A. Medalinskas: „Ukraina Lietuvai ir kitoms Europos šalims padovanojo trejus saugaus gyvenimo metus“

[intro_text content="„Manau, nemaža dalis žmonių, tarp jų ir iš Lietuvos, džiaugiasi, kad Ukraina Lietuvai ir kitoms Europos šalims padovanojo trejus saugaus gyvenimo metus. Ukraina atsilaikė prieš tą armadą, prarado apie 20 proc. teritorijų, bet valstybė, jos branduolys atsilaikė“, – taip žinomas politologas, Ukrainos ekspertas ALVYDAS MEDALINSKAS atsako į dienraščio „Bernardinai.lt“ klausimą, kas lėmė tokį nuožmų Ukrainos pasipriešinimą agresorei Rusijai trejus karo metus."]

Kartu politologas pabrėžia, kad šiandien glumina partnerių Europoje sutrikimas ir aiškių veiksmų stoka.

[youtube embed=77D_wgI26NQ]

Gerbiamas Alvydai, mūsų pokalbį apie jau trejus metus intensyvų karą išgyvenančią Ukrainą norėčiau pradėti nuo jūsų įrašo socialiniuose tinkluose. Rašote: „Žvelgdamas į vaizdus Kyjive, negaliu pasakyti, kodėl kai kurių Europos politikų veidai buvo tokie džiugūs, su triumfo nuotaika.“

Dar neturiu atsakymo. Manau, kad jį galbūt gausiu pasikalbėjęs su Europos Sąjungos, NATO šalių diplomatais Kyjive, taip pat Lietuvoje. Aš, aišku, turiu tam tikrą nuovoką. Manau, nemaža dalis žmonių, tarp jų ir iš Lietuvos, džiaugiasi, kad Ukraina Lietuvai ir kitoms Europos šalims padovanojo tuos trejus saugaus gyvenimo metus. Ukraina atsilaikė prieš tą armadą, prarado apie 20 proc. teritorijų, bet valstybė, jos branduolys atsilaikė.

Kur aš matau didžiausią problemą? Tai visiškas Europos partnerių sutrikimas. Donaldas Trumpas pasakė – jūs patys organizuokite Europos saugumą, taip pat pagalbą Ukrainai. Paaiškėjo, kad per tuos trejus metus, kuriuos mums suteikė Ukraina, ne visi namų darbai buvo padaryti. Dabar aišku, jog reikia ieškoti įvairių būdų, kaip įtikinti Donaldą Trumpą ir jo administraciją, kad jie kažkokiu būdu pereinamuoju laikotarpiu pagelbėtų užtikrinti Ukrainos saugumą.

O dabar jau galima sakyti, kad Europa pabudo iš miego?

Europos lyderiai žengia žingsnius, kuria teisingus pareiškimus. Ar tai reiškia, kad jau pabudo – sunku pasakyti. Gal tiesiog aplinkybės priverčia pabusti, bet ar pabudo – mes matysime iš to, kaip bus sukonstruota visa Europos saugumo architektūra arba kaip jau bent bus pradėta konstruoti.

Reikia sutikti su vertinimu, kad Europos šalys gana patogiai jautėsi po NATO, JAV skėčiu, gana ilgą laiką galėjo skirti lėšų socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, kultūrai, savo pačių pragyvenimo lygiui pakelti. Vis buvo manoma, kad ateis Amerika ir pagelbės. O dabar jaučiamas savotiškas šaltas dušas, ir jis reikalingas, bet labai svarbu, kad tas šaltas dušas skatintų pabudimą, o ne sušalimą.

[caption id="attachment_1237884" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pirmoji ponia Olena Zelenska ceremonijoje prie paminklo žuvusiems Ukrainos kariams Nepriklausomybės aikštėje. Kyjivas, Ukraina, 2025 m. vasario 24 d. Javado Parsos / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Manau, šiandien Europos šalys dar neturi atsakymo nei kaip turi funkcionuoti Europos regionų saugumas su Jungtinių Valstijų garantijomis ir tam tikra pagalba, nei – tai ne mažiau svarbu – kaip turi funkcionuoti Europos Sąjungos šalių arba NATO partnerių Europoje gynybos pramonės pajėgumai.

Tai iš tikrųjų yra absurdas. Europos Sąjunga yra daug didesnis ekonominis vienetas, galintis pagaminti daug daugiau karinės produkcijos ir nurungti Putino Rusiją, pastatyti ją ant kelių. Kita vertus, metų metus mes girdime pareiškimus, kad Europos šalys to negali padaryti, kad atsilieka nuo Rusijos plėtros.

Gal galėtumėte paaiškinti paprastai – kodėl dabar Ukrainoje esančios naudingosios iškasenos tapo tarsi pagrindiniu svertu būsimosiose šalių derybose?

Pamėginsiu paaiškinti, nors tai neatitinka mano principų, bet politologas turi bandyti paaiškinti ir tuos dalykus, kurie jam nepatinka.

Iš tikrųjų į politiką atėjo epocha, kurią aš vadinu epocha pagal Donaldą Trumpą, ir visos šalys pradėjo gyventi pagal šią epochą. Šios politikos vienas esminių elementų yra ekonomika ir tarptautinių santykių komercializavimas. Ieškoti moralės šiuose argumentuose vargu ar reikia. Tokios politikos apraiškų buvo ir anksčiau. Dabar esminis dalykas – ar galima šį požiūrį įterpti į tarptautinę teisę, su mažiau moralės.

Tas pirmas Vašingtono pasiūlymas Ukrainai, kurį buvo reikalaujama pasirašyti vos ne per vieną valandą, – švelniai tariant, keistokas dalykas. Dabartinis susitarimas, apie kurį mes galime spręsti tik iš žiniasklaidos, politikų pareiškimų, yra, sakyčiau, labiau gerbiantis visų pasirašančių pusių interesus. Jis tikrai gali būti svarbus tuo, kad Ukraina gautų ginkluotę ir tam tikrus kitus dalykus, kurie viešai neįvardijami, vadinasi, norima užtikrinti valstybės saugumą. Tačiau Ukraina šį susitarimą pasirašo iš silpnesniojo pozicijos.

Labai svarbu, kad įvyko Trumpo susitikimas su prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos lyderiu Keiru Starmeriu. Tai branduolinį ginklą turinčios valstybės. Jos turi labai daug svorio, kai kalbama apie saugumą.

Kaip skelbia pranešimai, šį penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vyksta į Jungtines Valstijas susitikti su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu. Kiek svarbus šis susitikimas, kas gali būti pasiekta jo metu?

Tai labai svarbus susitikimas. Galiu iš karto pasakyti vieną esminę detalę. Po Rusijos ir Jungtinių Valstijų labai aukšto rango delegacijų susitikimo Saudo Arabijoje buvo kalbėta, kad galbūt per savaitę įvyks Trumpo susitikimas su Putinu. Ir tada pasaulis sukilo: kaip galima su Putinu kalbėtis, juk jis politiškai izoliuotas...

[caption id="attachment_1237882" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 27 d. Willo Oliverio / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Dabar matome, kad kalendorius apsivertė. Susitikimas vyks su prezidentu Zelenskiu, o su prezidentu Putinu, vis dar sakoma, kad gal įvyks kada vėliau, gal po kelių savaičių.

Labai svarbu, kad įvyko Trumpo susitikimas su prezidentu Emmanueliu Macronu, Didžiosios Britanijos lyderiu Keiru Starmeriu. Tai branduolinį ginklą turinčios valstybės. Jos turi labai daug svorio, kai kalbama apie saugumą. Matėme, Macronas buvo ryškus Ukrainos advokatas pokalbyje su Donaldu Trumpu, o ir atvykęs į susitikimą su Trumpu Zelenskis galės tiesiog pasakyti, kad turi stambiausių Europos valstybių paramą.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama