R. Vilpišauskas apžvelgė rinkimus Vokietijoje: verta nerimauti dėl kraštutinės kairės stiprėjimo tendencijos

[intro_text content="Prieš sekmadienį Vokietijoje vyksiančius Bundestago rinkimus didžiausias palaikymas prognozuojamas centro dešinės krikščionims demokratams, dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius RAMŪNAS VILPIŠAUSKAS."] Pasak jo, nerimą kelia radikalios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) populiarumas, kuris, pastaraisiais duomenimis, siekia 20 proc. „Verta nerimauti ne dėl AfD pasirodymo šią savaitę, bet dėl tendencijos, kuri pastaraisiais metais rodo ir jos, ir kraštutinės kairės partijų stiprėjimą, ypač AfD populiarumą. Tad manau, kad šiuose rinkimuose neturėtų būti ko nors panašaus, kas praėjusią vasarą įvyko Prancūzijoje“, – dienraščiui tvirtino R. Vilpišauskas. Sėkmė numatoma CDU/CSU Sėkmę politologas prognozuoja konservatorių bloko CDU/CSU partijai, kurią palaiko 27 proc. vokiečių. „Kitaip sakant, centro dešinės krikščionys demokratai turėtų sulaukti daugiausia balsų, ir veikiausiai jie sudarys plačią koaliciją, kokia ne kartą yra buvusi anksčiau, joje – ir socialdemokratai arba žalieji, arba visos trys partijos. Tokie scenarijai dominuoja“, – aiškino jis. R. Vilpišauskas pabrėžė, kad AfD turėtų likti opozicijoje, bet jos populiarumo augimo tendencija nerimastinga. „Tai turėtų kelti rimtą nerimą tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, nes tai reiškia, kad nauja valdanti koalicija Vokietijoje turės labai pasistengti spręsdama problemas, dėl kurių žmonės labiau linksta prie kraštutinės partijos“, – sakė pašnekovas. Anot jo, ši partija buvo įkurta per euro zonos krizę, protestuojant prieš Graikijos finansinį gelbėjimą. „Pradžioje tai buvo daugiausia ekonomikos profesorių, universiteto akademikų nišinė partija. Bet vėliau ir po 2015–2016 metų imigracijos krizės jos populiarumas smarkiai išaugo. Imigracijos tema labiausiai ir naudojasi šios partijos atstovai, taip pat jie kritikuoja Europos Sąjungą ir daugelį kitų dalykų, ką paprastai tokios partijos ir daro“, – aiškino R. Vilpišauskas. [caption id="attachment_1235671" align="alignleft" width="2560"] Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderiai. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Politologas pabrėžė, kad pastarojo meto teroro išpuoliai Vokietijoje dar labiau populiarina šią jėgą. „Pagrindinė tema Vokietijoje yra imigracija ir, žinoma, pastarojo meto vykdyti nusikaltimai, kai kas nors iš imigrantų įvažiuoja į žmonių susibūrimo vietas, sužeidžia, užmuša juos. Tai šią partiją daro dar matomesnę ir kol kas stiprina jos populiarumą“, – aiškino jis. Stagnuojanti ekonomika, infliacija, migracija Kaip itin rūpimus žmonėms klausimus pašnekovas nurodė stagnuojančią ekonomiką, bet pabrėžė ir migracijos problemas. „Stagnuojanti ekonomika ir aukštos energijos kainos – irgi labai svarbu. Pradžioje šituos klausimus per rinkimų kampaniją akcentavo krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius. Vėliau, įvykus išpuoliams Vokietijos miestuose, buvo nuspręsta imtis imigracijos temos ir taip perimti dalį rinkėjų iš „Alternatyvos Vokietijai“. Bet infliacija, stagnuojanti ekonomika yra daug kam rūpimos temos, ir apie tai daugelis partijų nemažai kalbėjo per rinkimų kampaniją“, – dėstė jis. [caption id="attachment_1235672" align="alignleft" width="2560"] Vokietija ruošiasi Bundestago rinkimams. Ronaldo Witteko / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Pasak R. Vilpišausko, esminis klausimas – kaip suformavus valdančiąją koaliciją Vokietijoje partijoms seksis gaivinti ekonomiką. „Taip pat svarbu, kaip partijoms seksis spręsti kitas ekonomikos, socialines problemas, nes kai sudaroma plati koalicija, reikia daugiau derintis jos partijoms, ir dėl to ryžtingesnės reformos dažnai tampa sudėtingos“, ­– teigė jis. Ukraina rūpi ne visoms partijoms Paklaustas, ar Rusijos karo Ukrainoje klausimas svarbus Vokietijos rinkėjams, politologas nurodė, kad kai kurios jėgos tam skiria didelį dėmesį. „Neatrodo, kad Ukrainos klausimas per rinkimų kampaniją buvo labai aktualus. Kaip žinome, tarp dabartinių yra partijų, kurios labai remia Ukrainą, jau galima sakyti, kad tai buvę valdantieji, ypač Žaliųjų partija. Socialdemokratų partijoje yra skirtingų nuomonių. Kancleris Olafas Scholzas dažnai buvo kritikuojamas dėl neryžtingumo šiuo klausimu. Krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius Friedrichas Merzas, atrodo, ryžtingiau nusiteikęs toliau remti Ukrainą. Tačiau kai kurios partijos nepritaria, kad Ukraina būtų remiama. Ypač kraštutinė kairė – populistinis Sahros Wagenknecht aljansas BSW. „Alternatyva Vokietijai“ taip pat gana skeptiška šiuo požiūriu. Bet tai nėra svarbiausia rinkimų kampanijos tema“, – sakė jis. [caption id="attachment_1235673" align="alignleft" width="2560"] Krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius Friedrichas Merzas. Filipo Singerio / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Anot pašnekovo, labiausiai po rinkimų Vokietijoje tikėtina plati koalicija. „Krikščionims demokratams, jeigu rinkimų rezultatai nelabai skirsis nuo to, ką dabar rodo apklausos, veikiausiai neužteks vietų parlamente, kad galėtų turėti daugumą. Tad manau, jie kalbėsis arba su socialdemokratais, arba su žaliaisiais, priklausomai nuo jų pasirodymo, bet gali būti, kad reikės ir tų, ir anų. Jeigu naujasis parlamentas bus fragmentuotas ir ypač jeigu mažosios partijos, kurios dabar balansuoja ties penkių procentų riba, sugebės peržengti kartelę, tai, žinoma, mažins didžiųjų partijų dalį, ir naujai koalicijai gali prireikti trijų partijų“, – aiškino politologas. Sunku tikėtis naujos politinės krypties Paklaustas, ar verta kalbėti apie naują Vokietijos politikos kryptį po rinkimų, R. Vilpišauskas teigė, kad tai pasiekti bus sudėtinga. „Tai įmanoma, bet bus sudėtinga. Pirmiausia dėl skirtingų partijų skirtingo požiūrio, kaip gaivinti ekonomiką. Nebent kas keisis dėl krizės pojūčio, kurį dabar dar labiau stiprina Donaldo Trumpo kalbos Europos atžvilgiu tiek dėl saugumo, tiek dėl galimų didesnių prekybos su Europos Sąjunga tarifų. Galbūt šis krizės pojūtis galiausiai pastūmės imtis reformų, kurios, daugelio Vokietijos ekonomistų nuomone, seniai reikalingos, – didinti investicijas į gynybą, į šalies infrastruktūrą“, – sakė jis. [caption id="attachment_1210580" align="alignleft" width="2560"] Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Clemenso Bilano / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Šią savaitę Vokietijos kancleris O. Scholzas pareiškė neprarandantis vilties toliau vadovauti vyriausybei, vis dėlto tokį pareiškimą R. Vilpišauskas pavadino rinkimų kampanijos dalimi. „Manau, tokie Scholzo žodžiai – dalis rinkimų kampanijos, jis bando rodyti pasitikėjimą, bet jeigu apklausos pasitvirtins, tokių šansų jis neturi“, – tvirtino jis. Kalbėdamas apie tikėtiną kanclerį politologas pabrėžė F. Merzo patirtį. „Merzo patirtis yra gana ilga, jis ne kartą siekė tapti krikščionių demokratų vadovu. Anksčiau buvo pralaimėjęs Angelai Merkel – tai rodo jo atkaklumą, užsispyrimą. Gal Merzas atrodo gana emocingas, bet jis turėtų turėti pasitikėjimo kreditą, jeigu krikščionys demokratai surinks 30 procentų ar daugiau balsų. Manau, jei bus pasiekta 30 proc. riba, tai suteiks jam pasitikėjimo“, – tvirtino pašnekovas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama