Heroinui prilyginta miško karalienė: už musmirių turėjimą gresia baudžiamoji atsakomybė

[intro_text content="Nuo metų pradžios į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktos paprastųjų musmirių psichoaktyviosios medžiagos muscimolis ir iboteninė rūgštis. Jos priskirtos griežčiausiai kategorijai – šalia tokių narkotinių medžiagų kaip heroinas ar ketaminas. Specialistai abejoja įstatymo pagrįstumu ir galimybėmis užtikrinti jo laikymąsi. „Miške stovės pareigūnai ir tikrins krepšius?“ – klausia grybų tyrėja AURELIJA PLŪKĖ."] Nuo šiol už šių grybų turėjimą asmenims grės baudžiamoji atsakomybė. Į atnaujintą sąrašą įtrauktas medžiagas vartoti galima tik tuo atveju, jei jos yra vaistinio preparato sudėties dalis. Muscimolis ir iboteninė rūgštis – kas tai? Muscimolis ir iboteninė rūgštis – dvi nuodingosios musmirėse esančios medžiagos. Iboteninė rūgštis yra psichoaktyvus neurotoksinas, galintis sukelti pykinimą, haliucinacijas, raumenų trūkčiojimą, dezorientaciją ir sunkiais atvejais – traukulius ar komą. Patekusi į žmogaus organizmą ši medžiaga virškinamajame trakte virsta muscimoliu. Pastarasis veikia kaip stiprus raminamasis, o suvartotas didelis kiekis gali sukelti haliucinacijas, kūno traukulius, sąmonės netekimą, laiko ir erdvės suvokimo pokyčius, regos trikdžius. Pasak klinikinės toksikologijos gydytojos GABIJOS LAUBNER-SAKALAUSKIENĖS, kiekis, kurį suvartojus gali pasireikšti šie simptomai, individualus, ir vienos formulės nėra: „Vieniems užtenka pusės raudonosios musmirės kepurėlės, kitiems – daugiau, tai priklauso ir nuo to, kiek pačiame grybe sukaupta nuodo.“ Didelės dozės poveikį taip pat lemia musmirių ruošimo būdas – džiovintos musmirės turi daugiau muscimolio, kuris sustiprina raminamąjį poveikį, o žaliosiose musmirėse gausu iboteninės rūgšties, kuri dažniau sukelia nemalonius fiziologinius simptomus. [caption id="attachment_1234484" align="alignleft" width="1036"] Klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės nuotrauka[/caption] „Grybų pasaulio“ įkūrėja, edukatorė, tinklaraštininkė, mikologė mėgėja A. Plūkė įspėja apie galimą psichozės būseną, padauginus nuodingos medžiagos. „Būna atvejų, kai pavartojus grybų patenkama į reanimaciją, gali net ištikti koma“, – sako ji. „Suvartojus didesnį kiekį psichoaktyviosios medžiagos gali prasidėti įvairios haliucinacijos. Toks patyrimas gali išgąsdinti, kai kurie jį apibūdina kaip užstrigimą pragare – pasikartojanti veiksmų seka, iš kurios nepavyksta ištrūkti“, – pasakoja A. Plūkė. Anot klinikinės toksikologijos gydytojos G. Laubner-Sakalauskienės, būtent ištikusi psichozės būsena kelia didžiausią grėsmę – tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai. „Sąmonė stipriai slopinama psichoaktyviųjų medžiagų, dar prisideda psichozė: žmogus nesupranta, kas darosi, mato haliucinacijas, darosi pavojingas. Jis gali nepaisyti eismo gatvėje ar pamanyti, kad vietoj lango yra durys, – dėl to gali susižaloti arba sužaloti kitus. Manau, tai gana svari priežastis į tokių grybų vartojimą žiūrėti atsargiai“, – perspėja specialistė. Pastaraisiais metais vartoja specialiai Toksikologė G. Laubner-Sakalauskienė atvira: į Ūminių apsinuodijimų skyrių atvykstantys pacientai nuodingus grybus vartoja sąmoningai. Vieni nori pasilinksminti, kiti – sveikatintis.

Mirtingumas neprivalo būti didelis, kad medžiaga būtų įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą.

„Nebūna taip, kad žmonės grybus supainioja. Vieni piktnaudžiauja rekreacijos tikslu, norėdami pajausti haliucinacijas ir pasilinksminti, o kiti būna klaidingai informuoti, kad šis grybas ir jame esančios medžiagos gali padėti nuo įvairių negalavimų: nemigos, onkologinių ar psichikos ligų, tokių kaip depresija. Tokių pacientų būna po lygiai. Išvardytos priežastys yra lengvai išvengiamos, todėl šių pacientų, patenkančių į gydymo įstaigą, galėtų nebūti. Grėsmė sveikatai neturėtų būti taip lengvai pasiekiama“, – pabrėžia toksikologė. Nors paprastosios musmirės yra nuodingi grybai, galintys sukelti rimtų simptomų, mirtingumo atvejai nėra dažni. „Mirtingumas neprivalo būti didelis, kad medžiaga būtų įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą“, – pabrėžia G. Laubner-Sakalauskienė. „Pagal letalines dozes ir atliktus tyrimus su pelėmis būtent Amanita muscaria – raudonoji musmirė, turinti muscimolio ir iboteninės rūgšties, laikoma pavojingesne už mums įprastus fentanilį ar ketaminą“, – priduria ji. [caption id="attachment_1234486" align="alignleft" width="2560"] Musmirė. EPA-EFE nuotrauka[/caption] Gydomoji musmirių galia: patikrinta tradicija ar mitas? Paprastosios musmirės nuo senų laikų buvo žinomos kaip mitais apipinti grybai, turintys gydomųjų galių ir galintys padėti įveikti net onkologines ligas. „Vėžio gydymas musmirėmis – sena tradicija ir liaudiškas požiūris, bet nėra įrodymų, kad tai iš tiesų veiksminga“, – sako mikologas, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. JONAS KASPARAVIČIUS. „Taip, musmirė turi vaistinių savybių, dėl to ji buvo vartojama nuo seno. Pavyzdžiui, nustatyta, kad ji tonizuoja odą, todėl sovietiniais laikais buvo kuriamos odos priežiūros priemonės ir kiti vaistai pasitelkus šiuos grybus“, – aiškina jis. Mokslininkas pabrėžia: grybas gali būti vaistinis tik pasitelkiant modernią mediciną, o ne liaudiškus metodus. „Šiuolaikinės chemijos metodais gali būti išskiriamos atskiros medžiagos, kurios mažina spazmus, gali padėti gydant kai kurias kraujagyslių ligas“, – aiškina specialistas. Kad musmirės galėtų būti vartojamos sveikatinantis, antrina ir grybų mėgėja A. Plūkė. [caption id="attachment_1139869" align="alignleft" width="2048"] Grybų ekspertė, edukatorė Aurelija Plūkė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] „Negalima teigti, kad toks musmirių vartojimas yra iš piršto laužtas. Vykdomi tyrimai, tiriamos veikliosios medžiagos, ypač muscimolis ir jo poveikis nervų sistemai gydant Parkinsono ar Alzheimerio ligas. Potencialo yra, bet tie tyrimai nėra klinikiniai, dažniausiai laboratoriniai ir atliekami su gyvūnais. Tad užtikrintų duomenų dar trūksta“, – sako ji. Nepakanka duomenų, kokią įtaką tai turi sveikatai, neaiškus ilgalaikis poveikis organizmui grybus vartojant mažomis dozėmis, kokia skirtingų medžiagų sąveika tarpusavyje. „Grybai turi daugybę cheminių medžiagų – ne tik tas dvi, kurios yra išskirtos. Dabar viskas daugiausia paremta istorijomis, patirtimi, žmonės dalijasi informacija tarpusavyje, semiasi idėjų ir eksperimentuoja. Grybų tyrimai sveikatos tikslais vyksta, jų daugėja, ir šie organizmai sulaukia vis daugiau dėmesio kaip potenciali natūrali priemonė sveikatos sutrikimams gydyti. Nieko naujo, funkciniai grybai liaudies medicinoje egzistuoja tūkstančius metų“, – kalba A. Plūkė. Pareigūnai tikrins grybų krepšius? Mikologai paprastųjų musmirių įtraukimą į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą vertina skeptiškai ir teigia pasigendantys pagrįstumo. „Sprendimas atrodo skubotas, trūksta diskusijų“, – sako mokslininkas J. Kasparavičius. Anot jo, muscimolis ir iboteninė rūgštis randami ne tik paprastosiose, bet ir kitose musmirėse, neįtrauktose į sąrašą. „Pavyzdžiui, margojoje šių medžiagų randama dar daugiau, bet jos toliau superkamos ir pardavinėjamos. Labai maži šių medžiagų kiekiai yra ir geltonosiose musmirėse, plaušabudėse ir taip toliau. Negi nuo šiol turėsiu gauti keliolikos rūšių leidimus, kad galėčiau rinkti grybus? Turėtų būti draudžiama ne pati medžiaga, o jos koncentracija“, – stebisi jis.

Būtų įdomu sužinoti, kaip atliktas potencialios žalos vertinimas, kiek žmonių apsinuodiję musmirėmis pateko į ligoninę.

Grybų tyrėja A. Plūkė pritaria, kad piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis prevencija yra reikalinga, tačiau tikina abejojanti pasirinktos priemonės pagrįstumu ir veiksmingumu: „Būtų įdomu sužinoti, kaip atliktas potencialios žalos vertinimas, kiek žmonių apsinuodiję musmirėmis pateko į ligoninę. Atrodo, statistikos nėra daug.“ Specialistę taip pat glumina faktas, kad veikliosios musmirių medžiagos priskirtos pavojingiausiems narkotikams, tokiems kaip heroinas, kokainas ar metamfetaminas. „Pastarosios medžiagos žmogui vienareikšmiškai kenksmingos ir turi aukštą priklausomybės sukėlimo lygį. Ar musmirės yra tolygiai pavojinga medžiaga? Kyla klausimas“, – svarsto A. Plūkė. „Dėl alkoholio kasmet žūsta milijonai žmonių, ir joks jo vartojimo kiekis nėra saugus ar be pasekmių sveikatai, bet šis gėrimas plačiai prieinamas, jam nėra jokių draudimų, išskyrus amžiaus ribojimą“, – priduria ji. [caption id="attachment_1199533" align="alignleft" width="2560"] Valstybinės miškų urėdijos nuotrauka[/caption] Edukatorės manymu, griežtas draudimas gali sukelti atvirkštinę reakciją ir vietoj atgrasymo sužadinti smalsuolių dėmesį: „Įdomu, kiek prireiks resursų, kad būtų užtikrintai laikomasi draudimo. Ar miške stovės pareigūnai ir tikrins krepšius? Man atrodo, bus atvirkštinis poveikis, ir žmonėms, kurie musmires iki šiol laikė nuodingais grybais, kils įvairių klausimų, atsiras smalsumas ir noras eksperimentuoti. Visai gera reklama.“ Anot jos, resursai turėtų būti skiriami visuomenei informuoti apie galimas rizikas. „Nusprendusieji paeksperimentuoti galėtų įsivertinti ir pasitarti su sveikatos specialistais. Dabar tokias konsultacijas gauti bus sunkiau, nes jų metu bus kalbama apie nelegalias medžiagas“, – tvirtina grybų ekspertė. Gyventojai, muscimolį ir iboteninę rūgštį naudojantys savo nuožiūra, bus baudžiami pagal BK 259 str., kuriame numatyta atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti. Tokiu atveju prasikaltęs asmuo būtų baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei musmirės bus renkamos norint parduoti ar kitaip platinti, priklausomai nuo surinkto kiekio, gyventojams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama