskupas G. Grušas. [caption id="attachment_1210232" align="alignleft" width="2560"] Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Po šv. Mišių su dienraščiu „Bernardinai.lt“ bendravęs Vilniaus šv. Juozapo parapijos klebonas kunigas RIČARDAS DOVEIKA teigė, kad šiandieną labai daug ne tik vilties, tikėjimo, bet ir subrandinto džiaugsmo atodangos. „Visa tai vyksta čia, Romoje, atvykus piligrimams iš visos Lietuvos. Piligrimams, kurie šį vakarą Jėzaus Vardo bažnyčioje, kardinolo Radvilos bei šv. Ignaco Lojolos relikvijų artumoje, ganytojų apsuptyje, dvasinių palydėtųjų, kunigų ir Dievo tautos – Bažnyčios – susibūrime, pradeda švęsti Jubiliejinių metų lietuvių dienas“, – tikino kunigas. [caption id="attachment_1141937" align="alignleft" width="2560"] Kunigas Ričardas Doveika. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Pasak R. Doveikos, žmonių nuotaikos yra labai atviros. „Vilties piligrimystėje kartu jungiamės aplink Šventąjį Tėvą, Petrą bei Paulių ir visos Romos kankinius, kurie suteikia gyvenimui skonio, prasmės, sustiprina. Šio vakaro Mišiose girdėjome paraginimą būti kelio žmonės, gyvenimo krikščionys, suprasdami, kad vienintelis būdas šiandien atkreipti dėmesį – tai suteikti asmeninį liudijimą. Tikiu, kad vienas iš gražiausių šių metų piligrimystės vaisių ir bus mūsų gyvenimo drąsa, su kuria liudysime Jėzų Kristų, mūsų Išganytoją“, – sakė jis. Aukojamos šv. Mišios, ėjimas pro Šventąsias duris Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad lietuvių piligrimystės metu lietuvių kalba bus aukojamos šv. Mišios, piligrimai žengs pro popiežiškųjų bazilikų Šventąsias duris, galės atlikti išpažintį. Piligrimystės programoje buvo numatytas susitikimas su popiežiumi, tačiau dėl jo ligos jis nevyks. Vasario 28 d. vakare Romos Švč. Jėzaus bažnyčioje buvo aukojamos dvejos šv. Mišios lietuvių kalba. Lietuvių Jubiliejaus dienos oficialiai pradėtos kovo 1-ąją, šeštadienį, kai piligrimai iš Lietuvos žengė pro Romos katedros – Laterano Šv. Jono bazilikos – Šventąsias duris, bazilikoje šventė Eucharistiją. [caption id="attachment_1218957" align="alignleft" width="2560"] Tikintieji eina pro Šventąsias duris Popiežiškojoje Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Kovo 2 d., sekmadienį, lietuviai piligrimai žengs pro Šv. Pauliaus už Romos miesto mūrų bazilikos duris ir čia dalyvaus šv. Mišiose. Kovo 3 d., pirmadienį, piligrimystės programoje buvo numatytas susitikimas su popiežiumi, tačiau dėl jo ligos jis nevyks. Lietuviai piligrimai įžengs pro Šventąsias duris į Šv. Petro baziliką ir joje švęs Eucharistiją. Mišios bus transliuojamos Lietuvoje (pradžia 14.30 val. Lietuvos laiku). Šią dieną dviejose Romos bažnyčiose taip pat rengiama Eucharistinė adoracija už pašaukimus. Piligrimystė bus baigta antradienį, kovo 4 d., švenčiant Šv. Kazimiero šventę, žengimu į Švč. Mergelės Marijos Didžiąją baziliką ir šv. Mišiomis. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis, Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama